|
Sutartinių festivalis
ZAPYŠKIS. Gruodžio 14 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko respublikinis sutartinių festivalis Sesė sodų sodina. Tai buvo ketvirtas giedotojų sambūris, organizuojamas Kauno rajone. Sambūrio iniciatoriai Neveronių kultūros centro meno vadovė Jolanta Balnytė ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Festivalio tikslas saugoti sutartinių gyvybingumą, populiarinti šį žanrą Kauno rajone. Sutartines giedojo kolektyvai Ratilio (Vilnius), Sasutalas (Kaunas), Altonė (Zapyškis), Jorė ir Viešia (Neveronys), Kupkėmis (Kupiškis), Imsrė (Jurbarkas), Vijūnytė (Salamiestis). Festivalį vedė ir apie šio unikalaus žanro istoriją, išskirtinius bruožus, atlikimo būdus papasakojo laidų vedėja, etnomuzikologė Loreta Mukaitė-Sungailienė. Renginio vedėja džiaugėsi, kad šį sudėtingą, Aukštaitijoje gimusį žanrą, pamėgo ir jaunimas. Į UNESCO paveldą įrašytomis daugiabalsėmis lietuvių liaudies dainomis, sutartinėmis, dar kitaip vadinamomis saugėmis, žavisi užsieniečiai. Panašių reiškinių daugiau pasaulyje nėra. Savo specifika artimų sutartinėms kūrinių aptinkama tik Ukrainoje, Rusijoje, Balkanų šalyse. Unikalios dainos unikalioje tautoje. Juk ir apie lietuvių kalbą dar senų senovėje prancūzų kalbininkas A. Mejė sakė: Jei norite išgirsti, kaip Adomas su Ieva kalbėjosi Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės, pasakojo L. Mukaitė-Sungailienė.
Jau 15 metų Kauno rajone dirbanti Jolanta Balnytė pasakojo, kad išmokyti kolektyvą giedoti sutartines nėra paprasta. Tam jis turi subręsti, nes čia reikia susitarti, susigiedoti, susiklausyti ir svarbiausia, pajausti kitą. Sutartinės magiška energija, kuri chaosą gali paversti kosmosu. Kai skamba sutartinių garsažodžiai pasineri į jausmus. Tai magiška priemonė, pasakojo festivalio iniciatorė. Džiaugiuosi, kad dirbu Kauno rajone. Savivaldybės vadovai paremia visas mano idėjas, kurios, tikiu, kartais yra visiškai nesuprantamos. Šis pasitikėjimas manimi paskata organizuoti naujus renginius, tikino J. Balnytė.
Kuriai seniūnijai padovanos festivalį šitais metais, Jolanta dar nežino. Šiuo metu moteris Vytauto Didžiojo universitete kremta etnologijos ir folkloristikos mokslus. Už galimybę sakralioje erdvėje pajusti magišką darnos skambesį, už gebėjimą suburti žmones stiprybe, sklindančia per dainą ir šokį, Jolantai Balnytei dėkojo Seimo narė Raminta Popovienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Renginyje veikė tapytojo, etnokultūros puoselėtojo Virginijaus Kašinsko darbų ekspozicija Kosminiai sodai. Šis menininkas kasmet sutartinių festivalio dalyvius stebina unikaliais tapybos darbais dekoracijomis, kuriose kaip ir sutartinėse užkoduota labai daug ornamentuotos tautinės informacijos. Tapybos darbuose vaizdavau senovinius šiaudinius sodus. Juose glūdinti sakralinė geometrija susieta su tam tikra pasaulėžiūra. Sutartinėse yra lygiai tas pats, tik išreikšta garsu, pasakojo menininkas. V. Kašinkas yra sukūręs apie 90 filmų lietuvių etninės kultūros tema. Du iš jų apie respublikinius sutartinių festivalius Kauno rajone. Po festivalio visi dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į Zapyškio pagrindinę mokyklą, kur jų laukė autentiškas Kauno rajono regiono Kūčių stalas.
Kauno rajono savivaldybės informacija
© 2014 XXI amžius
|