|
Žolinės šventė tarp
Kauno daugiabučių jau devynioliktą kartą
|
Žolinių šventės Kovo 11-osios gatvėje esančio daugiabučio
namo Nr. 43 gyventojai Albinas ir Onutė Staugaičiai | Kaune,
prie Kovo 11-osios gatvėje esančio daugiabučio namo Nr. 43, stovi kryžius. Jį
padarė Lietuvos patriotai, sovietų kalėjimų ir konclagerių kaliniai, tame name
jau seniai gyvenantys Albinas ir Onutė Staugaičiai. Jau devyniolika metų jų iniciatyva
vyksta graži tradicija: rugpjūčio 15-ąją, per Žolinės šventę, prie šio namo kryžiaus,
priešais buto, kuriame gyvena šie tėvynės mylėtojai, langus susirenka aplinkinių
šios gatvės namų gyventojai, atvyksta svečių ir iš toliau. Staugaičiai šį Žolinės
šventimą surengė, siekdami ir mieste, tarp penkiaaukščių, pratęsti iš Zanavykijos
krašto atvežtas gražias krikščioniškas tradicijas juk ši graži šventė su jau
bebaigiančiomis žydėti gėlėmis ir lauko žolėmis mums primena, kad baigiasi vasara... |
|
Prasidėjo renginiai atkurtos LKMS 20-mečiui
Dr. Aldona Vasiliauskienė
| Pasvalio
Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius
pasakoja apie šventoriuje palaidotus kunigus | Lietuvos
Katalikių Moterų sąjungos (LKMS) Pasvalio Katalikių Moterų draugija (pirmininkė
Aldona Petkevičienė, jos pavaduotojos Vlada Čirvinskienė ir Birutė Simonaitienė)
rugpjūčio 9 dieną organizavo konferenciją, skirtą Šeimos metams bei Saločiams
ir LKMS Pasvalio katalikių moterų draugijos atkūrimo 20-mečiui. Renginyje, be
Pasvalio katalikių moterų, dalyvavo viešnios iš Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Vilniaus. Prie
kunigų kapų Pasvalio bažnyčios šventoriuje Renginys pradėtas
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje maldomis, poezijos posmais
ir lyriniais pamąstymais prie kunigų kapų. Apie šventoriuje palaidotus kunigus
kalbėjo, maldai vadovavo ir į Saločius išlydėjo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo
parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius. |
|
...Kad jie matytų gerus jūsų darbus
|
Iš kairės: Šv. Onos bažnyčios vargonininkė Žydrūnė Kazlauskaitė,
dr. Girėnas Povilionis, klebonas kan. Egidijus Zulcas ir vargonų
meistras Bernardas Termenas prie atgimusių vargonų | Sakoma,
viskas prasideda nuo svajonės, nuo didelio troškimo... Taip galbūt buvo ir Akmenės
žmonėms. Šv. Onos bažnyčia artėjo prie šimtmečio, o jau kelios kartos žmonių nebuvo
girdėjusios miestelyje ir jo apylinkėse galingai gaudžiančių varpų... Bažnyčios
vargonai irgi prigesę ir šniokšdami akompanuodavo šv. Mišioms. Nesklido garsas
nuo bažnyčios jau daug metų... Ir pasvajodavo akmeniškiai, kaip norėtųsi išgirsti
varpą, kviečiantį pamaldoms iš tolimiausio miestelio kampo, iš aplinkinių kaimų,
varpą, palydintį jų džiaugsmo ir sielvarto žingsnius. O ir vargonų gaudesio, oraus
ir tyro, be pašalinio dūzgesio, šnaresio ieškojo ausis. Taip buvo iki tol, kol
į Akmenės Šv. Onos bažnyčią atėjo klebonas kan. Egidijus Zulcas. Jautrią muzikalaus
kunigo klausą žeidė, erzino prislopinti, traškantys garsai bažnyčios erdvėje.
Ir bažnyčios pastatymo 100 metų jubiliejus artėjo. Tylius daugelio parapijiečių
norus, nedrąsius pamąstymus apie toli ir aidžiai skambančius varpus bei švariai
griežiančius vargonus tikriausiai Šv. Dvasios pakuždėta pagavo klebono širdis
ir ausis. Ir ėmėsi kunigas, atrodė tada, sunkiai įveikiamo darbo nuliedinti
du naujus varpus, atnaujinti senąjį, dar skambantį varpą, restauruoti bažnyčios
bokštą... Subūrė komandą, padedamas Akmenės rajono Vietinės veiklos grupės, rašė
projektus... Atėjo Europos fondų pinigai, o ir patys Akmenės krašto žmonės, Akmenės
miestelio bendruomenė prisidėjo, kas kiek galėdami. Varpai suskambo bažnyčios
jubiliejiniais metais (apie tai XXI amžiuje jau buvo rašyta). Betvarkant varpinės
bokštą, keliant varpus, buvo matyti, kad vargonai neblogai išsilaikę, tik per
laiką prigesę, apdulkėję, reikalingi restauracijos... Amžius jų jau solidus
pagaminti 1935 metais Karaliaučiaus ,,Bruno Goebel & Sohne vargonų dirbtuvėse,
kurios XX amžiaus pradžioje Lietuvos bažnyčioms sukūrė kelias dešimtis vargonų.
Nuo pastatymo Akmenės bažnyčios vargonai gal net nebuvo pajutę rimtesnio derinimo,
o apie restauravimą net kalbėti netenka. Vėl kilo klebonui mintis imtis šio darbo.
Vėl projektų rašymai, leidimų derinimai, meistrų ieškojimai... |
|
Dešimtasis Gyvojo Rožinio draugijos kongresas
Lina Kiršaitė
|
III slėpinys Gimimas Gyvieji paveikslėliai.
Slėpinių vaizdiniai sukurti režisierės Ingos Talušytės trupės aktorių,
įkūnijusių Evangelijos personažus | Rugpjūčio
3 dieną Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo švenčiami Porciunkulės atlaidai,
vyko X Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos kongresas Kad Jūsų džiaugsmui
nieko netrūktų, skirtas Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos įkūrimo
dešimtmečiui ir Šeimos metams paminėti. Šventėje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis
Gyvojo Rožinio daugijos narių 400 iš Panevėžio miesto, daugiau kaip 500 iš
Panevėžio vyskupijos dekanatų ir 140 svečių iš Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus
miesto, Kauno arkivyskupijos Jonavos ir Lapių parapijų bei Šiaulių vyskupijos
Tytuvėnų ir Baisogalos parapijų. Nuo ryto vyko Eucharistinio
Jėzaus adoracija Švč. Sakramente. Buvo meldžiamasi Rožinio malda, einant procesijoje
aplink Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą, sustojant prie 5 stotelių, pažyminčių
pirmosios Rožinio dalies Džiaugsmo slėpinius. Apmąstymus ir maldą vedė pirmasis
Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas kun. Andrius Šukys. Kiekvienas slėpinys
buvo atskleidžiamas režisierės ir teologės Ingos Talušytės trupės atliekama misterija,
simboliais ir judesiu vaizduojanti Jėzaus gyvenimo įvykius Viešpaties angelo
apreiškimą apie Įsikūnijimą, Marijos apsilankymą pas šv. Elzbietą, Jėzaus gimimą,
paaukojimą ir atradimą šventykloje. |
|
|