|
Žagarė Lietuvos kultūros sostinė
ŽAGARĖ. Sausio 24-ąją, 2015-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbtame Joniškio rajono Žagarės miestelyje vyko Lietuvos kultūros sostinės pradžios renginys. Po atidarymo renginio, vykusio prie Žagarės dvaro rūmų, Žagarę oficialiai galima vadinti 2015 metų Lietuvos kultūros sostine. Lietuvos kultūros sostinės titulą ir šį vardą simbolizuojantį gintarinį medį dar praeitų metų gruodį Žagarė perėmė iš Panevėžio. Sausio 24-osios vakarą, spaudžiant šaltukui, į Žagarę sugužėjo minia žmonių, kurie stebėjo siunčiamus sveikinimus ir linkėjimus šių metų Lietuvos kultūros sostinei Žagarei. Kartu su Lietuvos kultūros sostinės atidarymu simboliškai atidaryti ir restauruoti naujam gyvenimui atgimę Žagarės dvaro rūmai. Į susirinkusius kreipėsi kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė, Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis, Tarybos narys, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, kraštietis Rolandas Dovydaitis. Rajono meras G. Čepulis kalbėjo, kad didžiulė garbė ir įvertinimas, jog toks svarbus titulas yra suteiktas Joniškio rajono Žagarės miestui, nes jis tikrai šito vertas. Meras palinkėjo: Tegul visi kultūriniai keliai šiemet veda į Žagarę!
|
|
Prisiminė dailininkę
TYTUVĖNAI. Vasario 15 dieną čia paminėta ne tik Lietuvos Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios, šventė, bet ir 130-osios dailininkės Sofijos Romerienės gimimo metinės. Po šv. Mišių bažnyčioje žmonės rinkosi Tytuvėnų bernardinų vienuolyno refektorinėje salėje. Į susirinkusiuosius kreipėsi Seimo narė Alma Monkauskaitė, Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius, savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė. Prisiminta ir dailininkė S. Romerienė, gimusi 1885 metų vasario 16 dieną. Menininkė piešė akvarele, pastele, aliejiniais dažais, sukūrė daug grafikos darbų. Mėgstamiausias menininkės žanras portretai. Ji nutapė K. Griniaus, A. Merkio, J. Tumo-Vaižganto, Maironio portretus. Piešė ir paprastus žmones, iki šiol tytuvėniškiai yra išsaugoję ne vieną senelių ir giminių portretą.
|
|
Įteikta Augustino Griciaus premija
GRUZDŽIAI. Šiaulių rajono savivaldybės įsteigta Augustino Griciaus premija (435 eurai) už pirmąjį prozos kūrinį Eigulio duktė: byla F117 įteikta poetei, eseistei, literatūros kritikei Agnei Žagrakalytei. Iškilminga apdovanojimo ceremonija įvyko Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Gruzdžių filiale literatūrinės šventės Augustinas Gricius Gruzdžių krašto ąžuolas metu. Nuo 2004 metų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu respublikinė A. Griciaus premija įteikiama rašytojui už pirmąją prozos knygą. Po muzikinio mišraus vokalinio ansamblio Kolegos pasveikinimo vertinimo komisijos narė prof. Džiuljeta Maskuliūnienė kalbėjo, jog komisija išskyrė dviejų autorių knygas, iš kurių nugalėjo A. Žagrakalytės didžiulė ir svari visomis prasmėmis, autobiografinė, tikrais įvykiais ir faktais paremta knyga, išsiskirianti gyva, ne medine kalba, ryškiais moterų paveikslais. Knyga mus nekelia į 18151977 metus, į Suomiją, Vorkutą, Kazachstaną ir Lietuvą. Tai aukštos prabos kūrinys, teigė profesorė.
|
|
I. Simonaitytės premija pamario folkloro žinovei ir propaguotojai
AGLUONĖNAI. Sausio 23-iąją 19-toji Ievos Simonaitytės premija jos 118-ųjų gimimo metinių minėjimo proga atiteko Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorei puikiai pamario krašto folkloro ir šišioniškių tarmės žinovei ir propaguotojai, dainininkei ir šaunių švenčių organizatorei Virginai Asnauskienei. Nors V. Asnauskienė nėra šišioniškė (lietuvininkė) išmoko šią tarmę iš vietinių, su kuriais nuo vaikystės artimai bendravo. Ji mena ir rašytoją I. Simonaitytę, pažinojo Ievą Gižaitę kurėnų statytojo Jono Gižo dukrą. Baigusi S. Šimkaus konservatoriją bei pedagogines studijas, V. Asnauskienė jau atsikūrus Lietuvos nepriklausomybei lankė seminarus Etnokultūros centre. Šiuo metu Virgina vadovauja 14 dainininkų vienijančiam folkloro ansambliui, moterų vokaliniam ansambliui Žvejytės (pavadinimas pamario krašto tarme reiškia žvejų žmonas) ir vaikų vokaliniam ansambliui Pamariukai, pati lanko Priekulės kultūros centro folkloro ansamblį Vėlingis. Virginos vadovaujami dainininkai, pasipuošę pamario krašto kostiumais, pasitinka į Dreverną atvykstančius turistus. Dalyvauja Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro programoje Žuvies kelias lankytojams pristato 40-ties minučių edukacinę koncertinę programą Į žvejus eisiu J. Gižo etnografinėje sodyboje.
|
|
Smagi šventė
|
Dainuoja Dusmenų folkloro ansamblis
|
EIČIŪNAI. Vasario 16 dieną maži ir dideli eičiūniškiai ir svečiai švęsti Nepriklausomybės dieną susirinko koplyčioje. Pivašiūnų parapijos klebonas mons. Vincas Baublys aukojo šv. Mišias už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Sugiedotas Lietuvos himnas. Po šv. Mišių Punios krašto poetės Emilija Krušinienė, Teklė Džervienė, Salomėja Kaknevičienė sakė pastebėjusios žmonių nuoširdumą, pagarbą eiliuotam žodžiui. Istorikas Juozas Krušinys papasakojo apie nepriklausomybės kūrimą, o poetės skaitė eilėraščius Tėvynei. Negirdėtų liaudiškų dainų padainavo Trakų rajono Dusmenų folkloro ansamblis (vadovė Rima Karsokienė). Valsus ir polkas grojo Eičiūnų kapela, kurioje griežia armonika, smuikai, basetlė ir net cimbolai skamba. Dvi dainas atliko jaunimas iš Vieversos, gavo progą į sceną išeiti ir jaunieji dainorėliai, pradinių klasių mokinukai, kurie dar tik dairosi į patyrusius vieversiukus. Eičiūnų Žolynai atliko keturias liaudies dainas. Dėkojame Butrimonių kultūros namų Eičiūnų filialo meno vadovei Daliai Jusienei už visus kolektyvus: kapelą, Žolynus, Vieversą ir tuos mažuosius vaikelius, kurie dar ir stovėti scenoje nemoka. Smagu buvo klausytis naujosios Andriaus Kulikausko dainos apie Tėvynę Kaip aš galėjau įsimylėti tave nežinodamas, kokia tu žavi?
|
|
Papuošė medikų darbą globojančio Šv. Luko skulptūra
|
Šv. Luko skulptūrą pašventino Vilkijos
klebonas kun. Virgilijus Dudonis
|
VILKIJA. Šv. Luko, evangelisto ir gydytojų globėjo (I a.), akmeninė skulptūra papuošė Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) aplinką. Šio meno kūrinio autorius skulptorius profesorius Gintaris Juozas Česiūnas, techninį darbą padėjo atlikti Augustinas Baronas ir skulptorius Pijus Česiūnas. Visus darbus finansavo Adolfo ir Dangerutės Augustinavičių šeima, kurioje net septyni gydytojai. Šv.Luko akmeninė skulptūra pagarbos gydytojams, kolegoms, bendražygiams, mokytojams, visiems medikams bei jų kilniam darbui ženklas. Norėčiau, kad paminklas būtų kaip padėka gydytojams bei visiems, kurie rūpinasi žmogaus sveikata, orumu ir gyvybe, kad įvairių kartų medikus ji įkvėptų išsaugoti pasiryžimą, meilę darbui, stiprintų viltį, drąsą, atjautą ir ištvermę, sakė Lietuvos nusipelnęs gydytojas Adolfas Augustinavičius, 45 metus vadovavęs Vilkijos gydymo įstaigai.
|
|
|