Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Žolinės šventė tarp Kauno daugiabučių – jau devynioliktą kartą

Žolinių šventės Kovo 11-osios gatvėje esančio daugiabučio namo Nr. 43 gyventojai Albinas ir Onutė Staugaičiai

Kaune, prie Kovo 11-osios gatvėje esančio daugiabučio namo Nr. 43, stovi kryžius. Jį padarė Lietuvos patriotai, sovietų kalėjimų ir konclagerių kaliniai, tame name jau seniai gyvenantys Albinas ir Onutė Staugaičiai. Jau devyniolika metų jų iniciatyva vyksta graži tradicija: rugpjūčio 15-ąją, per Žolinės šventę, prie šio namo kryžiaus, priešais buto, kuriame gyvena šie tėvynės mylėtojai, langus susirenka aplinkinių šios gatvės namų gyventojai, atvyksta svečių ir iš toliau. Staugaičiai šį Žolinės šventimą surengė, siekdami ir mieste, tarp penkiaaukščių, pratęsti iš Zanavykijos krašto atvežtas gražias krikščioniškas tradicijas – juk ši graži šventė su jau bebaigiančiomis žydėti gėlėmis ir lauko žolėmis mums primena, kad baigiasi vasara...

Prasidėjo renginiai atkurtos LKMS 20-mečiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius pasakoja apie šventoriuje palaidotus kunigus

Lietuvos Katalikių Moterų sąjungos (LKMS) Pasvalio Katalikių Moterų draugija (pirmininkė – Aldona Petkevičienė, jos pavaduotojos – Vlada Čirvinskienė ir Birutė Simonaitienė) rugpjūčio 9 dieną organizavo konferenciją, skirtą Šeimos metams bei Saločiams ir LKMS Pasvalio katalikių moterų draugijos atkūrimo 20-mečiui. Renginyje, be Pasvalio katalikių moterų, dalyvavo viešnios iš Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Vilniaus.

Prie kunigų kapų Pasvalio bažnyčios šventoriuje

Renginys pradėtas Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje maldomis, poezijos posmais ir lyriniais pamąstymais prie kunigų kapų. Apie šventoriuje palaidotus kunigus kalbėjo, maldai vadovavo ir į Saločius išlydėjo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius.

...Kad jie matytų gerus jūsų darbus

Iš kairės: Šv. Onos bažnyčios vargonininkė Žydrūnė Kazlauskaitė, dr. Girėnas Povilionis, klebonas kan. Egidijus Zulcas ir vargonų meistras Bernardas Termenas prie atgimusių vargonų

Sakoma, viskas prasideda nuo svajonės, nuo didelio troškimo... Taip galbūt buvo ir Akmenės žmonėms. Šv. Onos bažnyčia artėjo prie šimtmečio, o jau kelios kartos žmonių nebuvo girdėjusios miestelyje ir jo apylinkėse galingai gaudžiančių varpų... Bažnyčios vargonai irgi prigesę ir šniokšdami akompanuodavo šv. Mišioms. Nesklido garsas nuo bažnyčios jau daug metų... Ir pasvajodavo akmeniškiai, kaip norėtųsi išgirsti varpą, kviečiantį pamaldoms iš tolimiausio miestelio kampo, iš aplinkinių kaimų, varpą, palydintį jų džiaugsmo ir sielvarto žingsnius. O ir vargonų gaudesio, oraus ir tyro, be pašalinio dūzgesio, šnaresio ieškojo ausis. Taip buvo iki tol, kol į Akmenės Šv. Onos bažnyčią atėjo klebonas kan. Egidijus Zulcas. Jautrią muzikalaus kunigo klausą žeidė, erzino prislopinti, traškantys garsai bažnyčios erdvėje. Ir bažnyčios pastatymo 100 metų jubiliejus artėjo. Tylius daugelio parapijiečių norus, nedrąsius pamąstymus apie toli ir aidžiai skambančius varpus bei švariai griežiančius vargonus tikriausiai Šv. Dvasios pakuždėta pagavo klebono širdis ir ausis. Ir ėmėsi kunigas, atrodė tada, sunkiai įveikiamo darbo – nuliedinti du naujus varpus, atnaujinti senąjį, dar skambantį varpą, restauruoti bažnyčios bokštą... Subūrė komandą, padedamas Akmenės rajono Vietinės veiklos grupės, rašė projektus... Atėjo Europos fondų pinigai, o ir patys Akmenės krašto žmonės, Akmenės miestelio bendruomenė prisidėjo, kas kiek galėdami. Varpai suskambo bažnyčios jubiliejiniais metais (apie tai „XXI amžiuje“ jau buvo rašyta). Betvarkant varpinės bokštą, keliant varpus, buvo matyti, kad vargonai neblogai išsilaikę, tik per laiką prigesę, apdulkėję, reikalingi restauracijos... Amžius jų jau solidus – pagaminti 1935 metais Karaliaučiaus ,,Bruno Goebel & Sohne“ vargonų dirbtuvėse, kurios XX amžiaus pradžioje Lietuvos bažnyčioms sukūrė kelias dešimtis vargonų. Nuo pastatymo Akmenės bažnyčios vargonai gal net nebuvo pajutę rimtesnio derinimo, o apie restauravimą net kalbėti netenka. Vėl kilo klebonui mintis imtis šio darbo. Vėl projektų rašymai, leidimų derinimai, meistrų ieškojimai...

Dešimtasis Gyvojo Rožinio draugijos kongresas

Lina Kiršaitė

III slėpinys – Gimimas – Gyvieji paveikslėliai. Slėpinių vaizdiniai sukurti režisierės Ingos Talušytės trupės aktorių, įkūnijusių Evangelijos personažus

Rugpjūčio 3 dieną Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo švenčiami Porciunkulės atlaidai, vyko X Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos kongresas „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, skirtas Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos įkūrimo dešimtmečiui ir Šeimos metams paminėti. Šventėje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis Gyvojo Rožinio daugijos narių – 400 iš Panevėžio miesto, daugiau kaip 500 – iš Panevėžio vyskupijos dekanatų ir 140 svečių iš Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus miesto, Kauno arkivyskupijos Jonavos ir Lapių parapijų bei Šiaulių vyskupijos Tytuvėnų ir Baisogalos parapijų.

Nuo ryto vyko Eucharistinio Jėzaus adoracija Švč. Sakramente. Buvo meldžiamasi Rožinio malda, einant procesijoje aplink Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą, sustojant prie 5 stotelių, pažyminčių pirmosios Rožinio dalies Džiaugsmo slėpinius. Apmąstymus ir maldą vedė pirmasis Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas kun. Andrius Šukys. Kiekvienas slėpinys buvo atskleidžiamas režisierės ir teologės Ingos Talušytės trupės atliekama misterija, simboliais ir judesiu vaizduojanti Jėzaus gyvenimo įvykius – Viešpaties angelo apreiškimą apie Įsikūnijimą, Marijos apsilankymą pas šv. Elzbietą, Jėzaus gimimą, paaukojimą ir atradimą šventykloje.