Naujieji kardinolai ir jų tarnystė
Mindaugas BUIKA
|
Jauniausias paskirtasis
kardinolas Šiblis Lenglua
|
Nusižeminimo ir nuolankumo keliu Popiežiui Pranciškui nusprendus paskirti 19 naujų kardinolų pagal Visuotinės Bažnyčios ir Šventojo Sosto poreikius ganytojiško vadovavimo stiprinimui bei įvertinant kai kurių vyresnių hierarchų nuopelnus, didelio dėmesio pirmiausia susilaukė jo laiškas būsimiems Kardinolų kolegijos nariams dėl šio titulo suteikimo prasmingumo. Tame precedento neturinčiame laiške kreipdamasis į kiekvieną iš jų kaip į brangų brolį ir nuoširdžiais sveikinimais pabrėždamas savo artumą maldoje, Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad kiekvienas kardinolo titulą gavęs dvasininkas bus dar didesnėje bendrystėje su Romos Bažnyčia ir apsivilkęs Viešpaties Jėzaus dorybėmis ir jausmais (plg. Rom 13, 14), galės su brolišku veiksmingumu padėti Popiežiui jo atsakingoje tarnystėje Visuotinei Bažnyčiai. Kitoje reikšmingoje pastaboje popiežius Pranciškus, kuris ne kartą yra pabrėžęs savo griežtą nusistatymą prieš vadinamąjį bažnytinį karjerizmą ir jį palyginęs su maru bei nusprendęs, kad monsinjoro garbės vardas negali būti teikiamas jaunesniems nei 65 metų kunigams, tai yra tik įvertinus jų daugiametę sielovadinę tarnystę, naujiesiems kardinolams rašo: Kardinolystė nereiškia nei paaukštinimo, nei papildomos garbės, nei apdovanojimo; tai paprasčiausiai yra tarnystė, kuri reikalauja labiau atverti žvilgsnį ir praplėsti širdį. Galbūt pasaulietiniam suvokimui gali atrodyti kaip paradoksalumas, tačiau Evangelijos požiūriu yra visiškai dėsninga, jog geidžiamas gebėjimas žvelgti toliau ir mylėti giliau įgyjamas tik ištikimai einant Viešpaties keliu nusižeminimo ir nuolankumo keliu, priimant tarno pavidalą (Plg, Fil 5,8), pabrėžia laiške Šventasis Tėvas.
|
Tik alkdami Jėzaus tampame Jo verti
Kun. Vytenis Vaškelis
Šių metų sausio 16 dieną popiežius Pranciškus šv. Mišių homilijoje kalbėjo apie kai kurių dvasininkų moralinius nuopolius Bažnyčią sukrėtusius skandalus, kurie šiuo metu nepraranda aktualumo... Jau homilijos antraštės žodžiai Dievo tautai duodame užnuodytą maistą suponuoja mintį, kad kartais ganytojai Dievo žodžio tiesą savo netinkamo gyvenimo veiksmais apverčia aukštyn kojomis, nes, užuot besistengdami kuo labiau apsivilkti Jėzumi (žr. Rom 13, 14) ir giliau užsiangažuoti Jo bei Bažnyčios Magisteriumo mokymu, taip tapatinasi su pasauliu, kad pernelyg pasiduoda jo kunigaikščio pražūtingo melo įtakų kerams (žr. 1 Jn 3, 8).
|