|
Taikdariška Šventojo Tėvo misija
Mindaugas Buika
|
Popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos
prezidento Vladimiro Putino
susitikimas Vatikane. Vertėjauja
lietuvis mons. Visvaldas Kulbokas
|
Rusijos prezidento vizitas
Popiežiaus Pranciškaus taiką ir susitaikinimą skatinantis
mokymas vėl susilaukė plataus dėmesio bei palaikymo dėl savo krikščioniško
objektyvumo ir nešališkumo bei visuotinės reikšmės. Tai atsiskleidė
jo susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kaip ir per
vienos dienos apaštalinį vizitą į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę
Sarajevą išsakytose mintyse. Beje, birželio 10 dieną įvykusi V.
Putino audiencija pas Šventąjį Tėvą buvo jau penktasis jo apsilankymas
Vatikane: 2000 ir 2003 metais susitikta su popiežiumi Jonu Pauliu
II, 2007-aisiais su Benediktu XVI, o 2013 metų lapkričio 25 dieną
pirmą kartą apsilankyta pas popiežių Pranciškų. Taigi, šiuo atžvilgiu
Stačiatikių Bažnyčiai artimas dabartinis Rusijos vadovas gerokai
pralenkia kitus didžiųjų valstybių lyderius, tik gaila, kad tie
vizitai nepriartina laukiamo istorinio Romos popiežiaus ir Maskvos
patriarcho susitikimo. Štai ir artėjant birželio 10 dienos įvykiui,
Maskvos patriarchato atstovas žiniasklaidai sakė, jog diskusijos
dėl galimo Popiežiaus ir patriarcho susitikimo niekada nebuvo pašalintos
iš darbotvarkės, tačiau datos nustatymui reikia išspręsti kai kuriuos
klausimus abiejų Bažnyčių santykiuose. Ir kadangi pirmiausia kalbama
apie Ukrainos rytų katalikus, tai dabar, vykstant kariniam konfliktui
toje posovietinėje šalyje, minėto susitaikymo galimybė bent artimiausioje
ateityje yra menka.
|
|
Didi tikėjimo dorybė
Kun. Vytenis Vaškelis
Evangelijoje rašoma, kad Kristus ilsėjosi plaukiančioje valtyje. Ežere ūmai pakilo didžiulė vėtra. Jo mokiniai sutriko ir, manydami, kad tuoj nugarmės į dugną, pradėjo šaukti: Mokytojau, žūstame! (plg. Mk 4, 38). Jėzus bematant sustabdė vėtros šėlsmą ir sugėdino juos tardamas: Argi jums tebestinga tikėjimo?! (Mk 4, 40). Pasak Bažnyčios katekizmo, pirmasis Dievo įsakymas reikalauja stiprinti savo tikėjimą, visomis išgalėmis jį saugoti ir atmesti visa, kas jam priešinga. Tikėjimui nusidedama įvairiai: Valingos tikėjimo abejonės jo nebepaiso arba atsisako laikyti tiesa, ką Dievas yra apreiškęs ir Bažnyčia nurodo tikėti. Nevalingai abejojantis žmogus yra neryžtingas tikėti, vengia įveikti priekaištus tikėjimui arba jaučia neaiškaus tikėjimo keliamą nerimą. Sąmoningai palaikomas abejojimas gali visai aptemdyti dvasią. Netikėjimas yra apreikštosios tiesos nepaisymas arba valingas atsisakymas jai pritarti.
|
|
Dievas mano valtyje
Kun. Nerijus PIPIRAS
Irtis į krantą... Gyvenimo kelionė... Išgirdus tokį pasakymą galbūt ne vienam sukirba mintis, kad tai be galo daug sąnaudų reikalaujanti kelionė, o galbūt tai kelionė, apie kurią daugelis svajoja. Galbūt visi atsakymai teisingi. Juk tai kaskart kitokia kelionė, bet su Dievu. Tiesa, evangelistas Morkus kažkaip keistai kalba, kad Jėzus tuomet buvo pavargęs. Galbūt tai paradoksų kelionė su pavargusiu Dievu. Natūraliai kyla klausimas, ar Dievas iš viso gali pavargti? Kas Jį vargina? Žmonių nesupratimas, abejingumas... Ir kokia ta Jo miego spalva? Šie klausimai lyg horizontas, mąstant apie evangelinį audros nutildymą. Mes iriamės į krantą. Tai yra mūsų viltis. Dažnai mūsų kasdienybės laivelį blaško audros, siaučia priešingas vėjas. Atrodo, kad pražūtingi vandenys kėsinasi jį vien tik skandinti. Tačiau tas laivelis, ta Bažnyčios valtelė, visad plaukia prieš srovę. Ji sugeba tai daryti, nes yra Gyva, nes joje yra Gyvasis, nes Jis yra tikrasis valtelės vairininkas. Deja, neretai atrodo, jog Jis pačiu sunkiausiu ir sudėtingiausiu momentu drįso paprasčiausiai užmigti...
|
|
|