|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prasidėjo renginiai atkurtos LKMS 20-mečiui Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvos Katalikių Moterų sąjungos (LKMS) Pasvalio Katalikių Moterų draugija (pirmininkė Aldona Petkevičienė, jos pavaduotojos Vlada Čirvinskienė ir Birutė Simonaitienė) rugpjūčio 9 dieną organizavo konferenciją, skirtą Šeimos metams bei Saločiams ir LKMS Pasvalio katalikių moterų draugijos atkūrimo 20-mečiui. Renginyje, be Pasvalio katalikių moterų, dalyvavo viešnios iš Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Vilniaus. Prie kunigų kapų Pasvalio bažnyčios šventoriuje Renginys pradėtas Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje maldomis, poezijos posmais ir lyriniais pamąstymais prie kunigų kapų. Apie šventoriuje palaidotus kunigus kalbėjo, maldai vadovavo ir į Saločius išlydėjo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius. Saločiuose apie bažnyčios istoriją Saločių Šv. Juozapo bažnyčioje sukalbėtas Rožinis, melstasi šv. Mišiose, kurias aukojo Pasvalio dekanas, Saločių Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Jonas Tamošiūnas. Po šv. Mišių Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Roma Jakubonienė supažindino su 500 metų istoriją skaičiuojančiu Saločių miesteliu, jo istorija, architektūra, skulptūromis. Pirmoji medinė bažnyčia Saločiuose pastatyta 1514 metais. Vėliau ji reformatų buvo nugriauta, vietoj jos pastatyti reformatų maldos namai. Katalikai iškėlė bylą, nors ji ilgai užsitęsė, tačiau buvo laimėta. 1777 metais pastatyta nauja bažnyčia, kuri daugiau kaip po pusės amžiaus atnaujinta. Apie 1875 metus tuometinis parapijos klebonas kun. Konstantinas Orlauskas (18391863 miręs iki 1904), beveik dešimtmetį dirbęs kapelionu Kauno gimnazijoje ir Katedroje, iš Kauno gubernatoriaus gavo leidimą remontuoti bažnyčią, o jo pretekstu pastatė naują. 1944 m. liepos 26 d. bažnyčia sudegė. Buvusios bažnyčios vietoje išlikę pamatai ir šį skaudų faktą liudijantis atminimo akmuo. Šioje vietoje 167 metus stovėjo 2-oji Saločių bažnyčia. 1944 m. liepos 26 d. sudegė. Melskime, kad čia vėl būtų garbinamas Dievas atstatytoje bažnyčioje. Kunigo Antano Balaišio pėdsakais Saločių bendruomenės namuose pranešimą Kunigas Antanas Balaišis Saločiuose skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė. Ji pasidžiaugė, kad teko kanauninką Antaną Balaišį (1923 01 011948 10 312005 11 07) pažinoti ir bendrauti jam dirbant Pabiržėje. Kanauninkas prieš daugelį metų pranešėją buvo atvežęs į Saločius, daug pasakojo apie bažnyčios statybą sovietmečiu (bažnyčia slaptai, valdžiai nežinant, perstatyta iš dviaukštės klebonijos, pertvarkius jos vidų). Prelegentė, pateikusi svarbiausius gyvenimo ir veiklos bruožus, dėmesį sutelkė į Saločius, kuriuose kanauninko dirbta beveik 30 metų (administratoriumi, klebonu, aptarnaujant ir kitas parapijas). Klebono kun. A. Balaišio sumanumo dėka surastas varpas ir pakabintas varpinėje, upėje surastas išniekintas kryžius ir atstatytas, atlikta daugybė kitų darbų (apie kan. A. Balaišį šio teksto autorė rašė XXI amžiuje(2004, nr. 56 ir 2005, nr. 89). Cituotos ištraukos iš kun. A. Balaišio 2003 metais išleistos atsiminimų knygos Širdy žmonių gerumas. Pasidžiaugta, kad 1996 metais žurnalistė Nijolė Baužytė su kolegomis sukūrė videofilmą Mūsų miesteliai. Pabiržė, kuriame