|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Garbė kaip didžiausia vertybė
ZARASAI. Sausio 28 dieną Viešojoje bibliotekoje įvyko 19-osios rašytojo, žurnalisto, Utenio laikraščio vyriausio redaktoriaus, Dusetų krašto Garbės piliečio Donato Čepuko knygos Išprievartautoji sutiktuvės. Knygai iliustracijas sukūrė dusetiškis, dailininkas, Dusetų meno mokyklos dailės mokytojas Romualdas Pučekas. Literatūrinės popietės temą Girdžiu tavo širdies raudą pasiūlė pats knygos autorius, įrašęs tokius žodžius skoningai parengtame pakvietime. Erdvioje bibliotekos salėje vos sutilpo D. Čepuko kūrybos gerbėjai. Atvyko ir nemažai dusetiškių, kurie lydi savo kraštietį į visus svarbius renginius. Literatūrinę popietę pradėjo režisierė Gražina Karlaitė. Ji profesionaliai ir jautriai klausytojus vedė nuo vieno prie kito naujosios knygos puslapio, trumpai supažindindama ir su knygos turiniu, ir su joje keliamomis skausmingai išryškintomis būties problemomis, lemtingomis knygos personažų paslaptimis ir jų įtaka apysakos veikėjų likimams. Meniškai G. Karlaitės skaitomas apysakos Išprievartautoji ištraukas papuošė jaunas akordeonininkas Salvijus Aukštuolis. Popietės metu multimedijos ekrane rodyti subtilūs R. Pučeko piešiniai, kurie labai tiko prie skausmingų apysakos veikėjų patirčių, išgyvenimų ir jausmų. Rašau šį tekstą, jau perskaičiusi apysaką Išprievartautoji. Prisiminiau žodžius, kuriuos autorius pasakė kalbėdamas apie savo kūrybą, kad kiekvienoje savo knygoje jis, kaip autorius, palieka savo autografą, atskleidžia savo tapatybę, atiduoda dalelę savęs. 200-ajame apysakos puslapyje parašytas labai prasmingas sakinys, nuostabiai tinkantis rašytojo D. Čepuko asmenybei apibūdinti: Ji saugojo savo ir savo vaikų garbę, kaip didžiausią žmogui duotą vertybę, net negalvodama, kad už tai labai brangiai moka. Ši knyga skatina susimąstyti apie sudėtingą ir slėpiningą žmogaus jausmų pasaulį, apie pasirinkimo svarbą savo ir savo artimųjų gyvenimams, apie moters ir motinos atsakomybę pasirenkant gyvenimo kryptį sudėtingose likimo kryžkelėse. Daugelis žmonių šiame Aukštaitijos kampelyje pažįsta, myli ir gerbia šį šiltą, mokantį bendrauti ir surasti kelius į žmonių širdis rašytoją. Tačiau gal tik dusetiškiai, su kuriais jam teko mokytis, dirbti, dalyvauti visuomeninėje veikloje ir jausti moralinę ir materialinę paramą, gali tinkamai įvertinti jo garbės, kaip didžiausios vertybės, supratimą. Jis tarsi sėkla, nukritusi į Dusetų krašto žemę, išdygo, išaugo, pražydo ir subrandino vaisius. Labiausiai D. Čepukas vertina, myli ir gerbia tuos žmones, tuos Dusetų mažutėlius, su kuriais teko bendradarbiauti, su kuriais augo kaip žurnalistas, brendo kaip rašytojas, bendravo reikšmingais turiningo gyvenimo momentais ir niekada nenusižengė savo garbės supratimo principams. Prieš 50 metų sukūręs šeimą jis tapo tvirto šeimyninio gyvenimo pavyzdžiu. D. Čepukas buvo pirmosiose Lietuvoje susikūrusio Sąjūdžio gretose, rėmė Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios statybą, bendradarbiavo leidžiant knygas ir rengiant straipsnius apie buvusį Zarasų dekaną kun. Vytautą Kapočių, prel. Juozą Prunskį, kunigus Petrą Tarulį, Gediminą Šukį, rėmė Daugailių kleboną mons. Petrą Baltušką ir kitus dvasininkus, dalyvavo leidžiant prisiminimus apie Palaimintąjį Lietuvos kankinį vyskupą Mečislovą Reinį, garbingai atstovavo Lietuvai, lydėdamas reikšminguose vizituose pas pasaulio galinguosius Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų, tapo jo kelionių metraštininku. D. Čepuko rūpesčiu ir parama leidžiami ir laikračio Utenis priedas laikraštis Dusetos, ir Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos laikraštis 45 minutės. Turbūt Dusetos subrandino D. Čepuką kaip rašytoją. Kiekvienoje jo knygoje dusetiškiai randa dalelę savo gyvenimo, vaikščiotų takelių, gyvenusių žmonių atminimą, įvykių, primenančių karo ir pokario metų tragiškumą, atspindžius. Jo kūriniuose Dusetų didikų Radvilų, Rudaminų, Pliaterių, Švč. Trejybės bažnyčios istorija, Dusetų žydų tragedijos vokiečių okupacijos metais skauduliai, vokiečių kareivio pokario metais likimas, žirgyno žirgai, Dusetų giria, paprastų žmonių gyvenimai, vaikystėje išbraidytas ir legendomis apipintas Sartų ežeras, raudonas buvusios Dusetų pieninės kaminas ir dar daug kitų brangių ir prikeltų iš užmaršties daiktų, žmonių, vietų ir įvykių prisiminimai. Garbingo D. Čepuko gyvenimo ir veiklos atšvaitai svarbūs ir jo kraštiečiams, nes, kaip jis pastebėjo, negali gyventi be jų, o jie be jo... Jam, pirmajam dusetiškiui, suteiktas Dusetų krašto garbės piliečio vardas. Taip tarsi nematoma, tik dvasiškai juntama jungtimi dusetiškiai prisilietė prie jo gyvenimo ir kūrybos. Daug D. Čepuko kūrybos mylėtojų, draugų, bendražygių sveikino jį ir linkėjo sveikatos bei kūrybinės energijos. Tai zarasiečiai Arnoldas Abramavičius, Rimantas Jurevičius, Vytautas Sekonas su žmona Petronėle, Violeta Barisevičienė, Stasė Goštautienė, Vasilijus Trusovas, Onutė Kačkienė ir dar daug kitų. Dusetiškiai atvyko su savo seniūnu Sauliumi Kėbliu. Sveikino ir Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktorus Gintautas Kuzma drauge su D. Čepuko švelniai vadinamomis mūzomis mokytojomis Vanda Normantiene ir Dainora Biliūnaite. Jau tradicija, kad autorius per savo knygų sutiktuves daug knygų dovanoja bibliotekoms ir skaitytojams. Zarasų viešajai bibliotekai rašytojas paskyrė daugiau nei 20 apysakos Išprievartautoji egzempliorių. Knygomis buvo apdovanoti ir aktyviausi bibliotekos skaitytojai. D. Čepukas padėkojo Zarasų viešosios bibliotekos vedėjai Danutei Karlienei, pavaduotojai Jolantai Lementauskienei už nuoširdų priėmimą ir rūpesčius dėl jo naujosios knygos sutiktuvių. Pokalbiai ir bendravimas su knygos autoriumi ir sutiktais draugais prie kavos tęsėsi dar ilgai. Visi tarsi pamiršo kasdieninius rūpesčius ir per šią literatūrinę popietę tapo tarsi viena šeima. Marija VARENBERGIENĖ Vilijos Visockienės nuotraukos
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |