Pirmasis puslapis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius ragino būti nukentėjusiųjų gynėjais

Ukrainiečių vyskupų susitikimas su popiežiumi Pranciškumi

Vasario 20 dieną visi ukrainiečių vyskupai, kurie lankėsi Romoje su Ad limina vizitu, daugiau kaip 30 asmenų – graikų (rytų), lotynų ir Bizantijos apeigų – susitiko ir kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi. Šventasis Tėvas ukrainiečių ganytojams įteikė savo pastabas raštu. Paminėjus istorines Ukrainos krikščioniškąsias šaknis, Popiežiaus kalboje pirmiausia rašoma apie dabar šalį kankinantį konfliktą, apie tai, kad jis tiesiogiai ir per delegatus stengiasi būti arti visų, paliestų prievartos, meldžiant Viešpaties taikos, kreipiantis į visas puses su prašymu laikytis susitarimų ir gerbti tarptautinės teisės principus. Daugumos problemų pagrindas yra politinis ir ne vyskupų uždavinys yra jas išspręsti, tačiau jie gali tiesiogiai prisiliesti prie žmonių dramų, ieškoti susitaikymo etikos ir sielovados srityje. Kaip pilnaverčiai savo šalies piliečiai Ukrainos vyskupai turi teisę išreikšti savo mintis apie bendrą šalies likimą, kryptį; nepradėdami konkrečios politinės akcijos, bet nurodydami ir gindami vertybes. Popiežius Pranciškus paprašė vyskupus būti gynėjais – šeimų, kenčiančių nuo karo, vargšų, bedarbių, silpnų, ligonių, senelių, neįgaliųjų, pabėgėlių. Jis apgailestavo, kad blogai suvokta ekonominė laisvė pasitarnavo milžiniškam mažos grupelės asmenų praturtėjimui likusių sąskaita, šiam reiškiniui neaplenkiant ir valstybės institucijų. Popiežiaus kalboje nemažai dėmesio skiriama vyskupų vienybei. Abi pagrindinės Ukrainos katalikų tradicijos – rytų ir lotynų apeigų – yra teisėtos, visi yra Katalikų Bažnyčios ir savo šalies vaikai. Kita vertus, yra sunkumų jų santykiuose – kartais dėl sudėtingų istorinių aplinkybių, kartais individualaus pobūdžio. Skaudu girdėti apie nesusipratimus. Reikia kreiptis į gydytoją, vieną ir tą patį visiems – Jėzų Kristų. Pranciškus paragino ir paprašė priimti ir remti vienas kitą.

Meilė – ganytojiškoje tarnystėje

Popiežiaus Pranciškaus pastabos naujiesiems kardinolams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina į Kardinolų kolegijos konsistoriją atvykusį popiežių emeritą Benediktą XVI

Benedikto XVI dalyvavimas konsistorijoje

Šventojo Valentino dieną popiežius Pranciškus vėl daug kalbėjo apie pasiaukojančią krikščionišką meilę. Tik skirtingai nei 2014 metais, kai ta proga jis kreipėsi į Šv. Petro aikštėje susirinkusias dešimtis tūkstančių santuokai besirengiančių sužadėtinių, šį kartą jo klausytojai buvo aukščiausią Katalikų Bažnyčios titulą turintys hierarchai, kardinolai, nes kaip tik vasario 14 dieną Vatikane vyko iškilminga konsistorija, kurios metu Kardinolų kolegija buvo papildyta 20 naujų narių, atstovaujančių 18 šalių iš visų pasaulio kontinentų. Penkiolikai naujų kardinolų šis paskyrimas suteikė teisę dalyvauti galimoje šv. Petro įpėdinio rinkimų konklavoje, o kiti penki hierarchai, jau peržengę 80 metų ribą, kardinolo laipsnio suteikimu buvo pagerbti už nuopelnus Bažnyčiai. Minėtame susitikime vėl dalyvavo ir Šventojo Tėvo specialiai pakviestas jo pirmtakas popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris buvo pagarbiai sutiktas ir pasveikintas. Jis dalyvavo ir ankstesnėje popiežiaus Pranciškaus sušauktoje 2014 metų vasario 22 dienos naujų kardinolų skyrimo konsistorijoje, taip patvirtindamas, kad maloniai priima savo įpėdinio siūlymus kartais viešai pasirodyti svarbesnėse bažnytinėse ceremonijose. Šiaip jau Popiežius emeritas gyvena uždarą „vienuolišką“ maldos gyvenimą, tik retkarčiais privačiai priimdamas lankytojus, o su kitais palaikydamas ryšius laiškais ir kita korespondencija. Štai prieš kelias dienas jį aplankė su Ad limina vizitu Romoje buvę Ukrainos lotynų apeigų vyskupai, vadovaujami Lvovo arkivyskupo Miečislavo Možickio (Mieczyslaw Mokrzycki), kuris keletą metų buvo popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius.

Naujos patirtys su popiežiumi Pranciškumi

Lietuvos vyskupai Vatikane, Šv. Petro aikštėje

Vasario 2 dieną Vatikane vyko popiežiaus Pranciškaus ir visų Lietuvos vyskupų ordinarų bei augziliarų susitikimas per jų vizitą Ad limina Apostolorum. Apie tai jau esame šiek tiek rašę. Visą pirmąją vasario savaitę vykusio vizito Ad limina metu vyskupai kiekvieną dieną šv. Mišias aukodavo vis kitoje bazilikoje, meldėsi prie apaštalų Petro ir Pauliaus kapų, aplankydavo svarbiausias kongregacijas. Šiandien „XXI amžiuje“ apie šį vyskupų vizitą ir jų susitikimą su Popiežiumi pasakoja Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ.

Daugeliui Lietuvos vyskupų apsilankymas Vatikane su ataskaita Popiežiui apie vyskupijų sielovados būklę buvo pirmasis. Tačiau Jūs, kaip vyriausias ordinaras, su Ad limina vizitu jau lankėtės ir anksčiau, susitikote su popiežiais Jonu Pauliumi II ir Benediktu XVI. Gal galėtumėte palyginti, kuo kitoks buvo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi?

Ar kopėte su Juo į aukštą kalną?

Kun. Vytenis Vaškelis

Gavėnios kelionėje šį sekmadienį drauge su Viešpačiu ir Jo mokiniais kopiame į Taboro kalną, ant kurio kerinčios atsimainiusio Jėzaus šviesos pasireiškimas mums trumpai primins būsimųjų Velykų šlovės apsireiškimą. Nenuostabu, kad šv. Petras prašys, jog Kristus šį užburiančio švytėjimo plykstelėjimą kuo ilgiau pratęstų... Turbūt nedaug atsirastų tikinčiųjų, kurie gerai pasvarstę, nepradėtų ilgėtis tos nesustabdomai išsiliejusios stulbinančio džiaugsmo bangos, kuri trumpai valandėlei paskandino tris Jėzaus mokinius, išvydusius Jį tokį, kokio niekas žemėje nebuvo matęs.

Viešpats kiekvieną žmogų sukūrė pagal savąjį pavidalą, todėl, jei tik esame laisvi nuo nuodėmingų prieraišumų, mus savaime traukia toji dieviškoji akistata su savuoju atsimainiusiu Atpirkėju, iš kurio sklindanti nežemiška šviesa atveria tikrąją Dievo meilės esatį, liudijančią, jog ne tik danguje viešpatauja Jėzus – žėrinti aušrinė žvaigždė – (Apr 22, 16). Todėl mūsų pašaukimas yra sekti Kristumi, kad, būdami Jo mokiniai, vilkėtume švarius malonės drabužius, juos nuskadrintume Avinėlio kraujyje, idant, laikų pilnatvės valandai išmušus, galėtume linksmi įžengti pro vartus į naujosios tėvynės sostinę (plg. Apr 22, 14).

Parodos bažnyčioje

Valdas Šimkus prie savo parodos eksponatų Palėvenės bažnyčioje

Palėvenės parapijos žmonės jau įprato matyti, kad kasmet prieš Šv. Kalėdas Šv. Dominiko bažnyčioje rengiamos vis kitokios parodos. Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos moksleiviai nudžiugino kalėdinių atvirukų, piešinių, angelų, velykinių kiaušinių  parodėlėmis. Jas surengė su mokytojos katechetės Ingos Paugienės pagalba. Mokytojos Ekaterinos Vanagienės vadovaujamo būrelio vaikai jau ne vieną kartą surengė karpinių parodą. Motinos dienai moksleiviai buvo surengę fotografijų parodą. Dėkojame mokiniams ir jų mokytojoms už malonias akimirkas laukiant Kalėdų švenčių. Džiugu, kad tikintieji bažnyčioje gali pamatyti ir profesionalių fotografų darbus.

