Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Žurnalistas ir laisvės kovotojas

Julijonas Būtėnas 1935 metais

Kovo 24 dieną sukako 100 metų, kai Dovydų kaime, Joniškėlio valsčiuje, Biržų apskrityje, gimė žurnalistas ir laisvės kovotojas Julijonas Būtėnas. Giminaičio, žymaus pedagogo ir rašytojo kun. Julijono Lindės-Dobilo (1872–1934) garbei Grūžių klebonas kun. Antanas Gelžinis jį pakrikštijo Julijono vardu. Jo krikšto tėvai buvo Povilas ir Ona Kazimiera Lindės. Tie, kas skaitė kun. J. Lindės-Dobilo knygą „Blūdas“, jos herojų gali sutapatinti su J. Būtėno tėvu Juozu, su kuriuo kunigas ir rašytojas artimai draugavo. Tėvas rūpinosi ne tik savo ūkio reikalais, žemės gerinimu, pavyzdingu ūkininkavimu, bet ir vaikų lavinimu. Julijonas buvo jauniausias antrosios Juozo Būtėno žmonos Antaninos Navickaitės, žymios apylinkės dainininkės, kilusios iš Tričių kaimo, Linkuvos valsčiaus, sūnus (pirmoji žmona anksti mirė). Vyresnysis, 18 metų vyresnis brolis Petras buvo nepriklausomybės kovų 1918–1923 metais savanoris, Šaulių sąjungos organizatorius, vėliau tapo pedagogu, kalbininku, vertėju. Be abejo, tai buvo patriotizmo pavyzdys ir įkvėpėjas jaunesniajam broliui. Julijonas dar turėjo 15 metų vyresnį brolį Juozapą, likusį tėviškėje ūkininkauti, 17 metų vyresnę seserį Poviliną ir 9 metais vyresnę seserį Uršulę, vėliau tapusią mokytoja. Julijonas labiausiai draugavo su Petru ir Uršule, iš tėvo paveldėjo protą, iš mamos – jausmingumą, kaip ir brolis Petras buvo apdovanotas meile knygai, todėl ypač mėgo kalbas ir brolio padedamas anksti kibo jų mokytis. 1924 metais jis pradėjo lankyti Joniškėlio vidurinę mokyklą, po metų persikėlė į Linkuvos gimnaziją. Bet per daug laiko skirdamas mokslui pakenkė savo sveikatai, todėl vienerius (1929–1930) mokslo metus gydėsi namuose, bet mamytės lepinamas ir toliau nesiskyrė su žodynais. Kalbų pomėgis neleido ilsėtis. Šeštoje Linkuvos gimnazijos klasėje jau laisvai kalbėjo vokiškai ir angliškai. Dar penktoje klasėje buvo išrinktas ateitininkų kuopos valdybos iždininku. Kuopa leido laikraštėlį „Atžala“. Ten pirmuosius straipsnius galbūt rašė ir J. Būtėnas. Ateitininkų organizaciją uždraudus, teko patirti pogrindinės veiklos pamokas, lėmusias vertybinius pasirinkimus. Julijonas mėgo vaidinti gimnazistų teatre. Gimnaziją Julijonas baigė 1933 metais, jo atestate tarp penketų įsiterpė ketvertas iš matematikos ir trejetas iš fizikos. Rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune ir pradėjo studijuoti Teisės fakulteto Ekonomijos skyriuje. Pasirinkęs savo gyvenimo šūkį „Viską atnaujinti Kristuje!“ visu rimtumu atsidėjo studijoms ir profesiniam laikraštininko darbui. Bet potraukis žurnalistikai buvo stiprus ir studijuodamas nuo 1933 metų J. Būtėnas ėmė rašyti katalikų dienraštyje „Rytas“. Kadangi buvo labai gabus, mokėjo rusų, latvių, vokiečių, prancūzų, anglų, švedų ir lotynų kalbas, tai vertė politikos straipsnius. Tačiau „Ryto“ redaktorius dr. Leonas Bistras, įžvelgęs Julijono gabumus žurnalistikai, pakvietė nuolatiniam darbui. Tarptautinė politika buvo pagrindinė jo straipsnių sritis. Įsitaisęs redakcijoje jis pasijuto tvirčiau, gavo atlyginimą, jau ir mamai galėjo vieną kitą litą nusiųsti, o laiškuose pasigirti, kad jos sūnus puikiai sugeba suderinti studijas ir žurnalisto darbą. 1934 metų spalį VDU Teisės fakulteto dekano prašėsi perkeliamas į Teisės skyrių. 1936 metų birželį dėl griežto pasisakymo prieš naująjį Seimo rinkimų įstatymą dienraščio „Rytas“ leidimas tautininkų valdžios buvo nutrauktas. Teisės studijos pertrauktos 1936–1937 metais – J. Būtėnas atliko karo tarnybą Karo mokyklos aspirantų grupėje, jam suteikiamas artilerijos atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis. Karo mokykloje bendramokslius stebino savo nuoširdumu, buvo pramintas humanišku kariu. Po karo tarnybos J. Būtėnas bandė tęsti teisės studijas VDU, bet dėl nežinomų priežasčių ten jau nebegrįžo. Nuo 1936 metų pradėjo bendradarbiauti „XX amžiaus“ dienraščio redakcijoje drauge su kunigais Stasiu Yla, Juozu Prunskiu, profesoriais ir mokslų daktarais Juozu Ambrazevičiumi, Pranu Dielininkaičiu, Zenonu Ivinskiu, Ignu Skrupskeliu, Antanu Maceina, Jonu Griniumi. Tokioje bendrijoje brendo jo žurnalistinis apžvalgininko talentas. Redaktoriaus J. Prunskio žodžiais tariant, J. Būtėnas buvo ypatingų gabumų žmogus. 1939 metais jį priėmė į Lietuvos žurnalistų sąjungą.