Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Gyvieji ir mirusieji...

Žvakučių akcija „Sielų upė“ Kaune Mantauto PATAŠIAUS („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Vėlinės... Žvakių šviesos kapinėse... Tai – nuostabus mūsų tautoje išlikęs mirusiųjų atminimo paprotys ir tradicija. Jo turbūt neturi jokia kita tauta. Gal tik mūsų kaimynai lenkai tai išlaikė.

Nors gyvenimo rūpesčių ir nelaimių prislėgti, ir mes, keli giminaičiai, jautėme pareigą Vėlinių išvakarėse aplankyti mano gimtojo Pajevonio, Vilkaviškio ir Romainių (prie Kauno) kapines. Į Pajevonį nuvežti pasisiūlė Didžiojoje Britanijoje laikinai dirbanti giminaitė, irgi norėjusi aplankyti savo močiutės bei tetos kapus. Gaila, dėl ligos negalėjo vykti pusbrolis – jo mama ir tetos bei dėdė irgi ilsisi Pajevonio kapinėse. Kelionė iš Kauno į Suvalkijos pakraštyje esantį Pajevonį, mano gimtinę, kur palaidoti mano seneliai, tetos, dėdės, kiti artimesni ar tolimesni giminaičiai, užtruko, nes nemažai laiko užėmė ir visokie pasirengimai. Vis dėlto beveik laiku suspėjome į ant kalno, kapinių apsuptyje, esančioje Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje jau prasidėjusias šv. Mišias, tik pamokslo, skirto Visų Šventųjų šventei, jau negirdėjome, bet užtat išklausėme gražią klebono kun. Franco Kuklio padėką už pagalbą tvarkant bažnyčios aplinką, vidų ir kitus gerus darbus. Jis padėkojo „arti 80 metų į pagalbą atėjusiam jaunimui“ iš Šakių, Būdviečių, Trilaukio kaimų. Apsidžiaugėme išgirdę Trilaukio kaimo pavadinimą. Tai – mano a.a. Mamytės gimtasis kaimas. Klebonas su humoru kalbėjo apie „naujuosius“ papročius Vėlinių išvakarėse (mintyje, tikriausiai, turėdamas iš užsienio mums atneštą svetimą helovyną, vietoj kurio tikriausiai turėtume labiau prisiminti Užgavėnių tradicijas), kurie gali mus privesti net prie savižudybių, paragino bet kokį spiritizmą vyti šalin.

Mirė vienas iš „XXI amžiaus“ įkūrėjų

Dr. Mindaugas Bloznelis

Lapkričio 8 dieną Vilniuje mirė antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras, lietuvių katalikų intelektualas, vienas iš „XXI amžiaus“ laikraščio kūrėjų dr. Mindaugas Julius Bloznelis. Jis gimė 1923 m. lapkričio 28 d. Merkinėje, mokytojų šeimoje. Tėvas Julius Bloznelis, Lietuvos savanoris ir savojo krašto šviesuolis, išugdė tėvynės meilę ir pasiryžimą tvirtai siekti užsibrėžto tikslo. Anksti mirusios mamos brolis, lenkų valdžios priverstas išvykti iš Vilniaus kun. Vladas Jezukevičius, įskiepijo katalikiško universalumo daigus. M. Bloznelį į aktyvią visuomeninę veiklą įtraukė neramūs 1941 metų vasaros įvykiai. Septyniolikmetis idealistas įsijungė į tautos sukilimą Kaune, kartu su Žaliakalnio būrio vyrais užėmė Kauno sovietinio saugumo rūmus. Teko paimti nelaisvėn keletą užsilikusių išalkusių sovietų kareivių – surado jiems porą bandelių. Tačiau jau po poros dienų būrio vadovai nutarė žalią jaunuolį paleisti namo. Frontui praėjus grįžęs į Kauną M. Bloznelis tęsė studijas vėl atsidariusiame universitete. Vokiečių okupacijos metais veikė Lietuvių fronto antinaciniame pasipriešinime, buvo vienas iš 1944 metų pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ steigėjų ir vadovų. 1945 metų balandį buvo suimtas ir kalintas nuo šiaurės Uralo lagerių iki pat Kolymos. Lagerio ligoninės sesutės lietuvaitės dėka išvengė klipatos mirties. Nuo 1954 metų gyveno tremtyje Magadane. Į Lietuvą grįžo 1958-aisiais. 1963 metais baigė Visasąjunginį neakivaizdinį politechnikos institutą Maskvoje. 1975 metais tapo technikos mokslų kandidatas. 1964–1970 metais dėstė Kauno politechnikos institute, 1990–1994 metais – Vytauto Didžiojo universitete. 1973–1990 metais dirbo Energetikos institute, tyrė dirbtinį intelektą, yra 10 išradimų autorius. 1989 metais įkūrė Lietuvos politinių kalinių bendriją „Kolyma“, iki 2007-ųjų birželio buvo jos pirmininkas. Didelį organizacinį darbą atliko buriant katalikų intelektualus aplink  atsikuriančią Lietuvių Katalikų mokslo akademiją.