Neseniai džiaugėmės fotografo Sigito Chmieliausko nuotraukų paroda. Menininkas, gimęs ir užaugęs Noriūnuose, baigęs Noriūnų Jono Černiaus pagrindinę mokyklą ir medicinos studijas, šiuo metu gyvena ir dirba chirurgu Vilniuje. Prieš 2014 metų Kalėdas Palėvenės bažnyčioje fotografijų parodą „Atverk Kristui širdį“ surengė parapijos fotografas Valdas Šimkus. Palėvenės parapija yra jo gimtoji. Valdas gimė ir užaugo Stirniškių kaime, to kaimo pradinę mokyklą baigė. Vėliau tęsė mokslus Subačiaus vidurinėje mokykloje, Vabalninko žemės ūkio technikume. Jo, kaip fotografo, kelias prasidėjo, kai grįžęs iš tarybinės armijos nusipirko fotoaparatą „Smena“ ir pradėjo fotografuoti. Tai – Valdo laisvalaikio užsiėmimas jau 30 metų. Jo pristatytoje parodoje „Atverk Kristui širdį“ – Palėvenė įvairiais metų laikais, įvairiu paros metu ir net iš paukščio skrydžio. Valdas yra labai gražios, išpuoselėtos sodybos šeimininkas Rudilių kaime, žvejys, filatelistas, kolekcionuoja raktų laikiklius. Kolekciją sudaro daugiau kaip 2000 iš įvairių šalių ir įvairia tematika pagamintų laikiklių. Jis yra auksinių rankų meistras. Visi darbai Valdo rankose tirpte tirpsta. Jis iš medžio tekina įvairias detales, pats pagamino parodos eksponatams stovus. Jis – ir automobilių meistras, kurio paslaugomis naudojasi daug žmonių. Valdas net tapo iliuzionistu. Jis sukūrė programą „Fokus mokus“, su kuria aplankė daug kaimų, miestelių švenčių su savo pasirodymu. Jis yra Palėvenės parapijos pastoracinės tarybos narys, nuolatinis parapijos laikraščio rėmėjas. Su žmona Onute, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, išaugino dvi dukras, džiaugiasi dviem anūkais.

Labdaros valgykla – bendras rezultatas

Karitietės pilsto sriubą

Tauragės dekanato „Caritas“ savanoriai pradėjo dalinti karštą sriubą labiausiai skurstantiems socialinės atskirties žmonėms, neturintiems gyvenamosios vietos. Atidaryti labdaros valgyklėlę Tauragėje – ilgai brandinta Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebono kan Alvydo Bridikio mintis. Valgyklą pavyko atidaryti tik geros valios žmonių dėka. Klebonas pakvietė prie arbatos puodelio Tauragėje veikiančių maitinimo įstaigų vadovus. Visi verslininkai sutiko prisidėti prie skurstančiųjų maitinimo. Nutarta, kad kas mėnesį paeiliui sriubą virs vis kita maitinimo įmonė. Neabejingas liko ir Tauragės „Rotary“ verslininkų asosiacijos klubas, paaukojęs pinigų valgyklos įrangai. Prisidėjo ir baldų gamybos įmonės „Alantas“ bei „Taurų kedras“ ir pagamino valgyklai stalus bei kėdes.

Paminėti laisvės kovotojai

Renginio dalyviai prie paminklo žuvusiems partizanams

Vasario 8-ąją nemažas būrys Jankų seniūnijos žmonių bendruomenės salėje susirinko į šv. Mišias, kurias aukojo Višakio Rūdos klebonas kun. Vidmantas Striokas. Tą dieną melstasi už žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus, tremtyje mirusius politinius kalinius ir tremtinius. Po šv. Mišių savo išgyvenimais pasidalijo buvusi politinė kalinė ir tremtinė Ilona Puskunigienė. Ji papasakojo apie tai, kaip buvo tardyta ir kankinta. Kalbėjo ir kiti šiurpaus likimo liudytojai. Apie 1946 m. birželio 11 d. žuvusius partizanus Joną Oleką iš Jankų ir Antaną Šileiką iš Kuro pasakojo juos gerai pažinojęs buvęs partizanų rėmėjas Zenonas Rakauskas. Pasak jo, kai buvo nušauti partizanai Oleka ir Šileika, juos laikinai užkasė kovos vietoje. Gražiai aptvėrė beržo tvorele, pastatė beržinius kryželius. Tvorelė ilgai vis buvo ardoma ir niekinama, o kryželiai sulaužomi. „Žalgirio“ rinktinės partizanai juos vėl atstatydavo, o jų rėmėja Ona Benienė iš Kurų kaimo apsodindavo gėlėmis ir apjuosdavo vainiku. Stribai ir enkavėdistai kapą niekindavo, o partizanai – atstatydavo. Taip buvo kovojama iki 1950 metų, kol partizanams atsibodo. Jie 1950 metais kapus užminavo: padėjo prieštankinę miną ir sujungė ją su kryžiumi. Kai tik okupantai rovė kryžių, mina sprogo. Vietoje žuvo trys niokotojai: stribas Bronius Bakas, enkavedistas Bogomolov ir trečiasis, kurio pavardę Z. Rakauskas jau pamiršo. Tada okupantų valdžia išleido įsakymą kapų neliesti ir neniekinti. Apie kitus žuvusius Jankų valsčiaus partizanus kalbėjo 9-osios Šaulių kuopos vadas Algimantas Vengraitis.

Pėsčiomis – į signataro tėviškę

Gintautas Žulys pasakoja apie signatarą S. Banaitį

Neįprastai Vasario 16-ąją šiais metais minėjo Šakių bendruomenės nariai. Jie organizavo žygį pėsčiomis į Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio (1866–1963) tėviškę Vaitiekupių kaime. Į maždaug 7- 8 kilometrų kelionę išsiruošė aštuoniese – jaunimas ir vyresnio amžiaus entuziastai. Nors vėjas buvo žvarbus, žygio dalyviai buvo tam pasiruošę ir kelias iki S. Banaičio tėviškės jiems neprailgo, o Vaitiekupiuose būriavosi kiti šakiečiai, kurie virė sriubą, šnekučiavosi tarpusavyje. Nors S. Banaičio tėviškės vieta atrodo gana apleista, tačiau ten visiems buvo gera. Skambėjo pučiamųjų orkestro vadovo Nerijaus Jakštonio atliekama „Tautiška giesmė“. Žygeivis ir Sąjūdžio aktyvistas Gintautas Žulys iki šiol kasmet Vasario 16-ąją slidėmis iš Šakių nučiuoždavo į Banaitynę, sugiedodavo himną, taip pagerbdamas signataro atminimą, o šįkart G. Žulys ėjo drauge su kitais, o Vaitiekupiuose pasakojo signataro S. Banaičio biografijos faktus. Beje, zanavykai, turi išskirtinę teisę vadintis signatarų kraštu, nes net trys jų kraštiečiai (kiti du – kun. Justinas Staugaitis (1866–1943), gimęs Tupikų kaime, ir Jonas Vailokaitis (1886–1944), gimęs Pikžirnių kaime) istorinį Vasario 16-osios dokumentą patvirtino savo parašais.

Vienija meilė Tėvynei

Šventiška pradinių klasių mokinių nuotaika Stasio Skrebio nuotrauka

Vasario 16-ąją Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleiviai ir mokytojai minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Pradinių klasių mokiniai šia proga dalyvavo dailaus rašto konkurse ,,Žodis Lietuvai“. Mažuosius mokinukus pasveikino direktorės pavaduotoja ugdymui Edita Dilienė. Ji linkėjo, kad vaikučiai gražiu elgesiu, puikiu mokymusi, gerais darbais įrodytų meilę Tėvynei. 5–6 klasių mokiniai jau patys klausė draugų, kas tai yra Tėvynė. Ugnė atsakė: „Čia – laukai plačiausi, dangus mėlyniausias, pieva žaliausia. O mus visus vienija meilė Tėvynei, mūsų gimtoji kalba“.

Apie Lietuvos nepriklausomybę mokiniams kalbėjo istorijos mokytoja Alma Kazlauskienė: „Vasario 16-oji – diena, kai Lietuva buvo vėl įrašyta į pasaulio žemėlapį. Tai įprasmino mūsų gyvenimą, apvainikavo darbus ir aukas visų tų, kurie ilgus amžius kovojo už Lietuvos laisvę, jos garbingą ateitį. Vasario 16-oji – ir Trispalvės, ir herbo Vyčio gimimo diena. Vasario 16-oji kasmet mūsų tautai dovanoja nuostabų vienybės jausmą“.

