Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Septynių Švč. Mergelės Marijos džiaugsmų vainikas,

arba pranciškoniškasis maldos vainikėlis, įamžintas skulptūroje

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Ksenijos Jarošovaitės Vainiko III Paslaptis Nativitas, arba Gimimas (gimsta pasaulio Atpirkėjas)

VILNIUS. Galerijoje „Aidas“ veikė skulptorės Ksenijos Jarošovaitės darbų paroda, kurioje septyni Švč. Mergelės Marijos džiaugsmai primena, kad gyvenimas visada viltingas, ir tame varge yra džiaugsmo momentas. Pavyzdžiui, Atradimas (Inventio in templo) paauglio Jėzaus šventykloje – tai, kas atrodė sielvartas Marijai su Juozapu (ilgesingai jo ieškant), vėliau virto džiaugsmu, Dievo kelio atskleidimu žmonėms. Tie dalykai, kurie atrodo kaip kančia, vėliau gali pasirodyti prasmingi ir džiūgūs, o ne liūdni, kai esi nuėjęs kelio galą ir nemažai patyręs.

„Aido“ galerijos direktorė Diana Stomienė pasidžiaugė, kad tai – penktoji Ksenijos darbų paroda šioje galerijoje. Skulptorė padėkojo menotyrininkei, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorei Sigitai Maslauskaitei, konsultavusiai ir padėjusiai aprašyti parodos anotacijoje džiaugsmus, kurie turį savą istoriją. Vieni pranciškonų judėjimo istorikai šio pamaldumo atsiradimą sieja su šv. Bonaventūros asmeniu, kiti – su šv. Jonu Kapistranu. Parodoje pateikiama žymiausio tų istorikų atstovo Luko Wadding (1588–1657) vainikėlio atsiradimo versija: 1422 metais į mažesniųjų brolių ordiną įstojęs jaunas, labai pamaldus pranciškonas novicijus Švč. Mergelės Marijos skulptūrą puošdavęs gyvų gėlių vainiku, tačiau šią pamaldumo praktiką turėjęs nutraukti, dėl to labai sielvartavo (net norėjęs palikti ordiną), tačiau jam apsireiškusi pati Marija paprašė kalbėti septynių dalių rožinį jos septynių džiaugsmų garbei – tuo būdu (rožinio „nupintas“) vainikas jai bus malonesnis nei iš gėlių. Nuo tada šis „pranciškonų arba serafimiškasis vainikas“ yra pagrindinė pranciškonų ordino rožinio maldos praktika. Parodos lankytojai rado ir „instrukciją“, kaip kalbėti pranciškoniškąjį vainiką naudojant rožinį.

Akmenų gyvenimas

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Kauno pilyje, lietuvių senovę menančioje akmenų buveinėje, buvo surengta menininkės Audronės Dambrauskienės personalinė darbų paroda „Akmens veidai“.Tai – savitos krypties ir braižo menininkė, kurios darbai nukelia žiūrovą į senųjų civilizacijų erdves, į daugiasluoksnius žemės raidos ženklus.

Apie kūrėjos gyvenimo kelią, jos paieškas šioje savito meno srities parodoje minėjo menotyrininkės Rūta Marija Purvinaitė, Lina Statkevičienė, kalbėjo pati menininkė.

J. Naujalio dailės mokykloje studijavusi skulptūrą pas H. Rudzinską, K. Jarašiūną, vėliau Lietuvos dailės instituto Kauno fakultete – keramiką, kur dėstė G. Stungurienė, M. Kumpytė, ji išsinešė ne vien tvirtas profesines žinias, bet ir suformuotą gebėjimą žvelgti į aplinką aukštesnės realybės žvilgsniu.

Nuo studentiškų estampų iki brandžių litografijų

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikė žymaus lietuvių grafiko Telesforo Valiaus gimimo šimtmečio paroda

Vilnius. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1) veikė žymaus lietuvių grafiko Telesforo Valiaus (1914–1977) gimimo šimtmečiui skirta paroda. Retrospektyvinėje išeivijos dailininko parodoje lankytojams pristatyta per 140 kūrinių – nuo ankstyvųjų studentiškų estampų iki gimtosios Žemaitijos ilgesio kupinų brandžiųjų litografijų ciklų „Žemaitija“, „Paskutinis rytas“. Eksponuoti kūriniai priklauso Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkiniui, taip pat kūrinius skolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos retų leidinių skyrius, Vilniaus dailės akademija.

Parodą atidarė Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravičienė, parodos kuratorė Regina Urbonienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė, dailininko sūnėnas Andrius Valius, parodos architektas Saulius Valius. Muzikavo pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Architektūros kūrėjas

Kaunas. 60 metų jubiliejaus proga. Kauno nacionaliniame dramos teatre architektą Algimantą Kančą sveikino kolegos, bičiuliai, miesto vadovai. Minėjimas įvyko kaip tik šiame teatre, kurio rekonstrukcijos projektą parengė architektas A. Kančas. Tuo pasidžiaugė teatro direktorius Egidijus Stancikas. Buvo prisiminta ir tai, kad jubiliato senelis žinomas rašytojas, dramaturgas Juozas Grušas ne kartą vesdavosi vaikaitį Algimantą į spektaklius, norėdamas nuo mažumės įdiegti jam meilę teatrui. Bet likimas lėmė, kad nei aktoriumi, nei režisieriumi Algimantas netapo. Jis tapo garsiu architektu, kurio darbai žinomi ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

Jubiliejaus proga teatro fojė buvo surengta plati, tačiau ne visaapimanti jo darbų paroda. Tarp daugybės kūrinių – Šv. Kazimiero bažnyčia, Gerojo Ganytojo bažnyčia ir parapijos salė, „Kraft Foods Lietuva“ administracijos ir laboratorijos pastatų kompleksas, Kauno Šančių kareivinių rekonstrukcija, automobilių salonas „Sostera“, restoranai „Miesto sodas“, „Avilys“, „Medūza“, gyvenamieji pastatai ir kiti. Kai kurie projektai parengti su kolegomis, žavi jų įvairovė.