|
Vertybes reikia ginti
PANEVĖŽYS. Sausio 13 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, minint 23-ąsias lemtingų Lietuvos laisvei sausio 13-osios nakties įvykių metines, meldžiantis už paaukojusius savo gyvybę už Tėvynės laisvę bei visus Lietuvos žmones. Šv. Mišių aukai vadovavo šios bažnyčios rektorius kun. Simas Maksvytis, koncelebravo Panevėžio įgulos kapelionato kapelionas, Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis kapelionas majoras kun. dr. Virginijus Veilentas, dalyvavo su savo vėliavomis Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, šauliai, ateitininkai, tikintieji. Homilijoje kun. S. Maksvytis kalbėjo: Ką mums Laisvės gynėjų diena reiškia šiandien? Laisvė gyva tiek, kiek už ją kovojama. Nesąžininga būtų sakyti, kad šiandien mums kovoti lengviau nei tiems, kurie beginkliai stojo prieš tankus. Didžiausias gundymas yra tai, jog būti vergu yra daug patogiau nei laisvu žmogumi. Visiems mums tenka rinktis laisvę arba vergystę. Bet tai vidinis apsisprendimas. Galima būti laisvam tironijoje ir vergu laisvoje ir teisingoje visuomenėje. Laisvė buvo ypatingas žodis visiems lietuviams, tą šaltą naktį išėjusiems į Vilniaus gatves. Sausio 13-osios didvyriai laisvės siekė per pareigą ir atsakomybę, per pareigą iki mirties. Šiandien laisvė dažnai deklaruojama, kad būtų galima išvengti pareigos ir atsakomybės. Laisvė kaip neriboto veikimo kreditinė kortelė, leidžianti gyventi be apribojimų, iš tiesų yra iliuzija. Tačiau tikrai galima kalbėti apie laisvę, kuri subręsta kiekvienam iš mūsų padovanotoje unikalioje misijoje mūsų kasdienybėje. Privalome kalbėti apie laisvę būti savimi, kuri noksta mūsų kasdieniuose apsisprendimuose, kuri nuolat turi būti atkovota, į kurią turime įaugti. Deja, labai dažnai nevertiname to unikalumo, kuriuo esame apdovanoti, kartais nedrįstame būti savimi, bet vaikomės madų ir ieškome neva laisvo ir laimingo gyvenimo receptų. Negatyvi laisvės samprata tarsi žaltys Ievai bando įteigti, kad turime bėgti nuo mums padovanotos tapatybės ir susikurti save patys. Kartu šiandien mes apvagiame savo vaikus, nesugebėdami perteikti kovos už laisvę, tiesą svarbos. Dabarties herojai ne Sausio įvykių didvyriai ar pokario partizanai, bet televizijos žvaigždžių pusfabrikačiai. Moralizuojame kalbėdami apie vertybių eroziją, bet patys savo veiksmais dažnai nebesugebame perteikti, jog vertybes reikia ginti, už jas reikia kovoti... Dievas mus mato iš amžinybės perspektyvos. Jis mato ne mūsų nesėkmes būti žmonėmis, bet tą svajonę, kurią kiekvienas įkūnijame. Jis mato, jog laisvė pirmiausia galimybė pakilti nugriuvus, sugrįžti paklydus, priminė pamokslininkas.
Po šv. Mišių susirinkusieji giedojo Lietuvos himną ir Viešpaties angelo maldą.
Lina Kiršaitė
© 2014 XXI amžius
|