Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šv. Izidoriaus įkurtuvės po atlaidų

Vida URBONIENĖ

Kun. Vidmanto Kapučinsko pašventintas šv. Izidorius nuo šiol lauks sugrįžtančių kraštiečių prie bendruomenės namų

MERGIŪNAI. Paskutinis gegužės šeštadienis. Dulkėtu vieškeliu link kvepiančių alyvų gojelio suka ir suka mašinos. Tik artėliau privažiavus ir gerai įsižiūrėjus medžių ir krūmų apsuptoje Mergiūnų kaimo laukų salelėje rymo balta koplyčia.Tai – vietos ūkininko Ignaco Jurevičiaus palikimas kaimui, žemdirbiams. Laikmečių vėtras atlaikiusi koplyčia tik atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę vėl sulaukė mergiūniškių ir aplinkinių kaimų gyventojų susirenkant į atlaidus. Iš Kiburių kaimo kilusios seserys Veikalaitės gerai mena Šv. Izidoriaus atlaidų sugrįžtuves. Po ilgos tylos atlaidų šv. Mišias aukojo net du kunigai. „Tą dieną buvo sausakimša koplyčia“, – mena seserys neapleidžiančios atlaidų iki šiol.

Pats vidurdienis. Prie altoriaus žengia Joniškio parapijos vikaras kun. Vidmantas Kapučinskas, nuvilnija pirmoji vargonininko Alvydo giesmė. Virš susirinkusiųjų galvų lengvai sparneliais mosuodama ratus suka kregždutė. Pasigirdus pirmajai maldai, baikštus paukštelis suakmenėja, klausosi vikaro Vidmanto žodžių. Atlaidams skirtame pamoksle dvasininkas pasidžiaugia gausiu jaunimo būriu ir nepamirštu tautiniu rūbu.

Žingsnis nepažįstamu keliu

Elena GUBOVIENĖ

Malda prieš renginį

AKMENĖ. „Jei nori švęsti, progų visada gali rasti“, – sako patarlė. Neįprastą šventę – Akmenės rajonui 65 – spalvingai minėjo Akmenės rajono žmonės. Tačiau esmė – ne tie metai ar rajonas. Svarbiausia – šventė: kokia ji bus, kaip bus švenčiama, kokie jos akcentai. O ši šventė truko nuo antradienio iki sekmadienio. Vyko daug įvairių renginių – parodų, konferencijų, koncertų, spektaklių. Noriu kalbėti apie viską, pradedant pianistų Roko ir Sonatos Zubovų koncertu antradienį ir baigiant griausmingu sekmadienio nakties fejerverku, apie tai, kas neįprasta, neregėta, negirdėta mūsų padangėje – apie evangelizacijos valandėlę Akmenės pušyno mažojoje scenoje šeštadienį, prieš didįjį koncertą (R. Roder „Muzikos garsus“) didžiojoje scenoje. Mažojoje scenoje vyko dideli dalykai. Giedoti, šlovinti Dievą įprasta bažnyčiose įvairių religinių švenčių metu prie koplytėlių, kryžių. Bet kur matyta, kad bažnyčių chorai įsitaiso masinės pasaulietinės šventės scenoje, pilnoje įvairiausios aparatūros, garso stiprinimo technikos, ir lyg putojantis krioklys ūžteli į atsipalaiduoti nusiteikusią žmonių minią iškilminga ir džiugi giesmė „O, Tėve mūsų“. Gieda Akmenės Šv. Onos bažnyčios kamerinis choras (vadovė – Žydrūnė Kazlauskaitė) ir Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios šlovinimo grupė. Gieda taip įkvėptai, nuoširdžiai, vieningai, kad, atrodo, dangūs prasivers, kai Daivos Palionienės balsas išsiveržia iš viso srauto ir nuplasnoja kažkur į aukštybes... Ir skamba giesmės „Aš kaip žalias medis“, „Niekas neprilygsta Tau“, „Koks Jis nuostabus“, ,,Tik Kristuje“, „Benedicat“... Skamba taip galingai, bet kartu taip nuoširdžiai, kad, atrodo, net pušys prityla ir suklūsta – iš kur šitokie šlovinimo chorai?

Devintinių procesijos

Šakiečių Devintinių procesija Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Devintinės – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, šventė, kai pagerbiamas Švenčiausiasis Sakramentas, kai visame pasaulyje jis išnešamas iš bažnyčios į viešą erdvę.

Pasakojame apie Devintinių procesijas įvairiose Lietuvos vietose.

VIŠAKIO RŪDA. Birželio 7 diena Šv. Vyskupo Stanislovo parapijoje buvo ypatinga. Vyko Devintinių – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo – iškilmė, o parapijos vaikai pirmą kartą priėmė Jėzų Kristų, esantį Švenčiausiajame Sakramente. Procesija po šv. Mišių pasuko Višakio Rūdos Šaltinėlio link. Šaltinėlio takas pasitiko papuoštas keturiomis skulptūromis: „Jėzus – gamtos valdovas“, „Gyvenimo sankryža“, „Jėzus prikelia iš numirusiųjų“ ir „Piktųjų dvasių sutramdymas“, prie kurių buvo įrengti altorėliai Švč. Sakramentui, skaitytos Evangelijų pagal Morkų, Matą, Luką ir Joną ištraukos, giedotos giesmės. Kiek vėliau, po procesijos, Šaltinėlio aikštelėje visus linksmino Višakio Rūdos kaimo kapela „Šaltinėlis“, Kazlų Rūdos muzikos klubo orkestro sakralinė grupė bei Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis. Tėvo dienos proga buvo pasveikinti tėveliai.

Devintinės kartu su latviais

Švenčiausiojo Sakramento pagarbinimas vienoje iš stotelių

Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė – Devintinės – gyvo susitikimo su Jėzumi Švenčiausiajame Sakramente šventė. Biržų dekanato parapijos esti Latvijos pasienyje, todėl jau antrus metus ji švenčiama ypatingai – kartu su latviais. Ši idėja pernai kilo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikarui kun. Ernestui Želviui. Jam mielai pritarė Latvijos Skaistkalnės parapijos klebonas vienuolis tėvas Janis Vylaks. Tarp pasienio parapijų užsimezgė draugystė. Šiais metais kunigai kruopščiai aptarė iškilmių eigą.

Devintinių dieną į Skaistkalnę aukoti šv. Mišių drauge su latviais atvyko Biržų dekanas klebonas kun. Algis Neverauskas. Biržiečių važiavo pilnas autobusas, pakeliui sustodamas ir priimdamas aplinkinių parapijų tikinčiuosius. Į Skaistkalnę atvykusius maldininkus svetingai pasitiko klebonas Janis. Pamaldos prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. Latvių kunigas pasveikino savo ir trijų kaimyninių parapijų tikinčiuosius, akcentavo brolybės jausmo svarbą, visiems išgyvenant ir sutinkant Kristų. Tai – ypač gražus kaimynų draugystės ryšys. Šių iškilmių metu ir kasdien svarbu širdimis pajusti Dievą, esantį Švenčiausiajame Sakramente. Jis – mūsų laimingo gyvenimo garantas...