Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Gailestingumo jubiliejus ir evangelizacija

Mindaugas Buika

Per Atgailos pamaldas Vatikano bazilikoje Popiežius paskelbė Šventuosius gailestingumo metus

Šventasis Tėvas atlieka asmeninę išpažintį

Popiežius Pranciškus klausykloje

Šventasis Tėvas atlieka asmeninę išpažintį

Dievo gerumo liudijimas

„Brangūs broliai ir seserys, labai trokštu, kad tos vietos, kuriose reiškiasi Bažnyčia, ypač mūsų parapijos ir mūsų bendruomenės, taptų gailestingumo salomis abejingumo jūroje!“ Šis popiežiaus Pranciškaus kvietimas, išsakytas kreipimesi dabar jau į pabaigą einančiai šiemetinei Gavėniai, su nauja prasme iškyla jam paskelbus, kad 2016 metai Katalikų Bažnyčioje bus švenčiami kaip ypatingas jubiliejus – Šventieji Gailestingumo metai. Laukiame kol, kaip buvo pranešta Vatikane, balandžio 12 dieną, Atvelykio sekmadienį, kuris dar šventojo Jono Pauliaus II potvarkiu visoje Bažnyčioje minimas kaip Dieviškojo gailestingumo šventė, bus pristatytas atskiras Šventojo Tėvo dokumentas (bulė) apie būsimojo Gailestingumo jubiliejaus minėjimo detales.

Dabar prisiminkime tas aplinkybes, kuriomis buvo paskelbta minėta istorinė iniciatyva. Tai buvo padaryta kovo 13 dieną, penktadienį, minint antrąsias popiežiaus Pranciškaus išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą metines, pačiam Šventajam Tėvui vadovaujant Vatikano bazilikoje vykusioms Atgailos pamaldoms „24 valandos Viešpačiai“. Pradėdamas jau antrus metus iš eilės pravedamas visą parą trunkančias apeigas, kurių šiemetinė tema buvo „Dievas apstus gailestingumo“ (Ef 2,4), Popiežius pats atliko asmeninę išpažintį ir po to kartu su kitais 48 Šv. Petro katedros kunigais beveik visą valandą praleido klausykloje, suteikdamas Susitaikinimo sakramentą grupei penitentų.

Prieš tai sakytoje homilijoje jis pasidžiaugė, kad dauguma vyskupijų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, priėmė kaip tik kreipimesi Gavėniai išreikštą paraginimą drauge su Šventuoju Tėvu švęsti kovo 15-osios Atgailos liturgiją kaip Dievo gerumo ženklą. Popiežius Pranciškus, kuris nuo pat pontifikato pradžios ypač rūpinosi daug kur apleistos išpažinties praktikos gaivinimu tikinčiųjų bendruomenėse, toje homilijoje vėl pabrėžė: „Susitaikinimo sakramento buvimas įgalina mus su pasitikėjimu priartėti prie Dievo, žinant, kad (nuoširdžioje atgailoje) Jis tikrai suteiks atleidimą“. Dangiškasis Tėvas tikrai apdovanoja gailestingumo malonių gausa kiekvieną, kuris kreipiasi į Jį su atvira širdimi, todėl prie klausyklos reikia eiti be jokios baimės, nes ten bus svetingai pasitinkama, nepaisant visų aplinkybių ir padarytų nuodėmių sunkumo. O po prasmingos išpažinties gavus išrišimą, realiai galima pajusti dieviškojo poveikio galią, kuri gaivina visą mūsų egzistenciją ir grąžina tikėjimo entuziazmą. Homilijoje komentuodamas tos dienos Evangelijos skaitinį (Lk 7, 36–50), pasakojantį, kaip Jėzus atleido nuodėmę nuoširdžiai atgailaujančiai nusidėjėlei, kuri savo ašaromis laistė Viešpaties kojas, popiežius Pranciškus sakė, kad kiekvienas tos moters gestas bylojo apie troškimą turėti tvirtą įsitikinimą dėl veikiančio gailestingumo ir atleidimo. Jėzus tai patvirtina, nurodydamas Dievo meilę, pabrėždamas, kad gailestingumas ir meilė neatskiriami, pralenkia netgi formalųjį išorinį teisingumą, kuriuo rėmėsi tame evangeliniame pasakojime į savo namus Išganytoją pasikvietęs fariziejus Simonas, kuris taip ir neranda kelio į susitaikinančią meilę, nors demonstruoja gerą įstatymų išmanymą.

Šventųjų metų periodiškumas

Savo priekaištais fariziejui dėl šalto, formalaus priėmimo Išganytojas moko mus nesitenkinti paviršutiniškais dalykais, ypač, kai kalbama apie asmeninius santykius, kito supratimą, bendravimą, veiksmų ir nuostatų vertinimą. „Mes esame kviečiami žvelgti giliau, paliesti pačią širdį, pajusti kiekvieno rodomą atvirumą, dosnumo ir nuoširdumo laipsnį, ypač atsinaujinimo pastangose“, – taip svarstydamas homilijoje, Šventasis Tėvas pakartotinai pabrėžė, kad nė vienas žmogus nėra atskirtas nuo Dievo gailestingumo, todėl kiekvienas gali rasti kelią į nuodėmių atleidimą, kaip kad ir Bažnyčia turi būti namais, kuriuose svetingai visi priimami ir niekam neatsakoma. Bažnyčios durys turi visada likti plačiai atvertos, kad tie, kurie yra paliesti Dievo meilės, galėtų ten rasti gailestingumą ir atleidimą. Ir kuo sunkesnė penitentų išpažįstama nuodėmė, tuo didesnė turi būti Bažnyčios meilė tiems, kurie atsiverčia ir ryžtasi prašyti atleidimo. Ir tai abipusė meilė, kadangi kam daugiau atleidžiama, tą stipriau myli. Po šių pastabų popiežius Pranciškus homilijoje sakė, kad dažnai svarstė, ką daryti, kad būtų labiau išreikšta Bažnyčios, kaip gailestingumo liudytojos, misija kelionėje, kuri prasideda dvasiniu atsivertimu. Dėl to jis ir nusprendė paskelbti ypatingą jubiliejų, kuriame svarbiausias būtų Dievo gailestingumas. „Tai bus Šventieji Gailestingumo metai, kuriuos švęsime apmąstydami Viešpaties žodžius: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36)“, – pranešė Popiežius.

Homilijoje Šventasis Tėvas sakė, kad nauji Šventieji metai Katalikų Bažnyčioje bus pradėti (paprastai tai daroma iškilmingų Šv. Petro bazilikos šventųjų durų atidarymu) gruodžio 8 dieną, liturgijoje minint Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį prasidėjimą. Šiemet tai bus ir Vatikano II Susirinkimo uždarymo 50-osios metinės. Gailestingumo jubiliejaus šventimas bus užbaigtas 2016 metų lapkričio 20-ąją, sekmadienį, kuris dedikuotas Jėzui Kristui, kaip Visatos Valdovui, kuris, anot popiežiaus Pranciškaus, įvardijamas kaip gyvasis Tėvo gailestingumo veidas. Vatikane ta proga paskelbtoje informacijoje primenama, kad Katalikų Bažnyčioje minimi jubiliejiniai metai gali būti eiliniai ir neeiliniai. Eilinis jubiliejus nuo 1300 metų švenčiamas periodiškai (dabar kas 25 metai), prisimenant Dievo įsikūnijimo (Jėzaus gimimo) metines. Pastaruosius tokius jubiliejus buvo paskelbę popiežiai Paulius VI 1975 metais ir Jonas Paulius II 2000 metais. Nuo XVI amžiaus pabaigos atskiromis ypatingomis progomis skelbiami ir neeiliniai jubiliejiniai metai, pavyzdžiui, minint Nekaltojo Prasidėjimo dogmos 50-ąsias metines, kitus žymius ir istorinius krikščionybės įvykius. Paskutinius du neeilinius jubiliejus buvo paskelbę popiežiai Pijus XI 1933 metais ir Jonas Paulius II 1983 metais, minint Kristaus mirties ir prisikėlimo 1900-ąsias ir 1950-ąsias metines. Iki šiol Katalikų Bažnyčioje buvo paskelbti 26 eiliniai jubiliejiniai metai ir 64 neeiliniai jubiliejiniai metai. Taigi, būsimieji Šventieji Gailestingumo metai bus jau 65-asis neeilinis bažnytinis jubiliejus.

Neužtrenkti Bažnyčios durų

Kovo 13 dienos Atgailos liturgijoje „24 valandos Viešpačiui“ skelbdamas Šventuosius Gailestingumo metus popiežius Pranciškus sakė, kad to jubiliejaus organizavimą jis patiki Popiežiškajai naujojo evangelizavimo skatinimo tarybai. Jis reiškė įsitikinimą, kad ši naujausia popiežiaus emerito Benedikto XVI įkurta Šventojo Sosto dikasterija, jau spėjusi pasižymėti daugeliu pastarojo meto tarptautinio bažnytinio gyvenimo gaivinimo iniciatyvų, tinkamai prisidės ir prie Bažnyčios misijos skelbti Gailestingumo evangeliją kiekvienam žmogui. Galima reikšti viltį, kad dėl Dievo gailestingumo kulto pradininkės sesers šv. Faustinos Kovalskos mokymo paveldo gailestingumo miesto įvaizdį įgijęs Vilnius ir visa Lietuva taps svarbiu regioniniu būsimojo jubiliejaus centru, gal net įvyks paties Šventojo Tėvo apsilankymas. Baigdamas homiliją ir patikėdamas būsimuosius Šventuosius metus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, globai, popiežius Pranciškus reiškė įsitikinimą, kad visa Bažnyčia, džiugiai švęsdama jubiliejų, stengsis padaryti Dievo gailestingumą dar vaisingesnį, kaip tikrai prasmingą paguodą vaduojantis iš daugybės fatališkų problemų ir iššūkių. „Jeigu pats Viešpats Jėzus Kristus nepaliauja atleisti, tai ir mes neturime kito pasirinkimo, tik šį – nuo pat savo pontifikato pradžios nuolat kartoja Šventasis Tėvas, – Bažnyčia turi žengti gailestingumo keliu. Bažnyčia yra dabar tikra karo lauko ligoninė, kurios pagrindinis vaistas – visa gydantis gailestingumas“.

Netrukus po paskelbtos žinios apie būsimojo bažnytinio jubiliejaus šventimą jo pagrindiniu organizatoriumi paskirtas Popiežiškosios naujojo evangelizavimo skatinimo tarybos pirmininkas italas arkivyskupas Salvatorė (Rino) Fizikela (Salvatore Fisichella) duotame interviu Vatikano radijui pirmiausia atkreipė dėmesį į Šventųjų Gailestingumo metų paskelbimo datos simboliškumą. Tai buvo padaryta būtent pradedant trečiuosius popiežiaus Pranciškaus pontifikato metus ir patvirtinant, kad mokymo apie Dievo gailestingumą sklaidos prioritetas bus išlaikytas. Tai atspindi ir dabartinio Šventojo Tėvo vyskupiškas devizas „Miserando atque Eligendo“, kuris primena evangelinį įvykį, kai Jėzus, būdamas kupinas gailestingumo, savo apaštalu pasirinko prastą reputaciją turėjusį muitininką Matą, kuris nuolankiai nusekė paskui Išganytoją (Mt 9, 9). Dar galima paminėti, kad popiežiaus Pranciškaus programiniame dokumente, apaštaliniame paraginime „Evangelii Gaudium“, sąvoka „gailestingumas“ naudojama net 32 kartus, pabrėžiant atleidimo, teisingumo ir kantrumo svarbą darbuojantis visuomeninio ir bažnytinio gyvenimo periferijose. Didelį populiarumą įgijusiose Šventojo Tėvo homilijose, kurios sakomos per kasdien aukojamas šv. Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje, dažnai paliečiant daugelį visuomenės ir Bažnyčios gyvenimo prieštaringumų (pavyzdžiui, korupciją, perdėtą klerikalizmą, nesveikas paskalas), primenamas Dievo gailestingumo sklaidos poreikis. Štai kovo 17 dienos pamaldų homilijoje, pastebėdamas, kad dar neretai parapijų bendruomenės laiko užtrenktas bažnyčių duris tiems nuo tikėjimo nutolusiems krikščionims, kuriuos Šventoji Dvasia sužadina atsivertimui ir norui sugrįžti, popiežius Pranciškus pripažino, kad jam apmaudu dėl tokio mentaliteto ir abejingumo ar net priešiškumo. „Kas tu toks? Kas tu esi, kad manai galįs uždaryti bažnyčios duris žmogui, kuris nori pasitaisyti, nori vėl įsijungti į Dievo tautą, kadangi Šventoji Dvasia palietė jo širdį?“, – klausė popiežius Pranciškus, ragindamas melstis už visuotinį atsivertimą į Jėzaus gailestingumą.

Žvelgti Išganytojo akimis

Duodamas interviu, arkivyskupas S. Fizikela atkreipė dėmesį, kad apie būsimuosius Šventuosius Gailestingumo metus buvo pranešta Atgailos liturgijoje, kurioje Šventasis Tėvas veikė ir kaip penitentas (atliko asmeninę išpažintį), ir kaip nuodėmklausys – pats teikė Susitaikinimo sakramentą, patvirtindamas didžiojo gailestingumo slėpinio bendrystę. Čia galima priminti, kad tų apeigų išvakarėse, kovo 12 dieną, popiežius Pranciškus susitiko su keliais šimtais Vatikane vykusių kasmetinių nuodėmklausių kursų dalyvių, kuriems sakytoje kalboje ypač akcentavo teisingo šios sielovadinės pareigos įgyvendinimo svarbą. Jis sakė, kad Dievo gailestingumas reikalauja, jog nuodėmklausys nesijaustų kaip koks teisėjas, bet išpažintį atliekantį asmenį matytų kaip brolį arba seserį, kuriems reikalinga pagalba. „Nei penitentai, nei nuodėmklausiai neturi užmiršti, kad nėra tokios nuodėmės, kurios Dievas negali atleisti“, – sakė Šventasis Tėvas ir nurodė, kad išpažintis neturi tapti kažkokiu kankinimu ar sunkiu tardymu, bet išlaisvinančiu susitikimu, po kurio penitentas klausyklą paliktų būdamas laimingas širdyje, su švytinčiu dėl palengvėjimo veidu, net jeigu kartais atsivertimas ir būna plaunamas ašaromis. Popiežius aiškino, kad Susitaikinimo sakramento teikimas ir nuodėmklausiui gali būti gera Dievo gailestingumo pamoka, matant tikrus atsivertimo stebuklus. Tai gali paskatinti atidžiau patikrinti savo sąžinę užduodant sau klausimą: „Ar aš, kaip kunigas, moku taip atsiversti, kaip atsivertė šis žmogus, kuriam esu pašauktas tarnauti?“

Arkivyskupas S. Fizikela, kuris yra ne tik puikus organizatorius, bet ir ryškus teologas, interviu Vatikano radijui sakė: „Krikščioniškas gailestingumas yra tiesa apie Dievą ir tiesa, kurią Dievas nori mums apreikšti“. Taigi, gailestingumo samprata apibendrina visą Evangelijos mokymą. „Tai – veidas Kristaus, kurį pastebime visuose savosios būties aspektuose, kuris gydo ligonius, sėdi prie stalo greta nusidėjėlių ir netgi atleidžia prikaltas prie kryžiaus. Todėl skelbdami Kristaus gailestingumą, liudydami Jo meilę, turime matyti viską būtent Išganytojo akimis, ypač pastebėdami tuos, kurie Jam artimiausi. Apie juos Viešpats yra pasakęs palyginime: „Buvau išalkęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36). Ir nustebusiems dėl tokio, atrodytų, prieštaringo aiškinimo mokiniams Jėzus tvirtai nurodo: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausių mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Paklaustas dėl praktinių Gailestingumo jubiliejaus šventimo dalykų, nes iš tikrųjų jo pasirengimui bei įgyvendinimui reikės didelio susitelkimo, arkivyskupas S. Fizikela kukliai atsakė: „Popiežius mus visus nustebino ir dabar tiesiog jaučiame džiaugsmą dėl jo sprendimo“. Šventasis Tėvas aiškiai pasakė, kad Šventieji metai turi pirmiausia vesti į dvasinį atsinaujinimą, todėl labiau nei struktūriniams rūpesčiams pirmenybė turi būti skiriama širdžių atsivertimo pastangoms. O per privilegijuotą Dievo gailestingumo liudijimą toliau bus žengiama naujosios evangelizacijos keliu.

© 2015 „XXI amžius“