Gyvieji ir mirusieji...
|
Žvakučių akcija Sielų upė Kaune
Mantauto PATAŠIAUS
(Lietuvos rytas) nuotrauka
|
Vėlinės... Žvakių šviesos kapinėse... Tai nuostabus mūsų tautoje išlikęs mirusiųjų atminimo paprotys ir tradicija. Jo turbūt neturi jokia kita tauta. Gal tik mūsų kaimynai lenkai tai išlaikė. Nors gyvenimo rūpesčių ir nelaimių prislėgti, ir mes, keli giminaičiai, jautėme pareigą Vėlinių išvakarėse aplankyti mano gimtojo Pajevonio, Vilkaviškio ir Romainių (prie Kauno) kapines. Į Pajevonį nuvežti pasisiūlė Didžiojoje Britanijoje laikinai dirbanti giminaitė, irgi norėjusi aplankyti savo močiutės bei tetos kapus. Gaila, dėl ligos negalėjo vykti pusbrolis jo mama ir tetos bei dėdė irgi ilsisi Pajevonio kapinėse. Kelionė iš Kauno į Suvalkijos pakraštyje esantį Pajevonį, mano gimtinę, kur palaidoti mano seneliai, tetos, dėdės, kiti artimesni ar tolimesni giminaičiai, užtruko, nes nemažai laiko užėmė ir visokie pasirengimai. Vis dėlto beveik laiku suspėjome į ant kalno, kapinių apsuptyje, esančioje Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje jau prasidėjusias šv. Mišias, tik pamokslo, skirto Visų Šventųjų šventei, jau negirdėjome, bet užtat išklausėme gražią klebono kun. Franco Kuklio padėką už pagalbą tvarkant bažnyčios aplinką, vidų ir kitus gerus darbus. Jis padėkojo arti 80 metų į pagalbą atėjusiam jaunimui iš Šakių, Būdviečių, Trilaukio kaimų. Apsidžiaugėme išgirdę Trilaukio kaimo pavadinimą. Tai mano a.a. Mamytės gimtasis kaimas. Klebonas su humoru kalbėjo apie naujuosius papročius Vėlinių išvakarėse (mintyje, tikriausiai, turėdamas iš užsienio mums atneštą svetimą helovyną, vietoj kurio tikriausiai turėtume labiau prisiminti Užgavėnių tradicijas), kurie gali mus privesti net prie savižudybių, paragino bet kokį spiritizmą vyti šalin.
|
Mirė vienas iš XXI amžiaus įkūrėjų
|
Dr. Mindaugas Bloznelis
|
Lapkričio 8 dieną Vilniuje mirė antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras, lietuvių katalikų intelektualas, vienas iš XXI amžiaus laikraščio kūrėjų dr. Mindaugas Julius Bloznelis. Jis gimė 1923 m. lapkričio 28 d. Merkinėje, mokytojų šeimoje. Tėvas Julius Bloznelis, Lietuvos savanoris ir savojo krašto šviesuolis, išugdė tėvynės meilę ir pasiryžimą tvirtai siekti užsibrėžto tikslo. Anksti mirusios mamos brolis, lenkų valdžios priverstas išvykti iš Vilniaus kun. Vladas Jezukevičius, įskiepijo katalikiško universalumo daigus. M. Bloznelį į aktyvią visuomeninę veiklą įtraukė neramūs 1941 metų vasaros įvykiai. Septyniolikmetis idealistas įsijungė į tautos sukilimą Kaune, kartu su Žaliakalnio būrio vyrais užėmė Kauno sovietinio saugumo rūmus. Teko paimti nelaisvėn keletą užsilikusių išalkusių sovietų kareivių surado jiems porą bandelių. Tačiau jau po poros dienų būrio vadovai nutarė žalią jaunuolį paleisti namo. Frontui praėjus grįžęs į Kauną M. Bloznelis tęsė studijas vėl atsidariusiame universitete. Vokiečių okupacijos metais veikė Lietuvių fronto antinaciniame pasipriešinime, buvo vienas iš 1944 metų pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos Lietuvos išlaisvinimo taryba steigėjų ir vadovų. 1945 metų balandį buvo suimtas ir kalintas nuo šiaurės Uralo lagerių iki pat Kolymos. Lagerio ligoninės sesutės lietuvaitės dėka išvengė klipatos mirties. Nuo 1954 metų gyveno tremtyje Magadane. Į Lietuvą grįžo 1958-aisiais. 1963 metais baigė Visasąjunginį neakivaizdinį politechnikos institutą Maskvoje. 1975 metais tapo technikos mokslų kandidatas. 19641970 metais dėstė Kauno politechnikos institute, 19901994 metais Vytauto Didžiojo universitete. 19731990 metais dirbo Energetikos institute, tyrė dirbtinį intelektą, yra 10 išradimų autorius. 1989 metais įkūrė Lietuvos politinių kalinių bendriją Kolyma, iki 2007-ųjų birželio buvo jos pirmininkas. Didelį organizacinį darbą atliko buriant katalikų intelektualus aplink atsikuriančią Lietuvių Katalikų mokslo akademiją.
|