2015 m. kovo 6 d.    
Nr. 9
(2129)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Žagarė – „Lietuvos kultūros sostinė“

ŽAGARĖ. Sausio 24-ąją, 2015-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbtame Joniškio rajono Žagarės miestelyje vyko Lietuvos kultūros sostinės pradžios renginys. Po atidarymo renginio, vykusio prie Žagarės dvaro rūmų, Žagarę oficialiai galima vadinti 2015 metų Lietuvos kultūros sostine. Lietuvos kultūros sostinės titulą ir šį vardą simbolizuojantį gintarinį medį dar praeitų metų gruodį Žagarė perėmė iš Panevėžio. Sausio 24-osios vakarą, spaudžiant šaltukui, į Žagarę sugužėjo minia žmonių, kurie stebėjo siunčiamus sveikinimus ir linkėjimus šių metų Lietuvos kultūros sostinei Žagarei. Kartu su Lietuvos kultūros sostinės atidarymu simboliškai atidaryti ir restauruoti naujam gyvenimui atgimę Žagarės dvaro rūmai.

Į susirinkusius kreipėsi kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė, Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis, Tarybos narys, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, kraštietis Rolandas Dovydaitis. Rajono meras G. Čepulis kalbėjo, kad didžiulė garbė ir įvertinimas, jog toks svarbus titulas yra suteiktas Joniškio rajono Žagarės miestui, nes jis tikrai šito vertas. Meras palinkėjo: „Tegul visi kultūriniai keliai šiemet veda į Žagarę!“


Prisiminė dailininkę

TYTUVĖNAI. Vasario 15 dieną čia paminėta ne tik Lietuvos Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios, šventė, bet ir 130-osios dailininkės Sofijos Romerienės gimimo metinės. Po šv. Mišių bažnyčioje žmonės rinkosi Tytuvėnų bernardinų vienuolyno refektorinėje salėje. Į susirinkusiuosius kreipėsi  Seimo narė Alma Monkauskaitė, Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius, savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.

Prisiminta ir dailininkė S. Romerienė, gimusi 1885 metų vasario 16 dieną. Menininkė piešė akvarele, pastele, aliejiniais dažais, sukūrė daug grafikos darbų. Mėgstamiausias menininkės žanras – portretai. Ji nutapė K. Griniaus, A. Merkio, J. Tumo-Vaižganto, Maironio portretus. Piešė ir paprastus žmones, iki šiol tytuvėniškiai yra išsaugoję ne vieną  senelių ir giminių portretą.


Įteikta Augustino Griciaus premija

GRUZDŽIAI. Šiaulių rajono savivaldybės įsteigta Augustino Griciaus premija (435 eurai) už pirmąjį prozos kūrinį „Eigulio duktė: byla F117“ įteikta poetei, eseistei, literatūros kritikei Agnei Žagrakalytei. Iškilminga apdovanojimo ceremonija įvyko Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Gruzdžių filiale literatūrinės šventės „Augustinas Gricius – Gruzdžių krašto ąžuolas“ metu.

Nuo 2004 metų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu respublikinė A. Griciaus premija įteikiama rašytojui už pirmąją prozos knygą.

Po muzikinio mišraus vokalinio ansamblio „Kolegos“ pasveikinimo vertinimo komisijos narė prof. Džiuljeta Maskuliūnienė kalbėjo, jog komisija išskyrė dviejų autorių knygas, iš kurių nugalėjo A. Žagrakalytės didžiulė ir svari visomis prasmėmis, autobiografinė, tikrais įvykiais ir faktais paremta knyga, išsiskirianti gyva, ne „medine“ kalba, ryškiais moterų paveikslais. Knyga mus nekelia į 1815–1977 metus, į Suomiją, Vorkutą, Kazachstaną ir Lietuvą. „Tai – aukštos prabos kūrinys“, – teigė profesorė.


I. Simonaitytės premija – pamario folkloro žinovei ir propaguotojai

AGLUONĖNAI. Sausio 23-iąją 19-toji Ievos Simonaitytės premija jos 118-ųjų gimimo metinių minėjimo proga atiteko Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorei – puikiai pamario krašto folkloro ir šišioniškių tarmės žinovei ir propaguotojai, dainininkei ir šaunių švenčių organizatorei Virginai Asnauskienei. Nors V. Asnauskienė nėra šišioniškė (lietuvininkė) – išmoko šią tarmę iš vietinių, su kuriais nuo vaikystės artimai bendravo. Ji mena ir rašytoją I. Simonaitytę, pažinojo Ievą Gižaitę – kurėnų statytojo Jono Gižo dukrą. Baigusi S. Šimkaus konservatoriją bei pedagogines studijas, V. Asnauskienė jau atsikūrus Lietuvos nepriklausomybei lankė seminarus Etnokultūros centre. Šiuo metu Virgina vadovauja 14 dainininkų vienijančiam folkloro ansambliui, moterų vokaliniam ansambliui „Žvejytės“ (pavadinimas – pamario krašto tarme reiškia žvejų žmonas) ir vaikų vokaliniam ansambliui „Pamariukai“, pati lanko Priekulės kultūros centro folkloro ansamblį „Vėlingis“. Virginos vadovaujami dainininkai, pasipuošę pamario krašto kostiumais, pasitinka į Dreverną atvykstančius turistus. Dalyvauja Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro programoje „Žuvies kelias“ – lankytojams pristato 40-ties minučių edukacinę koncertinę programą „Į žvejus eisiu“ J. Gižo etnografinėje sodyboje.


Smagi šventė

Dainuoja Dusmenų folkloro ansamblis

EIČIŪNAI. Vasario 16 dieną maži ir dideli eičiūniškiai ir svečiai švęsti Nepriklausomybės dieną susirinko koplyčioje. Pivašiūnų parapijos klebonas mons. Vincas Baublys aukojo šv. Mišias už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Sugiedotas Lietuvos himnas.

Po šv. Mišių Punios krašto poetės Emilija Krušinienė, Teklė Džervienė, Salomėja Kaknevičienė sakė pastebėjusios žmonių nuoširdumą, pagarbą eiliuotam žodžiui. Istorikas Juozas Krušinys papasakojo apie nepriklausomybės kūrimą, o poetės skaitė eilėraščius Tėvynei.

Negirdėtų liaudiškų dainų padainavo Trakų rajono Dusmenų folkloro ansamblis (vadovė – Rima Karsokienė). Valsus ir polkas grojo Eičiūnų kapela, kurioje griežia armonika, smuikai, basetlė ir net cimbolai skamba. Dvi dainas atliko jaunimas iš „Vieversos“, gavo progą į sceną išeiti ir jaunieji dainorėliai, pradinių klasių mokinukai, kurie dar tik dairosi į patyrusius vieversiukus. Eičiūnų „Žolynai“ atliko keturias liaudies dainas. Dėkojame Butrimonių kultūros namų Eičiūnų filialo meno vadovei Daliai Jusienei už visus kolektyvus: kapelą, „Žolynus“, „Vieversą“ ir tuos mažuosius vaikelius, kurie dar ir stovėti scenoje nemoka. Smagu buvo klausytis naujosios Andriaus Kulikausko dainos apie Tėvynę „Kaip aš galėjau įsimylėti tave nežinodamas, kokia tu žavi?“


Papuošė medikų darbą globojančio Šv. Luko skulptūra

Šv. Luko skulptūrą pašventino Vilkijos
klebonas kun. Virgilijus Dudonis

VILKIJA. Šv. Luko, evangelisto ir gydytojų globėjo (I a.), akmeninė skulptūra papuošė Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) aplinką. Šio meno kūrinio autorius – skulptorius profesorius Gintaris Juozas Česiūnas, techninį darbą padėjo atlikti Augustinas Baronas ir skulptorius Pijus Česiūnas. Visus darbus finansavo Adolfo ir Dangerutės Augustinavičių šeima, kurioje – net septyni gydytojai.

„Šv.Luko akmeninė skulptūra – pagarbos gydytojams, kolegoms, bendražygiams, mokytojams, visiems medikams bei jų kilniam darbui ženklas. Norėčiau, kad paminklas būtų kaip padėka gydytojams bei visiems, kurie rūpinasi žmogaus sveikata, orumu ir gyvybe, kad įvairių kartų medikus ji įkvėptų išsaugoti pasiryžimą, meilę darbui, stiprintų viltį, drąsą, atjautą ir ištvermę“, – sakė Lietuvos nusipelnęs gydytojas Adolfas Augustinavičius, 45 metus vadovavęs Vilkijos gydymo įstaigai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija