Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti

Povilas Urbšys

Nutilus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio šventiniam gaudesiui, ausyse tebeaidi įvairių valdžios atstovų žodžiai apie Tautą, Lietuvą ir apie pavojus, kylančius jos Laisvei.

Kovo pradžioje, dar prieš nugriaudėjant šventinėms salvėms, Lietuvos valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė mums ir tarptautinei bendruomenei garsiai pareiškė, kad Baltijos šalims iškilo reali Rusijos grėsmė, todėl jos turi būti pasirengusios savarankiškai atremti atakas mažiausiai tris dienas, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai. Daugelis sutiks: turime būti pasiruošę ne tik trijų dienų gynybai, bet ir įgyvendinti atgrasymo principą – dabar kaip niekad svarbu savo gynybos politiką grįsti ne tiek karine galia, kiek visų piliečių pasiryžimu besąlygiškam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Tik Tautos pilietinio pasipriešinimo dvasia persmelktas pasiryžimas atgrasytų bet kokį agresorių nuo neapgalvotų veiksmų, todėl didžiųjų valstybių geopolitinių galių lauke esanti maža valstybė tiesiog privalo savo piliečius ugdyti ir parengti šiam besąlygiškam pilietiniam pasipriešinimui. Deja, per 25 atkurtos Nepriklausomybės metus valdžia, nesvarbu, kokių partinių atspalvių ji buvo, šį procesą tik imitavo ir pavertė farsu.

Grąžindami privalomąją karo tarnybą išmoktume bene svarbiausių dalykų

Generolas majoras Jonas Vytautas Žukas,

Lietuvos kariuomenės vadas

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas

Kariuomenė – kilnių vertybių mokykla

Vasario 24 dieną Valstybės gynimo taryba nusprendė penkeriems metams grąžinti 19–26 metų jaunuolių šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą. Tiesa, karo prievolė būtų ne visuotinė, o dalinė, nes kariuomenė būtų komplektuojama taikant mišrų modelį, kai viena dalis karių – šauktiniai, o kita – profesionalai. Šiuo atveju kalbame tik apie 3–3,5 tūkst. šauktinių kasmet, kai šaukiamojo amžiaus jaunuolių šalyje yra apie 200 tūkstančių. Šį sprendimą skubos tvarka dar turi patvirtinti arba atmesti Lietuvos Respublikos Seimas.

Sprendimas, susijęs su karo prievolės žmonėms įvedimu, niekada nebus populiarus, ir visuomenė jį priims ne visada palankiai. Natūralu, jog visuomenėje ir tarp politikų užvirė įvairios diskusijos ir pamąstymai, susiję su privalomąja karo tarnyba.

Seimas nenori šaulių

Lietuvos Seimas, priimdamas Šaulių sąjungos įstatymą, preambulėje nustatė: „Pažymime istorinį Lietuvos Šaulių sąjungos narių vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę ir nepriklausomybę kovose 1919–1920 metais, organizuojant ir vykdant Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais, ginklu priešinantis Sovietų sąjungos okupacijai 1944–1953 metais ir ginant atkurtą Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais“ ir t.t. Pagal Lietuvos šaulių įstatymo 7 str. Lietuvos šaulių sąjungos tikslai – stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio patriotinio ir tautinio ugdymo, ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems“.