|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Geras įspūdis su nemaloniu tvaiku Paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinės
Rugpjūčio 9 dieną 9 val. 50 vietų autobusas nuo Vilniaus įgulos karininkų ramovės pajudėjo Lėno miestelio Ukmergės rajone link. Netoli Lėno, Užulėnio kaimelyje, neturtingo, bet darbštaus ūkininko daugiavaikėje, septynių vaikų šeimoje gimė įžymus valstybės veikėjas Antanas Smetona. Atvykome į Lėną porą valandų anksčiau negu numatyta pagal programą, todėl majoras Antanas Burokas pasiūlė nuvykti į netoliese esančią vietovę, kurioje garnizono apsuptyje 1945 metais žuvo Vyčio apygardos vadas A. Smetonos sesers sūnus karininkas Juozas Krikštaponis su aštuoniolika partizanų. Tuo pačiu metu, iš anksto nesitaręs iš Ukmergės dviračiu, lydėdamas bėgančiųjų link Lėno jaunuolių koloną (UkmergėUžugiris), prie mūsų privažiavo 30 km atmynęs, aštuoniasdešimt perkopęs LLKS narys Algirdas Blauzdžius, kurio iniciatyva pastatytas paminklas apygardos partizanams. Partizanų būrys su J. Krikštaponiu priešakyje žuvo žiemos metu, netikėtai užklupti, nes kitu metų laiku okupantai į pelkėtas, sunkiai prieinamas vietas nedrįsdavo eiti. Pagal pasakojimus, J. Krikštaponis išsiveržė iš apsupties, tačiau karininko garbė neleido pavojuje palikti bendražygių. Todėl jis grįžo atgal ir didvyriškai kovodamas žuvo kartu su jais. Jų ir visos partizanų Vyčio apygardos garbei pastatytas paminklas, o tolėliau yra jų buvusio išsidėstymo žymos, gyvenimo ir žūties vietos. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, karininkui J. Krikštaponiui suteiktas pulkininko laipsnis. Jo atminimui Ukmergėje, prie buvusio Ukmergės komunistų partijos komiteto, pastatytas paminklas ir aikštė pavadinta jo vardu. Tačiau pastaruoju metu, nuolaidžiaujant mūsų teisėtvarkos institucijoms, prasidėjo šmeižikiška antipartizaninė propaganda, kad partizanų vadai dalyvavo taikių gyventojų ir žydų žudynėse. Tuo kaltinamas ir J. Krikštaponis, reikalaujama paminklą, esantį Ukmergėje, nukelti. Tai antivalstybinių propagandinių straipsnių kai kuriose interneto svetainėse, išleistų knygų, A. Paleckio Fronto pasekmė. Tokioms užmačioms turi būti duodamas deramas atkirtis. Prie paminklo, turėdami šiek tiek laiko, išklausėme trumpą paskaitėlę apie 1926 metų karininkų perversmą, kurio metu iš prezidento posto buvo pašalintas Kazys Grinius ir be rinkimų paskirtas A. Smetona. Pranešėjo teigimu, tai buvo būtina, nes bolševikinės Rusijos agentūra, bolševikuojantys žydai Lietuvoje veikė jau netramdomai, kariuomenė tuo metu buvo sumažinta iki minimumo ir buvo sudarytos visos sąlygos bolševikiniam perversmui. Tik generolo P. Plechavičiaus ir karininkų dėka buvo išgelbėta Lietuva. Todėl sovietinių istorikų ir dabartinių buvusios komunistinės nomenklatūros atstovų, mokslininkų, neatsikračiusių tokio mąstymo, A. Smetonos asmenybė yra labai nemėgstama. Tai dar juntama mokymo, mokslo įstaigose ir eilinių piliečių protuose. Tačiau per sovietmetį susikaupęs antismetoninis tvaikas sklaidosi ir vis daugiau žmonių įžymiam valstybės veikėjui reiškia vis daugiau simpatijų. Tai buvo pastebėta mums atvykus į Lėno Šv. Antano bažnytėlę, kurioje buvo susirinkusi gausi A. Smetonos gerbėjų bendruomenė. Prieš šv. Mišias ir jų metu giedojo solistai, aidėjo arfos, smuiko ir kitų muzikos instrumentų garsai. Garbingoje vietoje stovėjo LLKS vėliava, kurią laikė mūsų nenuilstantis vėliavnešys Romas Aniulis, jį keitė karinę uniformą dėvintys mūsų veteranai. Po šv. Mišių nuvykome į Užulėnio kaimą, kuriame gimė Antanas Smetona. Prie gimtinės pamatų ir sodybos maketo susirinko gausybė žmonių, jaunimo. Sugiedojome Lietuvos himną, buvo iškelta Prezidento vėliava. Kalbas prisimenant prezidentą pasakė Ukmergės rajono meras Vydas Paknys, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka, dainavo Taujėnų etnografinis ansamblis. Po to vykome į A. Smetonos Užugirio dvarą, kuris iš tolo atrodė kaip balta gulbė dvaro pastatų ir sutvarkyto parko fone. Prie įėjimo už penkis litus įsigijome smetoninį laikraštėlį ir, plytelėmis išklotu taku priėję prie centrinio dvaro pastato nuo balkono pusės, išvydome daugybę baltomis staltiesėmis užtiestų stalų ir suolų, už kurių jau sėdėjo daugybė žmonių, su išpuoštomis bričkomis ir eikliais žirgais kursavo vežėjai, vaikščiojo pasipuošusios smetoniniais aprėdais įvairaus amžiaus poros. Vėliau vyko gražiausios karininkų poros rinkimai, koncertavo įžymūs atlikėjai, skambėjo prieškario muzika. Laikas bėgo labai greitai. Susitarėme 17 valandą būti autobuse ir grįždami užsukti į Didžiosios Kovos partizanų apygardos mons. Alfonso Svarinsko įrengtą parką. A. Burokas pakvietė visus dalyvius apeiti pastatytus kryžius ir paminklus, skirtus popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, sugriovusiam blogio imperiją ir išvadavusiam A. Svarinską iš kalėjimo, generolui Jonui Juodišiui, generolui P. Plechavičiui, ypač komunistų nekenčiamam, o patriotų ir dorų žmonių ypač gerbiamam, Lietuvos partizanų motinoms, paaukojusioms savo vaikus už Tėvynės laisvę, ir kryžius Lietuvos partizanų batalionams. Grįždami iš parko, pakelėje užsukome į Ukmergės Dukstynos kapines, kur ilsisi neseniai palaidotas tarp Lietuvos Atgimimo metu perlaidotų Lietuvos partizanų mons. Alfonsas Svarinskas. Sukalbėję maldą už monsinjoro ir už sovietmečiu išniekintų, surinktų iš miškų, griovių, pelkių, šulinių, tualetų partizanų vėles. Pavargę, bet pilni įspūdžių, praturtėję dvasiškai, grįžome į Vilnių. Nuoširdžiai dėkojame Ukmergės rajono vadovybei ir kitiems organizatoriams, Lėno miestelio, Užulėnio kaimo, Užugirio dvaro tarnautojams ir gyventojams už gerai organizuotą A. Smetonos 140-ųjų gimimo metinių paminėjimą, dėkojame, kad pagerbėte prezidentą A. Smetoną iškeltomis prie kiekvienos sodybos trispalvėmis vėliavomis. Duok Dieve, tai matyti kitose Lietuvos vietovėse, o ypač Vilnijoje. Esame dėkingi Krašto apsaugos ministerijai, Kariuomenės vadui, Vilniaus karininkų ramovės vadovybei už suteiktą transportą nuvykti į A. Smetonos tėviškę, o savo jaunėliui broliui Antanui, Lietuvai pagrąžinti draugijos pirmininkui, LLKS nariui Juozui Dingeliui už gerą kelionės organizavimą. Lietuvos televizija prieš Prezidento jubiliejų labai reklamavo šį renginį, demonstravo smetoninių laikų apdarais pasipuošusias poras, tačiau rugpjūčio 9-osios Panoramoje apie A. Smetonos paminėjimą nieko nesiteikė parodyti. Dalyvavo apie 2000 Lietuvos piliečių, o tam parodyti nebuvo skirta net kelių sekundžių. To nepaminėjo populiariausios interneto svetainės. Tai verčia galvoti, kas valdo ir tvarko radijo ir televizijos programas. Todėl turime dar daug dirbti, kovodami prieš Nepriklausomybės laikotarpiu įsigaliojusias sovietinės nomenklatūros pozicijas, duoti reikiamą atkirtį šmeižikiškai antipartizaninei propagandai, atstatyti garbingą pirmojo Lietuvos Prezidento vardą, grąžinti istorinę atmintį.
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos vardu
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |