Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Ir Kėdainių krašte degino nekaltus žmones

Apie prieš 70 metų Ruseinių kaime, buvusioje Mato Mažeikos sodyboje, NKVD-NKGB sudegintus lietuvius – vyrus, moteris ir vaikus

Ignas Meškauskas

Lapkričio 4-oji – liūdna sukaktis Kėdainių krašte. Prieš 70 metų su žmonėmis sušaudyta ir sudeginta sodyba Ruseinių kaime. Pagal spaudoje paviešintus faktus žinoma, kad 1992 m. lapkričio 9 d. Lietuvos generalinėje prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla., kurią tyrė Kėdainių prokurorė Laima Šablevičienė. Parengtinio tardymo metu nustatyta, kad 1945 m. lapkričio 4 d. Kėdainių rajone, Ruseinių kaime, buvusioje Mato Mažeikos sodyboje NKVD-NKGB kariškiai sušaudė, sudegino 17–18 vakaroti susirinkusių lietuvių, iš jų šešias moteris, penkis vaikus: Juškevičių Tadą, g.1925 m., Jankauską Jurgį, g. 1905 m., Kerzą Vladą, Stokį Juozą, Šarą Kazį, asmenį pravarde „Lapiukas“; vaikus: Mažeiką Albiną, g. 1929 m., Mažeiką Izidorių, g. 1932 m., Mažeiką Viktorą, g. 1934 m.; moteris: Jasaitytę Genovaitę, g. 1927 m., Kielytę Genę, Mažeikienę Marijoną, g. 1891 m., Mažeikaitę Bronę, g. 1926 m., Mažeikaitę Genovaitę, g.1923 m., Stokienę Stefą, g. 1918 m. Nužudymo planą parengė ir jo įgyvendinimui vadovavo Justinas Rugienis, g. 1909 m. Vilkaviškyje, tuo metu ėjęs LSSR NKGB Kėdainių apskrities viršininko pareigas, NKVD-NKGB Kėdainių apskr. operatyvinės grupės viršininkas majoras Todesas Danielius ir Teodoras Krutkis, sovietų užverbuotas slapyvardžiu Kibirkštis, kuris betarpiškai dalyvavo nužudymo operacijoje. Paruoštą žudynių planą įvykdė 4-osios divizijos 298 šaulių pulko 2-ojo šaulių bataliono kulkosvaidininkų būrys, vadovaujamas leitenanto Bobilovo, kurio kitų duomenų ir gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. Iš turimų dokumentų matyti, kad minėta operacija buvo rengiama tiksliniam žudymui. Slaptose J. Rugienio ataskaitose vadovybei neminima, kiek čekistinės operacijos metu buvo nužudyta vaikų. Dalyvausiančių partizanų sulaikymas, jų nuteisimas pagal to meto įstatymus svarstomas nebuvo, vienintelis minimas tikslas – sunaikinti. Nužudytieji įvardijami kaip banditai ir banditų padėjėjai. Po žudynių į Kėdainių turgaus aikštę buvo atvežti septyni vyrų kūnai, o moterų ir vaikų kūnai buvo sudeginti kartu su sodybos statiniais. Nužudytieji išlikusiuose archyviniuose dokumentuose įvardijami pavardėmis, vardais arba pravardėmis, net nežinomi jų tikrieji duomenys, tačiau visi vienareikšmiškai įvardijami kaip banditai ir jų padėjėjai, taip norint pateisinti beprasmišką lietuvių žudymą. Nors buvo nužudyta 17 asmenų, bet dokumentuose rodomi tik septyni nužudytieji asmenys, nežinant, ar jie priklausė kokiai nors politinei grupei, sektai ar buvo partizanai, tik aišku, kad jie – lietuviai, kurie kareiviams nekėlė jokio pavojaus. Likęs gyvas Ferdinandas Dzikas, taip pat agentas T. Krutkis parodė, kad iš to namo niekas nešaudė. Analizuojant dokumentus, randama melagingų teiginių: ginklų buvimas Mažeikos sodyboje, nurodant, kad jie sudegė, nors jokių ginklų paimta nebuvo, minimas atsišaudymas iš Mažeikos sodybos, prieštaraujant T. Krutkio ir F. Dziko parodymams, tai, kad į namą buvo atėję partizanai, nors tai neigia ir agentas T. Krutkis. Apšaukus vyrus partizanais, o moteris ir vaikus sudeginus, nebūtais pavojais bandoma pridengti tikslingą, sąmojingą žudynių faktą, užtikrinant naikinimo politikos moralumo faktą. Visiškai aišku, kad gausus ginkluotas būrys laisvai turėjo galimybę suimti gyvus, drauge ir partizanus, jei tokių čia buvo. Tačiau kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, tai nebuvo svarstyta, o tik kalbama apie signalo davimą, po kurio pradėta šaudyti ir tai dar kartą įrodo, kad operacijos tikslas buvo fizinis sunaikinimas.

Pašventino Gailestingojo Jėzaus skulptūrą

Malda prie Gailestingojo Jėzaus skulptūros

RUDAMINA. Spalio 22 dieną miestelio kapinėse iškilmingai pašventinta Gailestingojo Jėzaus skulptūra. Rudaminos seniūnas Juzefas Šatkevičius pasveikino gausiai susirinkusius rudaminiečius ir priminė, kad tądien minima šv. popiežiaus Jono Pauliaus II liturginė šventė. Liturginio kalendoriaus data primena istorinę dieną šv. Jono Pauliaus II gyvenime – naujojo Romos vyskupo ir Popiežiaus, oficialią Visuotinės Bažnyčios ganytojo tarnystės pradžią – 1978 metų spalio 22-ąją. Šventasis Popiežius nuolat kalbėjo apie Dievo Gailestingumą, patvirtino Gailestingumo sekmadienį, kuris švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Dėl šių priežasčių seniūnas kartu su Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčios klebonu kun. Viktoru Bogdevičiumi parinko būtent spalio 22 dieną iškilmingam skulptūros pašventinimui. Nuo šiol autorinis Jano Jurgelevičiaus darbas puoš ne tik Rudaminą – prieš keletą metų Vilniaus rajono Kirtimų kaime buvo pašventinta to paties autoriaus Švč. Mergelės Marijos skulptūra kaimo 500 metų proga. Darbai finansuoti vietos bendruomenių tarybų lėšomis.

Malda už mirusiuosius – bažnyčioje ir kapinėse

Medingėnų parapijos choras, vadovaujamas Gabrielės Budrytės (kairėje prie instrumento)

MEDINGĖNAI. Medinę prie Minijos upės esančio miestelio Švč. Trejybės bažnyčią ir parapijos tikinčiuosius kas sekmadienį, o reikalui esant ir dažniau, keletą metų aptarnauja iš Rietavo atvažiuojantis šios parapijos rezidentas kun. relig. m. mgr. Aivaras Pudžiuvelis. Medingėniškiai savo kunigą labai gerbia už jautrumą, nuoširdumą ir sąžiningą pareigų atlikimą. Kunigas Aivaras visuomet yra geros nuotaikos, nuoširdžiai bendrauja ir su parapijos jaunimu, ir su pagyvenusiais žmonėmis.

Ir šiemet, vadovaujant kunigui Aivarui, pamaldžiai Medingėnuose praėjo Visų Šventųjų iškilmė. Iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo nemažai suaugusių tikinčiųjų, jaunimo bei iš toliau atvykusių buvusių medingėniškių. Aukodamas šv. Mišias kun. A. Pudžiuvelis homilijoje apžvelgė Visų Šventųjų šventės prasmę, kvietė nuolat pasikliauti šventaisiais ir nuoširdžiomis maldomis kreiptis į juos reikalingos pagalbos bei užtarimo. Džiugu, kad medingėniškiai turi ir savą vargonininkę (anksčiau vargonininkas atvažiuodavo iš Rietavo) – šios pareigos patikėtos medingėniškių ūkininkų Algirdo ir Virginos Budrių atžalai Gabrielei Budrytei, besimokančiai Medingėnų pagrindinės mokyklos septintoje klasėje ir lankančiai Plungės „Yamaha“ muzikos mokyklą. Ji turi sodrų balsą ir gražiai gieda, o būdama dar tik moksleivė jau sugeba suburti Medingėnų parapijos chorą. Nuostabu, kad didžiąją šio choro dalį sudaro ūkininkų Budrių šeima.

Bėgimas šv. Jonui Pauliui II atminti

EIŠIŠKĖS. Lietuvos kūno kultūros draugija „Sokół“ („Sakalas“), kuriai vadovauja pirmininkas Michalas Senkevičius, Eišiškėse organizavo pirmąjį estafetinį bėgimą Jono Pauliaus II popiežiumi išrinkimo dienai paminėti. Renginys vyko spalio 17 dieną, šeštadienį. Varžybos prasidėjo šv. Mišiomis už estafetinio bėgimo dalyvius Eišiškių bažnyčioje. Dalyviams nusifotografavus prie paminklo Jonui Pauliui II, startavo daugiau negu 100 bėgikų. Renginyje dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės ir Eišiškių miesto vadovai, „Sokół“ kapelionas kun. Šymonas Viklo ir pirmininko pavaduotojas Genadijus Baranovičius.

„Jonas Paulius II yra pavyzdys mūsų jaunimui. Išrinktas Popiežiumi jis nenustojo sportuoti. Tuomet Vatikano kardinolai stebėjosi, kad jis lankė baseiną, keliavo į kalnus. Todėl jo globojami norime sutelkti įvairių šalių jaunimą. Šiemet estafetiniame bėgime dalyvavo mūsų šalies bėgikai, tačiau kitais metais norime pakviesti sportininkus iš Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos“, – kalbėjo „Sokół“ pirmininkas Michalas Senkevičius.