Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sinodas buvo malonės metas

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Vyskupų Sinodo asamblėjos dalyvių grupe eina į posėdį. Šalia Šventojo Tėvo dešinėje – kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Taip popiežius Pranciškus įvardijo neseniai pasibaigusią Vyskupų Sinodo asamblėją, kurioje iš viso pasaulio susirinkę ganytojai svarstė aktualią temą „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikinėje visuomenėje“. Kalbėdamas apie tai lapkričio 4 dieną vykusioje savaitinėje trečiadienio bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas priminė, kad Sinodo Tėvai, kaip tokiais atvejais įprasta, jam įteikė išvadų tekstą (Relatio Sinodi Finalis), kurį jis leido paskelbti viešai ir kuris dabar plačiai aptariamas. Pats popiežius Pranciškus minėtoje audiencijoje pabrėžė, kad jis tų išvadų dar nenori vertinti, nes turi gerai apsvarstyti.

Sprendimas priklauso Popiežiui

Dabar „Relatio Sinodi“ labai plačiai, dažnai paviršutiniškai ir ideologiškai aptariamas, bandant nuspėti ar spekuliuoti, kas Vyskupų Sinodo asamblėjoje „laimėjo“, nes, anot tų komentatorių, vykusiose diskusijose išryškėjo progresyvieji bei konservatyvieji Bažnyčios hierarchai, kurie tarsi laikėsi nesutaikomų pozicijų sudėtingais šiuolaikinės šeimos sielovados klausimais. Ta proga svarbu pabrėžti, kad didele balsų dauguma priimtas išvadų tekstas nėra Bažnyčios magisteriumo dokumentas, o tik Sinodo tėvų pateikti siūlymai popiežiui Pranciškui, į kuriuos jis savo nuožiūra gali atsižvelgti (ar neatsižvelgti, pataisyti, papildyti ir pan.) rengdamas tikrą baigiamąjį asamblėjos dokumentą – Posinodinį apaštalinį paraginimą. Juk per pastaruosius penkis dešimtmečius nuo 1965 metų, kai popiežius palaimintasis Paulius VI įkūrė Vyskupų Sinodą, įvyko apie trisdešimt įvairaus lygio (eilinių, neeilinių, ypatingųjų) jo asamblėjų, kuriose buvo daugybė pasisakymų su reikalinga ganytojų kolegialumo raiška. Tačiau pagrindinis visų tų Vyskupų Sinodo asamblėjų magisterinis paveldas yra popiežių paskelbti Posinodiniai apaštaliniai paraginimai, pavyzdžiui, šv. Jono Pauliaus II 1981 metų „Familiaris Consertio“, kuriais privalu remtis. Dabar, su dideliu susidomėjimu aptariant įvairius pastarojo Sinodo tėvų pasisakymus (jų asmenines nuomones) bei patį „Relatio Sinodi“, reikia kantriai laukti Šventojo Tėvo posinodinio apaštalinio paraginimo, kurį jis, padedamas praėjusioje asamblėjoje išrinktos tarybos, parengs per kelis mėnesius.

Gyvieji ir mirusieji...

Žvakučių akcija „Sielų upė“ Kaune Mantauto PATAŠIAUS („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Vėlinės... Žvakių šviesos kapinėse... Tai – nuostabus mūsų tautoje išlikęs mirusiųjų atminimo paprotys ir tradicija. Jo turbūt neturi jokia kita tauta. Gal tik mūsų kaimynai lenkai tai išlaikė.

Nors gyvenimo rūpesčių ir nelaimių prislėgti, ir mes, keli giminaičiai, jautėme pareigą Vėlinių išvakarėse aplankyti mano gimtojo Pajevonio, Vilkaviškio ir Romainių (prie Kauno) kapines. Į Pajevonį nuvežti pasisiūlė Didžiojoje Britanijoje laikinai dirbanti giminaitė, irgi norėjusi aplankyti savo močiutės bei tetos kapus. Gaila, dėl ligos negalėjo vykti pusbrolis – jo mama ir tetos bei dėdė irgi ilsisi Pajevonio kapinėse. Kelionė iš Kauno į Suvalkijos pakraštyje esantį Pajevonį, mano gimtinę, kur palaidoti mano seneliai, tetos, dėdės, kiti artimesni ar tolimesni giminaičiai, užtruko, nes nemažai laiko užėmė ir visokie pasirengimai. Vis dėlto beveik laiku suspėjome į ant kalno, kapinių apsuptyje, esančioje Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje jau prasidėjusias šv. Mišias, tik pamokslo, skirto Visų Šventųjų šventei, jau negirdėjome, bet užtat išklausėme gražią klebono kun. Franco Kuklio padėką už pagalbą tvarkant bažnyčios aplinką, vidų ir kitus gerus darbus. Jis padėkojo „arti 80 metų į pagalbą atėjusiam jaunimui“ iš Šakių, Būdviečių, Trilaukio kaimų. Apsidžiaugėme išgirdę Trilaukio kaimo pavadinimą. Tai – mano a.a. Mamytės gimtasis kaimas. Klebonas su humoru kalbėjo apie „naujuosius“ papročius Vėlinių išvakarėse (mintyje, tikriausiai, turėdamas iš užsienio mums atneštą svetimą helovyną, vietoj kurio tikriausiai turėtume labiau prisiminti Užgavėnių tradicijas), kurie gali mus privesti net prie savižudybių, paragino bet kokį spiritizmą vyti šalin.

Kauno valstybinis choras savo kūryba padėjo gelbėti meną Romoje

Rimantas Klevečka

Dirigentas Justusas Frantzas su Kauno valstybinio choro vadovu Petru Bingeliu Romos Šv. Pauliaus bazilikoje

Romos ir Vatikano sakralinės muzikos ir meno festivalis, rengiamas keturioliktus metus iš eilės – vienas iškiliausių įvykių kultūriniame ir muzikiniame Amžinojo miesto gyvenime. Dalyvauti šių metų festivalyje, vykusiame spalio 28 – lapkričio 4 dienomis, kurį jo rengėjas – Sakralinės muzikos ir meno fondas – skyrė šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II dešimtosioms mirties metinėms paminėti, buvo pakviestas ir Kauno valstybinis choras.

Festivaliu ir kitokia fondo veikla siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į institucinius šios organizacijos tikslus: globoti, saugoti, populiarinti ir plėtoti Italijoje sukauptą kultūrinį palikimą bei kaupti lėšas jo restauravimo projektams įgyvendinti. Nuo veiklos pradžios fondas aktyviai prisidėjo prie 24 paminklų restauracijos projektų įgyvendinimo, o 2015 metais didžiausią dėmesį skiria Šv. Petro bazilikos ir garsiosios G. L. Berninio kolonados, juosiančios Šv. Petro aikštę, restauracijos darbams.

Sakralios poezijos šventė

Lina Kiršaitė

Vertinimo komisija klausosi skaitovų eilėraščių

Spalio 10 dieną Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko antroji sakralios poezijos šventė „Vilties paukštė“, kurią organizavo Berčiūnų rektoratas ir kaimo gyventojų bendruomenė „Senieji Berčiūnai“. Lietuvos poetų ir savo kūrybą skaitė moksleiviai ir suaugusieji. Jie buvo vertinami kompetentingos komisijos, kuriai tikrai nebuvo lengva išrinkti geriausiuosius.

Renginio pradžioje Berčiūnų bažnyčios rektorius kun. teol. lic. Algirdas Dauknys pristatė Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčią, jos pavadinimą atitinkantį sumanymą įrengti joje Tautos kankinių galeriją: kun. Alfonso Lipniūno, vysk. Teofiliaus Matulionio ir kitų. Atkreiptas dėmesys, kad Berčiūnų bažnyčią galima laikyti vitražo mokyklos Lietuvoje pradininko Stasio Ušinsko memorialu, kadangi svarbiausias jos meninis akcentas yra brandžiausias dailininko kūrinys – vitražas „Švč. Jėzaus Širdis“, kuriame vaizduojami svarbiausi Romos, Vilniaus religiniai objektai, Dzūkijos, Suvalkijos koplytstulpiai, stilizuotas V. Svirskio kryžius, kiti lietuvių tautiniai motyvai.

Dailininko tapyti portretai – restorane

Vienintelis Lietuvoje enkaustikos technika kuriantis autorius atidarė mirusiesiems pagerbti skirtą parodą

Dailininkas Gytautas Balkevičius prie savo enkaustikos technika tapytų portretų

Kaunietis dailininkas Gytautas Balkevičius restorane „Legenda“ atidarė mirusių žymių žmonių portretų, tapytų labai sena technika, atrasta XVIII amžiuje prieš Kristų, parodą. „Apie šią techniką, kuri ypatingai vertinta Afrikoje, išgirdau lankydamasis Egipte. Žinoma, kelionės metu su enkaustika tik susipažinau, o tikrasis gilinimasis į ją vyko pastaruosius kelerius metus jau Lietuvoje“, – sakė pirmos enkaustikos darbų parodos autorius.

Enkaustikos pagrindas – tapyba spalvotu vašku ant paviršių, naudojant įkaitintus instrumentus, deginimą. G. Balkevičius sakė, kad rasti informacijos internete lietuvių kalba ar specialistą, iš kurio galima būtų pasimokyti, neįmanoma – Lietuvoje šia technika iš profesionalių dailininkų niekas nedirba. Žinių kūrėjas sėmėsi iš knygų, interneto ir to, ką gyvai buvo parodęs menininkas, su kuriuo jis susipažino Egipte. G. Balkevičius tapyti portretus nutarė ant medžio lakšto ir teptuku. Jam pastaroji priemonė priimtinesnė už visas kitas.