Pasveikino su 90-uoju gimtadieniu

90-metė Stasė Grabauskienė džiaugėsi sveikintojų parodytu dėmesiu

Veisiejų Šv. Jurgio parapijos ,,Caritas“ savanorės, Barčių kaimo bendruomenės atstovės bei rajono tarybos narė Janina Ražukienė lankėsi pas Barčių kaime gyvenančią Stasę Grabauskienę, sulaukusią garbingo 90 metų jubiliejaus. Viešnios sveikino senolę su gimtadieniu ir linkėjo laimės bei sveikatos, įteikė jai gėlių, rankų darbo atviruką bei šiltą pledą. Jubiliatė nubraukė ašarą, džiaugėsi ,,Caritas“ savanorių, Barčių kaimo bendruomenės atstovų bei rajono tarybos narės apsilankymu.

Kaip sakė Veisiejų Šv. Jurgio parapijos ,,Caritas“ vadovė Onutė Rėkuvienė, šios idėjos iniciatorė buvo karitietė Aldona Giedraitienė. ,,Visi labai norėjome parodyti dėmesį paprastam, nuoširdžiam kaimo žmogui. Stasė Grabauskienė per savo gyvenimą matė nemažai vargo, užaugino keturis vaikus: dvi dukras ir du sūnus. Visą laiką buvo labai darbšti, bėganti, skubanti, triūsė kolūkyje. Dabar senolę prižiūri dukra, pas kurią ji gyvena, ir anūkai“, – teigė O. Rėkuvienė.

Malda už sergančius ir kenčiančius

Šilalės rajono ligoninėje kunigai kan. dr. Algis Genutis, Mindaugas Alekna ir Vaidotas Vitė su slaugytojomis, Marijos legiono Šilalės prezidiumo vicepirmininke Birute Lašaitiene (viduryje) ir ligoninės direktoriaus pavaduotoju Alfonsu Motuza

Minint Pasaulinę ligonių dieną, vasario 11-ąją, trečiadienį, įvairiose Lietuvos vietose buvo aukojamos šv. Mišios už ligonius, gydytojus ir slaugytojus.

VILNIUS. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose lankėsi, šv. Mišias aukojo ir su jų personalu bei ligoniais bendravo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

KAUNAS. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Universiteto ir klinikų vyriausiasis kapelionas mons. Artūras Jagelavičius bei kapelionas kun. Nerijus Pipiras. Šv. Mišiose dalyvavo ir šios gydymo įstaigos vadovai. Homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį į tai, jog patiriant didžiausius išmėginimus svarbu pasitikėti Dievu, Marijos globa. Ji savo galingu užtarimu, pasak ganytojo, visada padeda vykdyti Tėvo valią. Po šv. Mišių, trumpai pabendravus prie arbatos puodelio, arkivyskupas bei kunigai lankėsi Onkologijos klinikoje, ganytojas kiekvienam čia besigydančiam linkėjo sveikatos ir ištvermės.

Ginti Tėvynę – pareiga ir garbės reikalas

Alfredo Pliadžio (KAM) nuotrauka

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje antradienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba, įvertinusi geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. „Pareigą įvertinti valstybei kylančias grėsmes ir organizuoti krašto gynybą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas valstybės gynimas, numato Konstitucija. Tai mūsų visų vadovų pareiga, – sake prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Pasikeitus geopolitinei situacijai, kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai. Šiandienė geopolitinė aplinka reikalauja sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Tai reikia padaryti per artimiausius metus. Todėl Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad būtina laikinai – penkerių metų laikotarpiui – atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, 9 mėnesių laikotarpiui kasmet pakviečiant apie 3-3,5 tūkstančio šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Tai sudaro tik 1,7 procento visų potencialių šauktinių“. Pasak šalies vadovės, Lietuvos kariuomenė taps mišri – sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių. Mūsų regione panašaus dydžio valstybės taip pat naudoja mišriąją sistemą. Tai Suomija, Estija, Norvegija, Danija. Lietuvai tai leis užbaigti pilnai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015–2016 metus, pilnai per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.