Sakralios poezijos šventė
Lina Kiršaitė
|
Vertinimo komisija klausosi
skaitovų eilėraščių
|
Spalio 10 dieną Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko antroji sakralios poezijos šventė Vilties paukštė, kurią organizavo Berčiūnų rektoratas ir kaimo gyventojų bendruomenė Senieji Berčiūnai. Lietuvos poetų ir savo kūrybą skaitė moksleiviai ir suaugusieji. Jie buvo vertinami kompetentingos komisijos, kuriai tikrai nebuvo lengva išrinkti geriausiuosius. Renginio pradžioje Berčiūnų bažnyčios rektorius kun. teol. lic. Algirdas Dauknys pristatė Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčią, jos pavadinimą atitinkantį sumanymą įrengti joje Tautos kankinių galeriją: kun. Alfonso Lipniūno, vysk. Teofiliaus Matulionio ir kitų. Atkreiptas dėmesys, kad Berčiūnų bažnyčią galima laikyti vitražo mokyklos Lietuvoje pradininko Stasio Ušinsko memorialu, kadangi svarbiausias jos meninis akcentas yra brandžiausias dailininko kūrinys vitražas Švč. Jėzaus Širdis, kuriame vaizduojami svarbiausi Romos, Vilniaus religiniai objektai, Dzūkijos, Suvalkijos koplytstulpiai, stilizuotas V. Svirskio kryžius, kiti lietuvių tautiniai motyvai.
|
Dailininko tapyti portretai restorane
Vienintelis Lietuvoje enkaustikos technika kuriantis autorius atidarė mirusiesiems pagerbti skirtą parodą
|
Dailininkas Gytautas
Balkevičius prie savo
enkaustikos technika
tapytų portretų
|
Kaunietis dailininkas Gytautas Balkevičius restorane Legenda atidarė mirusių žymių žmonių portretų, tapytų labai sena technika, atrasta XVIII amžiuje prieš Kristų, parodą. Apie šią techniką, kuri ypatingai vertinta Afrikoje, išgirdau lankydamasis Egipte. Žinoma, kelionės metu su enkaustika tik susipažinau, o tikrasis gilinimasis į ją vyko pastaruosius kelerius metus jau Lietuvoje, sakė pirmos enkaustikos darbų parodos autorius. Enkaustikos pagrindas tapyba spalvotu vašku ant paviršių, naudojant įkaitintus instrumentus, deginimą. G. Balkevičius sakė, kad rasti informacijos internete lietuvių kalba ar specialistą, iš kurio galima būtų pasimokyti, neįmanoma Lietuvoje šia technika iš profesionalių dailininkų niekas nedirba. Žinių kūrėjas sėmėsi iš knygų, interneto ir to, ką gyvai buvo parodęs menininkas, su kuriuo jis susipažino Egipte. G. Balkevičius tapyti portretus nutarė ant medžio lakšto ir teptuku. Jam pastaroji priemonė priimtinesnė už visas kitas.
|