Jis dar ateis

Kun. Vytenis Vaškelis

Jis – šlovingasis Dievo Sūnus, Jam viskas priklauso ir Jis viską valdo. Jis visada yra su mumis ir mes esame Jame. Net ir tada esame Jėzaus nuosavybė ir nebepriklausome patys sau (1 Kor 6, 19–20), kai apie tai nesusimąstome. Bet žmogui vengti galvoti apie tai, ką dėl mūsų padarė Kristus, tai – savo netikėjimo bombomis sprogdinti išganymo tiltą, kuris yra vienintelis visų mūsų išsigelbėjimo inkaras. Jėzaus kančia, mirtis ir prisikėlimas iš numirusių yra egzistencinis Šventosios Dvasios šauksmas, tyloje mus kviečiantis apsispręsti ir sugrįžti pas Tėvą. Tačiau tai gali būti tarsi beviltiškas pasiklydusio piligrimo šauksmas tyruose, jei nebus deramo atsako. Jei pasaulio tuštybių mugės įtaka kaip gaivališka jėga įsiveržia į individo širdį ir ją apraizgo neišsipildančių vilčių voratinkliais, jis tampa savo netikrojo „aš“ tarnystės įkaitu, kuris gyvenimo finiše rizikuoja patirti gėdingą bei lemtingą fiasko.

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl žudynių Kražiuose

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį atvyko į Kražius ir pagerbė tragiškai žuvusių keturių miestelio gyventojų atminimą Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Kražių gyventojų 52-ejų Lilijos Galkauskienės, 55 metų Eugenijos Birgiolaitės, 74-erių Kazimieros Labanauskienės, 81 metų Jadvygos Grigulaitės tragiškos mirties. „Masinės žmonių žudynės taikiu metu sukrėtė visą šalį. Ši protu nesuvokiama nelaimė įpareigoja visus kitomis akimis pažiūrėti į viešąjį žmonių saugumą ir saugią kaimynystę“, – sakoma Prezidentės užuojautoje. Šalies vadovė pareiškė užuojautą aukų šeimoms, artimiesiems bei visai Kražių bendruomenei ir palinkėjo stiprybės ir susitelkimo šiuo sunkiu metu.

Penktadienį prezidentė D. Grybauskaitė atvyko į Kražius ir pagerbė tragiškai žuvusių keturių miestelio gyventojų atminimą. Prezidentė asmeniškai išreiškė užuojautą tragedijos aukų artimiesiems. Jiems ir gedinčiai Kražių bendruomenei palinkėjo stiprybės. Šalies vadovė kalbėjosi su Kražių miestelio bendruomenės žmonėmis, ką reikėtų daryti, kad būtų užtikrintas gyventojų, socialinių darbuotojų saugumas, kaip įveikti žudynių pasėtą baimę. Labai svarbu stiprinti bendruomeniškumą ir daugiau rūpesčio skirti pažeidžiamiausiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Nė vienas neturėtų likti abejingas, savo aplinkoje matydamas smurto, nusikaltimo grėsmę. Ir valstybė, ir bendruomenės turėtų daugiau dėmesio skirti asmenims, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, kad ateityje būtų užkirstas kelias naujiems nusikaltimams.

Pašventino Gailestingojo Jėzaus skulptūrą

Malda prie Gailestingojo Jėzaus skulptūros

RUDAMINA. Spalio 22 dieną miestelio kapinėse iškilmingai pašventinta Gailestingojo Jėzaus skulptūra. Rudaminos seniūnas Juzefas Šatkevičius pasveikino gausiai susirinkusius rudaminiečius ir priminė, kad tądien minima šv. popiežiaus Jono Pauliaus II liturginė šventė. Liturginio kalendoriaus data primena istorinę dieną šv. Jono Pauliaus II gyvenime – naujojo Romos vyskupo ir Popiežiaus, oficialią Visuotinės Bažnyčios ganytojo tarnystės pradžią – 1978 metų spalio 22-ąją. Šventasis Popiežius nuolat kalbėjo apie Dievo Gailestingumą, patvirtino Gailestingumo sekmadienį, kuris švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Dėl šių priežasčių seniūnas kartu su Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčios klebonu kun. Viktoru Bogdevičiumi parinko būtent spalio 22 dieną iškilmingam skulptūros pašventinimui. Nuo šiol autorinis Jano Jurgelevičiaus darbas puoš ne tik Rudaminą – prieš keletą metų Vilniaus rajono Kirtimų kaime buvo pašventinta to paties autoriaus Švč. Mergelės Marijos skulptūra kaimo 500 metų proga. Darbai finansuoti vietos bendruomenių tarybų lėšomis.