|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Meilė ganytojiškoje tarnystėje Popiežiaus Pranciškaus pastabos naujiesiems kardinolams Mindaugas Buika
Benedikto XVI dalyvavimas konsistorijoje Šventojo Valentino dieną popiežius Pranciškus vėl daug kalbėjo apie pasiaukojančią krikščionišką meilę. Tik skirtingai nei 2014 metais, kai ta proga jis kreipėsi į Šv. Petro aikštėje susirinkusias dešimtis tūkstančių santuokai besirengiančių sužadėtinių, šį kartą jo klausytojai buvo aukščiausią Katalikų Bažnyčios titulą turintys hierarchai, kardinolai, nes kaip tik vasario 14 dieną Vatikane vyko iškilminga konsistorija, kurios metu Kardinolų kolegija buvo papildyta 20 naujų narių, atstovaujančių 18 šalių iš visų pasaulio kontinentų. Penkiolikai naujų kardinolų šis paskyrimas suteikė teisę dalyvauti galimoje šv. Petro įpėdinio rinkimų konklavoje, o kiti penki hierarchai, jau peržengę 80 metų ribą, kardinolo laipsnio suteikimu buvo pagerbti už nuopelnus Bažnyčiai. Minėtame susitikime vėl dalyvavo ir Šventojo Tėvo specialiai pakviestas jo pirmtakas popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris buvo pagarbiai sutiktas ir pasveikintas. Jis dalyvavo ir ankstesnėje popiežiaus Pranciškaus sušauktoje 2014 metų vasario 22 dienos naujų kardinolų skyrimo konsistorijoje, taip patvirtindamas, kad maloniai priima savo įpėdinio siūlymus kartais viešai pasirodyti svarbesnėse bažnytinėse ceremonijose. Šiaip jau Popiežius emeritas gyvena uždarą vienuolišką maldos gyvenimą, tik retkarčiais privačiai priimdamas lankytojus, o su kitais palaikydamas ryšius laiškais ir kita korespondencija. Štai prieš kelias dienas jį aplankė su Ad limina vizitu Romoje buvę Ukrainos lotynų apeigų vyskupai, vadovaujami Lvovo arkivyskupo Miečislavo Možickio (Mieczyslaw Mokrzycki), kuris keletą metų buvo popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius. |
||
|
|
||
Popiežius ragino būti nukentėjusiųjų gynėjais
Vasario 20 dieną visi ukrainiečių vyskupai, kurie lankėsi Romoje su Ad limina vizitu, daugiau kaip 30 asmenų graikų (rytų), lotynų ir Bizantijos apeigų susitiko ir kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi. Šventasis Tėvas ukrainiečių ganytojams įteikė savo pastabas raštu. Paminėjus istorines Ukrainos krikščioniškąsias šaknis, Popiežiaus kalboje pirmiausia rašoma apie dabar šalį kankinantį konfliktą, apie tai, kad jis tiesiogiai ir per delegatus stengiasi būti arti visų, paliestų prievartos, meldžiant Viešpaties taikos, kreipiantis į visas puses su prašymu laikytis susitarimų ir gerbti tarptautinės teisės principus. Daugumos problemų pagrindas yra politinis ir ne vyskupų uždavinys yra jas išspręsti, tačiau jie gali tiesiogiai prisiliesti prie žmonių dramų, ieškoti susitaikymo etikos ir sielovados srityje. Kaip pilnaverčiai savo šalies piliečiai Ukrainos vyskupai turi teisę išreikšti savo mintis apie bendrą šalies likimą, kryptį; nepradėdami konkrečios politinės akcijos, bet nurodydami ir gindami vertybes. Popiežius Pranciškus paprašė vyskupus būti gynėjais šeimų, kenčiančių nuo karo, vargšų, bedarbių, silpnų, ligonių, senelių, neįgaliųjų, pabėgėlių. Jis apgailestavo, kad blogai suvokta ekonominė laisvė pasitarnavo milžiniškam mažos grupelės asmenų praturtėjimui likusių sąskaita, šiam reiškiniui neaplenkiant ir valstybės institucijų. Popiežiaus kalboje nemažai dėmesio skiriama vyskupų vienybei. Abi pagrindinės Ukrainos katalikų tradicijos rytų ir lotynų apeigų yra teisėtos, visi yra Katalikų Bažnyčios ir savo šalies vaikai. Kita vertus, yra sunkumų jų santykiuose kartais dėl sudėtingų istorinių aplinkybių, kartais individualaus pobūdžio. Skaudu girdėti apie nesusipratimus. Reikia kreiptis į gydytoją, vieną ir tą patį visiems Jėzų Kristų. Pranciškus paragino ir paprašė priimti ir remti vienas kitą. |
||
|
|
||
Ar kopėte su Juo į aukštą kalną? Kun. Vytenis Vaškelis
Gavėnios kelionėje šį sekmadienį drauge su Viešpačiu ir Jo mokiniais kopiame į Taboro kalną, ant kurio kerinčios atsimainiusio Jėzaus šviesos pasireiškimas mums trumpai primins būsimųjų Velykų šlovės apsireiškimą. Nenuostabu, kad šv. Petras prašys, jog Kristus šį užburiančio švytėjimo plykstelėjimą kuo ilgiau pratęstų... Turbūt nedaug atsirastų tikinčiųjų, kurie gerai pasvarstę, nepradėtų ilgėtis tos nesustabdomai išsiliejusios stulbinančio džiaugsmo bangos, kuri trumpai valandėlei paskandino tris Jėzaus mokinius, išvydusius Jį tokį, kokio niekas žemėje nebuvo matęs. Viešpats kiekvieną žmogų sukūrė pagal savąjį pavidalą, todėl, jei tik esame laisvi nuo nuodėmingų prieraišumų, mus savaime traukia toji dieviškoji akistata su savuoju atsimainiusiu Atpirkėju, iš kurio sklindanti nežemiška šviesa atveria tikrąją Dievo meilės esatį, liudijančią, jog ne tik danguje viešpatauja Jėzus žėrinti aušrinė žvaigždė (Apr 22, 16). Todėl mūsų pašaukimas yra sekti Kristumi, kad, būdami Jo mokiniai, vilkėtume švarius malonės drabužius, juos nuskadrintume Avinėlio kraujyje, idant, laikų pilnatvės valandai išmušus, galėtume linksmi įžengti pro vartus į naujosios tėvynės sostinę (plg. Apr 22, 14). |
||
|
|
||
Naujos patirtys su popiežiumi Pranciškumi
Vasario 2 dieną Vatikane vyko popiežiaus Pranciškaus ir visų Lietuvos vyskupų ordinarų bei augziliarų susitikimas per jų vizitą Ad limina Apostolorum. Apie tai jau esame šiek tiek rašę. Visą pirmąją vasario savaitę vykusio vizito Ad limina metu vyskupai kiekvieną dieną šv. Mišias aukodavo vis kitoje bazilikoje, meldėsi prie apaštalų Petro ir Pauliaus kapų, aplankydavo svarbiausias kongregacijas. Šiandien XXI amžiuje apie šį vyskupų vizitą ir jų susitikimą su Popiežiumi pasakoja Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ. Daugeliui Lietuvos vyskupų apsilankymas Vatikane su ataskaita Popiežiui apie vyskupijų sielovados būklę buvo pirmasis. Tačiau Jūs, kaip vyriausias ordinaras, su Ad limina vizitu jau lankėtės ir anksčiau, susitikote su popiežiais Jonu Pauliumi II ir Benediktu XVI. Gal galėtumėte palyginti, kuo kitoks buvo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi? |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |