Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Nuoga tiesa apie fotomenininko A. Žižiūno kūrybinių dirbtuvių būklę

Pranciška Regina Liubertaitė

Rašau sena, įsiėdusia tema apie sunkiai sergančio fotomenininko Algimanto Žižiūno kūrybines dirbtuves. Ši tema jau buvo kelta dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame portale radikaliai.lt. Šiuo metu, po daugybės kanalizacijos avarijų, kai vamzdžiai kimšdavosi iš kiemo pusės, bet jokios pagalbos nebuvo įmanoma prisikviesti, tai – jau jokios kūrybinės dirbtuvės, kad ir kam jos priklausytų. Tai – lygiai tokia pat patalpa, kuri maždaug 10 metų nebuvo šildoma, kaip ir šalia esantys namo gyventojų sandėliukai. Patalpa nežmoniškai suniokota. Skirtumas tas, kad ji vis dar laikoma šildoma, nors radiatoriai nešyla, bet išrašomos didžiulės sąskaitos už tariamą šildymą. Parašai dėl šildymo nutraukimo ir vamzdžių nupjovimo buvo rinkti pusę metų ieškant namo gyventojų (į Lenkiją ir Izraelį nebuvau nuvykusi) ir buvo išsiųsti „Naujamiesčio būstui“, kuris tvirtina, kad jų negavo. Visa laimė, kad pasilikau kopijas. Norint atsisakyti šildymo, tektų nupjauti ir užvirinti vamzdį dviejose vietose, ir visas tas darbas kainuotų 500 Lt (amerikoniškas uždarbis, apie kurį svajotų ne viena bendrovė!), tik dabar jau principo reikalas, ar tikslinga apmokėti vamzdžių nupjovimą, kai už nešildomą patalpą permokėta suma tuos 500 Lt viršija galbūt keliasdešimt kartų, o nupjovus vamzdžius, jau nieko neįrodysi.

Labdaros koncerte – kompozitoriaus

Alvido Remesos kūriniai

Paskutinį Advento sekmadienį, gruodžio 22 dieną, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje įvyko labdaringas sakralinės muzikos koncertas, skirtas Kauno arkivyskupijos krikščioniškų ir katalikiškų organizacijų, kolegijų, švietimo institutų ir kitų dvasinių institucijų darbuotojams ir vadovams, dėstytojams ir moksleiviams. Jo metu Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir solistai atliko klaipėdiečio kompozitoriaus Alvido Remesos kūrinius.

Išeivijos padangėje

Metinis susirinkimas

Adelaidės lietuvių Šv. Kazimiro koplyčios sielovadininkas kunigas Juozas Petraitis MIC

Australijos lietuvių organizacijų veikla po 65 metų gyvenimo išeivijoje susilpnėjo ir ne viena jau nustojo veikusi. Štai Adelaidėje savo veiklą dėl narių stokos sustabdė ramovėnai, šauliai, LAS (Lietuvos Atgimimo Sąjūdis), choras „Lituania“, teatras „Vaidila“, „Nemuno dukros“ ir kiti. Manau, kad ir kitose lietuvių kolonijose Australijoje kai kurios organizacijos dėl mažo narių skaičiaus nebepajėgia sudaryti valdybų ir savo veiklą nutraukia. Gaila, bet tokia yra gyvenimo tikrovė. Žinome, kad iš Lietuvos po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. nemažai lietuvių atvyko Australijon, bet galime ant pirštų suskaityti tuos, kurie surado lietuvių organizacijas ir jose dalyvauja.

Šventinės kūrybinės dirbtuvės

Kūrybinėse dirbtuvėse lietuviai kuria rankdarbius

Gruodžio 15-ąją, trečiąjį Advento sekmadienį, rankdarbius mėgstančios lietuvės su vaikais rinkosi Bergeno (Norvegija) St. Paul mokykloje, kur vyko Kalėdinės dirbtuvėlės. Renginio sumanytoja – Bergene gyvenanti Ieva Diliūnienė, jį organizuoti pagelbėjo Bergeno lietuvių bendruomenė (BLB). 2011 metais susikūrusi ir toliau besikurianti iniciatyvių lietuvių grupė, atvira naujoms gražioms tautinėms iniciatyvoms, renginiams bei susitikimams.

Ievos įsteigta įmonė „Glederommet“ (vertimas iš norvegų k. – džiaugsmo kambarys, erdvė) rudenį pradėjo vykdyti savo veiklą: kūrybinio laisvalaikio organizavimą vaikams, suaugusiems ir neįgaliesiems. Šios Kalėdinės dirbtuvėlės buvo devintos iš eilės pačiai Ievai, tačiau pirmą kartą vyko lietuviškai (įmonės veikla labiau orientuota į norvegišką rinką, tad visi iki šiol pravesti rankdarbių kursai ir viešieji renginiai buvo skirti norvegams). Ieva labai džiaugiasi, galėdama pasiūlyti laisvalaikio pramogą ir lietuviams, nes neretai emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikis kurti būna nuslopintas ir nepelnytai užgniaužtas. „Tačiau pats kūrybos procesas yra labai svarbus asmenybės augimui ir pasitikėjimui savimi. Tai padeda lengviau integruotis, atrasti savyje kūrybinį potencialą, jį išlaisvinti bei lengviau įveikti stresines situacijas“, – sako Ieva.

Lietuviškumo ugdymo akcija

Bergeno lietuvės liejo žvakes dekoruodamos tautine simbolika

Norvegijoje, Bergene, Lietuvių bendruomenės Jaunimo lyga sausio 12-ąją, sekmadienį, kvietė išeivių jaunimą kartu paminėti Sausio 13-ąją. Renginio metu jaunimas susidomėjęs liejo žvakes bei turėjo galimybę jas dekoruodamas trispalvės spalvomis ir tautine simbolika išreikšti savo padėką bei pagarbą Tėvynės gynėjams. Renginio dalyviai, prisimindami Laisvės gynėjų dienos minėjimus lietuviškose mokyklose, džiaugėsi galėdami šią tradiciją pratęsti ir gyvendami už Lietuvos ribų.

Pirmininkavimo ES pabaiga Prahoje pažymėta bareljefo lietuvių tautos patriarchui atidengimu

Prie atminimo lentos lietuvių tautos patriarchui, daktarui Jonui Basanavičiui Prahos Vinohradų rajone

Keletą metų trukusį Lietuvos ambasados, lietuvių skulptorių ir čekų akademikų bendradarbiavimą gruodžio 10 dieną vainikavo prestižiniame Prahos Vinohradų rajone atidengta atminimo lenta čia gyvenusiam lietuvių tautos patriarchui, daktarui Jonui Basanavičiui.

Skulptorių Svajūno Jurkaus, Sergėjaus Plotnikovo ir architekto Vlado Balsio atminimo lenta, su joje atgijusiu lietuvių vedliu į nepriklausomybę, Čekijos sostinėje atidengta neatsitiktinai. Būtent Prahoje 1883 metais J. Basanavičius parengė pirmąjį lietuvybę kursčiusio kultūros žurnalo „Aušra“ numerį ir parašė žymiąją jo prakalbą, tapusią lietuvių tautinio atgimimo manifestu.