|
Ginti Tėvynę pareiga ir garbės reikalas
|
Alfredo Pliadžio (KAM) nuotrauka
|
Lietuvos Respublikos Prezidentūroje antradienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba, įvertinusi geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Pareigą įvertinti valstybei kylančias grėsmes ir organizuoti krašto gynybą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas valstybės gynimas, numato Konstitucija. Tai mūsų visų vadovų pareiga, sake prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasikeitus geopolitinei situacijai, kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai. Šiandienė geopolitinė aplinka reikalauja sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Tai reikia padaryti per artimiausius metus. Todėl Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad būtina laikinai penkerių metų laikotarpiui atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, 9 mėnesių laikotarpiui kasmet pakviečiant apie 3-3,5 tūkstančio šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Tai sudaro tik 1,7 procento visų potencialių šauktinių. Pasak šalies vadovės, Lietuvos kariuomenė taps mišri sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių. Mūsų regione panašaus dydžio valstybės taip pat naudoja mišriąją sistemą. Tai Suomija, Estija, Norvegija, Danija. Lietuvai tai leis užbaigti pilnai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 20152016 metus, pilnai per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
|
|
Šmeižikiški išpuoliai prieš Prezidentę prilygintini veiklai prieš mūsų valstybę
Visuomeninės komisijos istorinei atminčiai gaivinti ir valstybingumui tvirtinti pirmininkas Jonas Burokas vasario 17 dieną išplatino žemiau pateikiamą pareiškimą Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui pirmininkui ir Seimo nariams: 2015 m. vasario 13 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko apskritojo stalo diskusija Iš okupacinės praeities į istorinės atminties grąžinimo ir Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ateitį. Diskusijoje dalyvavę laisvės kovų dalyviai ir nepriklausomybės gynėjai, patriotinių visuomeninių organizacijų atstovai, politologai, mokslininkai, meno kūrėjai diskutavo apie opius šiandienos vidaus ir geopolitinius įvykius, apie patriotiškumo, pilietiškumo ugdymą, apie laisvės kovų įamžinimą.
|
|
Atviras laiškas dėl pagalbos Rusijos valdžios neteisėtai įkalintiems Ukrainos pilietei Nadijai Savčenko ir Estijos piliečiui Estonui Kohverui
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Premjere, kaip asmenys, dėl patriotinės veiklos sovietmečiu patyrę totalitarinio režimo represijas ir gerai suvokiantys, ką reiškia įkalinimas nedemokratinės Rusijos kalėjimuose, kreipiamės į Jus, kviesdami imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų išlaisvinti Rusijos pagrobti Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnė Nadija Savčenko ir Estijos saugumo tarnybos pareigūnas Estonas Kohveras.
|
|
Mintys prieš rinkimus
Kone kasmet vyksta rinkimai arba referendumas. Taip ir gyvename džiaugdamiesi, kad valstybė nepriklausoma, demokratinė. Anoji 19181940 metų Lietuva, sunkiai išsivadavusi iš svetimųjų jungo, karo nualinta, po 20 metų jau galėjo lygiuotis su ekonomiškai stipriomis Europos valstybėmis, o piliečių dvasia, aukšta morale, ryžtu daugelį iš jų lenkė. Kokia Lietuva šiandien? Vieniems skęstantis laivas moralinio nuosmukio jūroje, kitiems malonumų tenkinimo oazė, tretiems darbo, veiklos, kūrybos šalis, brangi tėvų, prosenelių žemė. Galima didžiuotis dideliu aukštuosius mokslus baigusio jaunimo procentu, studentų skaičiumi. Kas iš to, kai net aukštąjį išsimokslinimą turintis jaunimas neturi darbo ir žeminančiomis sąlygomis jo turi ieškoti kitose valstybėse, persikvalifikuoti. Tarpusavyje konkuruojančios partijos, būdamos valdžioje, nesugebėjo pritraukti stambių investicijų, pastatyti didelių gamyklų, įmonių.
|
|
Knygų mugėje egzotiška moderni valstybė
Vasario 1922 dienomis Vilniuje vykusioje Knygų mugėje buvo ir vienas netikėtumas: parodos lankytojų laukė niekada čia nematytas Omano Sultonato paviljonas-stendas. Šios toli nuo Lietuvos esančios valstybės paviljono svečius pasitiko knygų apie Omano Sultonatą paroda, buvo vaišinama kava ir ypatingos sudėties chalva. Lankytojus maloniai priėmė arabų nacionaliniais drabužiais apsirengusi paviljono gidė, parodanti knygų kolekciją, nuotraukas, paveikslus. Tarp knygų buvo The Royal Speeches of His Majesty Sultan Qaboos bin Said, 19702010 (Jo Didenybės Sultono Qaboos bis Saido kalbos, 19702010), Omano architektūrą plačiai įdomiomis nuotraukomis iliustruojanti Omans Architectural Journey, by Mohammed Al Zubair (Kelionė po Omano archtektūrą), šios tolimos šalies gyvenimą, istoriją, meną ir kultūrinį paveldą aprašanti Oman, 20142015. Omanu besidomintiems paviljono svečiams buvo padovanoti kai kurie šie leidiniai.
|
|
Tarp apdovanotųjų du klebonai
RASEINIAI. Vasario 16-oji čia prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Paskui šventė persikėlė į Savivaldybės salę, kur vyko iškilmingas rajono tarybos posėdis. Į jį atvyko ne tik Tarybos, bet ir Seimo nariai, rajono Garbės piliečiai, savivaldybės administracijos direktorius Jonas Kurlavičius, jo pavaduotojas Alfredas Brauklys, bendruomenės atstovai. Šventiniame posėdyje paskelbta, kad rajono Taryba patvirtino komisiją Garbės piliečio vardui suteikti. Jai pirmininkavo rajono mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, pasiūlytos kandidatūros Garbės piliečio vardui suteikti Marijonai Birutei Navakauskienei, Jonui Mačiukevičiui ir Ariogalos klebonui kun. Gintautui Jankauskui. Visiems trims, šventei persikėlus į Kultūros centrą, buvo įteiktos Garbės piliečių regalijos. Su švente pasveikino rajono meras Algimantas Mielinis, Seimo nariai Edmundas Jonyla, Darius Ulickas, Remigijus Ačas, Gintautas Mikolaitis, kiti svečiai. Kultūros centre iškilmingai įteikti Žemaičio ir kiti apdovanojimai. Šį apdovanojimą Už lietuvių tautos kultūros, kultūros paveldo, pilietiškumo ir tautiškumo puoselėjimą pelnė Šiluvos klebonas kun. Erastas Murauskas.
|
|
|