Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pirmininkavimo ES pabaiga Prahoje pažymėta bareljefo lietuvių tautos patriarchui atidengimu

Prie atminimo lentos lietuvių tautos patriarchui, daktarui Jonui Basanavičiui Prahos Vinohradų rajone

Keletą metų trukusį Lietuvos ambasados, lietuvių skulptorių ir čekų akademikų bendradarbiavimą gruodžio 10 dieną vainikavo prestižiniame Prahos Vinohradų rajone atidengta atminimo lenta čia gyvenusiam lietuvių tautos patriarchui, daktarui Jonui Basanavičiui.

Skulptorių Svajūno Jurkaus, Sergėjaus Plotnikovo ir architekto Vlado Balsio atminimo lenta, su joje atgijusiu lietuvių vedliu į nepriklausomybę, Čekijos sostinėje atidengta neatsitiktinai. Būtent Prahoje 1883 metais J. Basanavičius parengė pirmąjį lietuvybę kursčiusio kultūros žurnalo „Aušra“ numerį ir parašė žymiąją jo prakalbą, tapusią lietuvių tautinio atgimimo manifestu.

Iškilmingoje memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje šį projektą nuo pat pradžių globojęs Lietuvos ambasadorius Čekijoje Aurimas Taurantas sakė, kad nuo šiol vieno prestižinių Prahos rajonų gyventojai nuolat matys Lietuvos ir Čekijos istorijos ir kultūros sąsajas įamžinusį ir Lietuvos meno tradicijas atskleidžiantį simbolį. „Puiku, kad Lietuvos patriarcho, pirmojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro pėdsakus Prahoje įamžinti pavyko būtent dabar, kai į garbingai savo misiją prie ES Tarybos vairo baigiančią Lietuvą sutelktas viso žemyno dėmesys“, – sakė ambasadorius.

Praha buvo ir J. Basanavičiaus asmeninės laimės miestas – čia jis sutiko savo didžiąją gyvenimo meilę ir būsimą žmoną Gabriellą Eleonorą Mohl. Jų pažintis užsimezgė būtent prie namo, ant kurio nuo šiol puikuosis atminimo lenta.

Prie jos atsiradimo svariai prisidėjo ir J. Basanavičiaus gyvenimą Prahoje tyrinėjęs lituanistas, Masaryko universiteto dėstytojas Vaidas Šeferis, 2009 metais parengęs knygą „Mano tėvynė – prie jo širdies“, kurioje išspausdintas ir G. Basanavičienės dienoraštis bei laiškai J. Basanavičiui.

Susimąsčiusio J. Basanavičiaus bareljefo autoriai jį kurdami panaudojo lietuvių liaudies ornamentiką, dažną senosios kalvystės elementą ir pažadintos lietuvių tautos simbolį – saulutę.

Tą patį vakarą į Prahos naujamiesčio rotušėje vykusį iškilmingą renginį, skirtą memorialo atidengimui ir pirmininkavimo ES pabaigai, susirinko Čekijos Senato, valdžios institucijų, Prahos savivaldybės atstovai, Čekijos lietuviai, diplomatai, čekų politikai bei žurnalistai, baltų kultūros tyrinėtojai. Į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos ambasadorius Aurimas Taurantas ir Čekijos Senato pirmininkas Milanas Štēchas, savo kalboje jis aptarė Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ir įvardijo jį kaip matomą ir sėkmingą.    

Pagal URM informaciją

© 2014 „XXI amžius“