skamba ir kun. A. Balaišio balsas. Kunigas tvarkė kapus dar sovietmečiu, o atgavus nepriklausomybę, šį darbą suintensyvino, statė kryžius, paminklus, paminklines lentas, pats imdamasis darbo įrankių. Jam buvo labai svarbu, kad apie vieną ar kitą jau primirštą asmenybę, sužinotų kuo daugiau... Tad neatsitiktinai pirmoji minėto videofilmo dalis užbaigiama kun. Antano Balaišio žodžiais: Norisi, kad mūsų praeitis per paminklus kalbėtų mūsų dabarties žmogui, kad šie paminklai primintų mūsų tautos istoriją, mūsų praeitį... Tautai svarbiausia šaknys: istorija, papročiai, tikėjimas, ką siekė nukirsti sovietinė valdžia. Reikia tikėti, kad mūsų tauta, nors ir sužalota, prisikels gyvenimui. Saločių seniūnas Algimantas Mašalas pasakojo, kad jo vaikystė ir jaunystė irgi susieta su kun. A. Balaišiu. Prisiminė kunigo gebėjimą bendrauti su žmonėmis, įjungti juos į parapijai būtinus darbus. Seniūnas bendravo su kunigu ir jį iškėlus į Pabiržę... Pasvalio Katalikių Moterų draugijos pirmininkės pavaduotoja Vlada Čirvinskienė pateikė Pasvalio Katalikių Moterų draugijos 20 metų veiklos ataskaitą: buvo ne tik pasakojama, bet viskas vaizdžiai išdėstyta ekrane: tekstas, schemos, nuotraukos. Pasvalio Neįgaliųjų sporto centro grupė Purienos (vadovės Birutė Simonaitienė ir Eugenija Butkienė) žodžio, judesio, dainos ir šokio formomis pristatė Kristijoną Donelaitį ir jo Metus. Buvo miela matyti jaunatviškai spinduliuojančius vyresnio amžiaus moterų veidus ir jausti meile trykštančias širdis... Koncertavo iš Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškos parapijos atvykęs ansamblis, vadovaujamas Renatos Kaziliūnienės. Pasvalio katalikėms moterims dėkojo Joniškio atstovės, įteikdamos duonos kepalą. Sveikindamos renginio iniciatores Pasvalio katalikes moteris pakruojietės pirmininkei Aldonai Petkevičienei įteikė ką tik išleistą 60 puslapių knygą Gyvenimas su malda, meile ir pasiaukojimu. Tai 1994 metais atkurtos Pakruojo rajono Katalikių Moterų draugijos metraštis, kurį per 20 metų sudarė Elena Danė Vilimienė ir Janina Gasiūnienė. Lietuvos katalikių moterų istorijai svarbus pakruojiečių leidinys puikus pavyzdys visoms katalikių moterų draugijoms. Saločių seniūnas A. Mašalas, pasidžiaugęs, kad šįmet Saločiai mini 500 metų jubiliejų, Pasvalio katalikėms moterims padovanojo jubiliejui šiemet išleistą gražiai iliustruotą 200 puslapių knygą Saločiai 500 (Vilnius: Petro ofsetas). Deja, kun. A. Balaišiui joje skirta pora abstrakčių sakinukų: Verta paminėti ilgametį Saločių Šv. Juozapo parapijos kleboną garbės kanauninką kunigą Antaną Balaišį. Gilios minties, plačios širdies, darbščių rankų asmenybė, kuri nepailstamai kūrė Dievo namus ir iš plytų, ir iš širdžių (p. 81). Gaila, kad prie naudotos literatūros (p. 82) nepaminėta 2003 metais išleista kun. A. Balaišio atsiminimų knyga, kurioje daug vietos skirta Saločiams... Tikėkime, kad kitąmet bus paminėtos 10-osios kan. A. Balaišio mirties metinės ir atiduota jam derama pagarba. Šįmet LKMS mini atkurtos veiklos 20-metį. Pasvalio katalikės moterys ėmėsi iniciatyvos paminėti šį prasmingą jubiliejų. Reikia tikėtis, kad jubiliejiniai minėjimai, pradėti Pasvalyje ir Saločiuose, sulauks tąsos ir kitose Lietuvos vietose, ten, kur veikia Katalikių Moterų draugijos.
Pasvalio rajonas
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |