Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Septintoji Lietuvoje ypatingos reikšmės šventovė

Šventasis Tėvas Kauno Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteikė Bazilikos titulą

Paminklinė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia nuo šiol bus Bazilika

Kaip savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pagarsino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sausio 30 dieną Kauno arkivyskupiją pasiekė informacija, kad Apaštalų Sostas Kauno Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteikė Bazilikos titulą (Basilica minor).

Bazilikos titulą Šventasis Sostas skiria tik ypatingos reikšmės šventovėms. Dauguma pasaulyje esančių bazilikų yra „mažosios“, „didžiųjų bazilikų“ yra tik keturios, visos jos Romoje.

Lietuvoje iki šiol buvo šešios Bazilikos (Basilicae minores): Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Arkikatedra Bazilika (bazilikos titulas suteiktas 1921 metais), Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika (1922), Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilika (1974), Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilika (1988), Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilika (1992)  ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Bazilika (2009). Visos jos drauge su Kauno Paminkline Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio šventovės.

Pradėjo veikti katalikiška pažinčių interneto svetainė kitoLink.lt

Svetainės administravimu rūpinasi Jurgita ir Vytautas Saliniai – penkis vaikus auginanti katalikų ateitininkų šeima

Dievas tarė: „...negera žmogui būti vienam...“ (Pr 2, 18)

Kovo 19-ąją, Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio, iškilmės dieną, Lietuvoje veiklą pradėjo katalikiška pažinčių svetainė internete kitoLink.lt! Ar tikrai tokios svetainės reikia katalikams? Kodėl jiems neužtenka jau egzistuojančių pasaulietinių? Kita vertus, ar padoru katalikui ieškotis poros internetu? Nors iš tiesų bažnyčiose matome daug vienužių, tačiau gal jie turėtų labiau melstis ir Dievu pasitikėti, kad susirastų savo antrąją pusę, o ne internete naršyti?.. Tačiau prieš dešimtmetį vienoje katalikų vyskupijoje Austrijoje buvo sukurta bendravimo erdvė internete, kur galėtų susipažinti vieniši katalikai. Taip gimė katalikiška pažinčių svetainė KathTreff.org, veikianti vokiškai kalbančiame regione (Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje) ir dabar turinti daugiau kaip 8 tūkst. registruotų narių. Prieš porą metų ši iniciatyva ėmė sėkmingai plisti kitose Europos šalyse. Ir štai šiais metais mūsų Tėvynėje kovo 19 d. 19 val. startavo kitoLink.lt!

Siūloma išspręsti bažnytinių santuokų apskaitos klausimus

Kovo 18-ąją Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtam Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų reglamentuota nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki 2001 m. liepos 1 d. Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitos procedūra.

1992 m. lapkritį įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Konstitucija numatė galimybę sudaryti bažnytinę santuoką, tačiau detali jos įtraukimo į apskaitą procedūra buvo įteisinta tik 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus Civiliniam kodeksui. Dalis asmenų per šį laikotarpį buvo sudarę tik bažnytines santuokas, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą ir todėl šie asmenys nebuvo laikomi sutuoktiniais valstybės požiūriu. Tokie asmenys patirdavo nepatogumų, kai, pavyzdžiui, vienam iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių mirus, kitas pradėdavo tvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Lapių bažnyčios šventorius paskelbtas ekstremalia zona

Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šlaito padėtis bet kada gali pablogėti, todėl Kauno rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė jame skelbti ekstremalią padėtį.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, supažindinęs su šlaito tvirtinimo darbų istorija, pabrėžė, kad čia iki šiol nebuvo įrengta melioracijos sistema, drenažas, nepagilinti atraminiai pamatai, neatlikti kiti projektuose numatyti šlaito tvirtinimo darbai. Dėl šių priežasčių šventoriaus tvora jau daug metų eižėja ir griūva. Dar 1995 metais ekspertai nustatė, kad  tvora yra avarinės būklės. Vasario 27 dieną nugriuvo  jos dalis.

Kauno rajono savivaldybė Lapių bažnyčiai pernai skyrė 50 tūkst. Lt. Lėšos numatytos geologiniams, hidrologiniams tyrimams ir drenažo projektui finansuoti. Vėliau Kultūros paveldo departamentas skyrė apie 47 tūkst. eurų nuotekų sistemai sutvarkyti, tačiau darbų konkursas dar neįvyko.