Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Teisybės ir taikos Lietuva

Živilė BALTĖ

Povilas Baltušnikas (1897–1973)

Valstybę kuria visi Lietuvos piliečiai. Ją kuria ir gina. Apie tobulesnę Tėvynę svajojo ir pokario partizanai. Jų tikslas buvo atkurti nepriklausomą valstybę. Didelė Tėvynės meilė, pastangos apginti tremiamus, žudomus gyventojus į miškus atvedė apie 30 tūkstančių jaunuolių. Pagal Tarptautinę konvenciją prievartinė gyventojų mobilizacija į okupacinę kariuomenę buvo neteisėta. Ištremta, įkalinta, sušaudyta didelė dalis šviesuomenės, kunigų. Lietuva vaitojo ir meldėsi. Partizanai buvo tie idealistai, kurie priešinosi neteisybei, savivalei, terorui, aukodami viską, net gyvybes. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Savo dienoraštyje 1947 metais kunigas Justinas Lelešius-Grafas, partizanų kapelionas, rašė: „Žuvusių draugų pralietas kraujas – sėkla, iš kurios išaugs mums pergalės aušra“.

Geras įspūdis su nemaloniu tvaiku

Paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinės

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Rugpjūčio 9 dieną 9 val. 50 vietų autobusas nuo Vilniaus įgulos karininkų ramovės pajudėjo Lėno miestelio Ukmergės rajone link. Netoli Lėno, Užulėnio kaimelyje, neturtingo, bet darbštaus ūkininko daugiavaikėje, septynių vaikų šeimoje gimė įžymus valstybės veikėjas Antanas Smetona. Atvykome į Lėną porą valandų anksčiau negu numatyta pagal programą, todėl majoras Antanas Burokas pasiūlė nuvykti į netoliese esančią vietovę, kurioje garnizono apsuptyje 1945 metais žuvo Vyčio apygardos vadas A. Smetonos sesers sūnus karininkas Juozas Krikštaponis su aštuoniolika partizanų. Tuo pačiu metu, iš anksto nesitaręs iš Ukmergės dviračiu, lydėdamas bėgančiųjų link Lėno jaunuolių koloną (Ukmergė–Užugiris), prie mūsų privažiavo 30 km atmynęs, aštuoniasdešimt perkopęs LLKS narys Algirdas Blauzdžius, kurio iniciatyva pastatytas paminklas apygardos partizanams. Partizanų būrys su J. Krikštaponiu priešakyje žuvo žiemos metu, netikėtai užklupti, nes kitu metų laiku okupantai į pelkėtas, sunkiai prieinamas vietas nedrįsdavo eiti. Pagal pasakojimus, J. Krikštaponis išsiveržė iš apsupties, tačiau karininko garbė neleido pavojuje palikti bendražygių. Todėl jis grįžo atgal ir didvyriškai kovodamas žuvo kartu su jais. Jų ir visos partizanų Vyčio apygardos garbei pastatytas paminklas, o tolėliau yra jų buvusio išsidėstymo žymos, gyvenimo ir žūties vietos.