Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Oazė
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti „Varpo“ leidėjai

Povilas Šimkavičius

Renginio dalyviai prie paminklinio akmens „Varpo“ leidėjams

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) ir Molėtų rajono savivaldybė maloniai pakvietė Lietuvos žmones į Inturkę, į paminklinio akmens, skirto pogrindinio leidinio „Varpas“ leidėjų atminimui, atidengimo renginį. Į jį, anot mons. Juozapo Dabravolsko, atvyko iš skirtingų vietų, vedami širdies ir gerumo. Paminklinio akmens atidengimo ir pašventinimo renginyje dalyvavo keli Seimo nariai, Molėtų rajono savivaldybės, Inturkės seniūnijos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai, LLKS ir kitų nevyriausybinių patriotinių organizacijų, atvykusių iš Kauno, Marijampolės, Ukmergės, Vilkaviškio ir Vilniaus, atstovai.

Merkinė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė

Gailestingumo metų šventė parapijoje

Aktorė Olita Dautartaitė ir kun. dr. Robertas Rumšas

2016 metai popiežiaus Pranciškaus yra paskelbti Dievo Gailestingumo metais. Vilniuje gegužės 6–8 dienomis vyko Nacionalinio Gailestingumo kongresas, o Merkinėje – mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje – į Dievo Gailestingumo metų paminėjimą po šv. Mišių rinkosi merkiniškiai ir garbūs svečiai iš Vilniaus, Varėnos, Alytaus, Perlojos. Juos pasitiko Merkinės jaunimas ir kultūros centro kaimo kapela „Strauja“, vadovaujama Arvydo Janulevičiaus. Pilnutėlėje kultūros centro salėje nemaža dalis buvo žmonės, gimę ir augę XX amžiuje, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis. 1986 metais „Vagos“ leidykla išleido knygą „Dorovės sąvokos“. Joje daug parašyta apie pareigą, meilę, garbę ir kitus dvasinius žmogaus elgsenos reikalus, bet nėra žodžio „gailestingumas“. Nėra šio žodžio nei aiškinimo, nei interpretacijos, net šešėlio. Tai – svetima sąvoka, inspiracija, veiksmas tiek sovietinei, tiek fašistinei, bet kuriai totalitarinei ideologijai, bet tai yra vienas iš kertinių akmenų krikščionybės pamatuose. Gailestingumas įskiepytas į kiekvieno mūsų širdį nuo gimimo. Jau prieš tūkstančius metų gailestingumo samprata ir pavyzdžiai sugulė ir į Šventąjį Raštą: Dievo žmogui, žmogaus žmogui. Apie gailestingumą Šventajame Rašte šventės dalyviams kalbėjo Merkinės parapijos klebonas kun. dr. Robertas Rumšas.

Kultūros žiburiai Žemaitijoje

Balandžio 21 dieną Kultūros ministerijos atstovai lankėsi Žemaitijoje ir dalyvavo Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro Telšiuose atidaryme, aplankė Pavirvytės dvarą. Šiems objektams skiriama EEE finansinio mechanizmo ir Lietuvos valstybės parama. Išvykoje dalyvavo kultūros viceministras Romas Jarockis kartu su Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktore Egle Saudargaite ir vyriausiąja specialiste Dalia Stabrauskaite.

Visam Žemaitijos regionui svarbus centras

Iki šiol Žemaitijos regione veikė Šilutės ir Šiaulių „Aušros“ muziejuose įkurti muziejų tyrimų centrai, tačiau regionui trūko atviro ir plačiajai visuomenei prieinamo kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro. Balandžio 21 dieną Telšiuose, Kęstučio gatvėje, oficialiai atidarytas Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras. Šiuo Vilniaus dailės akademijos įgyvendinamu projektu siekiama gerinti kultūros paveldo objektų tyrimų, tvarkymo ir edukacijos situaciją Žemaitijos regione ir taip prisidėti prie kultūros paveldo situacijos Lietuvoje gerinimo.

Tarsi meilės eliksyro gurkštelėjus

Iš kairės: kraštietis chorvedys, Pasaulio lietuvių dainų šventėms remti Lietuvoje fondo direktorius Juozas Mikutavičius, knygos autorė Scholastika Kavaliauskienė ir bendruomenės „Vidupis“ pirmininkas Alfonsas Vitkauskas

Dvasios atlaidai – kitaip nepavadinsi Balbieriškio seniūnijoje, Sūkurių kaime, gegužę vykusios „Vidupio“ bendruomenės šventės, subūrusios kraštiečius iš visos Lietuvos.

Svečiai iškilmingai sutikti Balbieriškio pagrindinės mokyklos dešimtokės Gerdos Trakymaitės ir simniškio pokylių muzikanto Petro Stankevičiaus muzikiniais įrašais – įtaigiomis patriotinėmis ir motinos meilei skirtomis dainomis.

Prie paminklo, skirto kraštiečio Mykolo Krupavičiaus ir Danutės Zieniūtės atminimui, Balbieriškio Švč. Mergelės Rožančinės parapijos klebonas kun. Remigijus Veprauskas, sporto meistras Juozas Abramavičius įžiebė aukurą, Lietuvos, Europos Sąjungos ir bendruomenės vėliavas iškėlė nusipelnę kraštiečiai Alius ir Aldona Motūzai, Kamilė Zubraitė, Laima ir Algis Zubrai. Bendruomenės pirmininko Alfonso Vitkausko rankomis pažadintas varpas kvietė prisikelti. Baltų balandžių plasnojimas simbolizuoja laisvę ir taiką. Susirinkusiųjų lūpomis lyg viena širdimi suskambus „Lietuva, Tėvyne mūsų...“ ir giesmei „Šiluvos Marijai“, per kūną nuvilnija virpuliukai, tarsi rašytum Tėvynės ir žmogaus meilės bei pagarbos projektą nacionalinės agonijos akivaizdoje.

Atkastas Biliakiemio milžinas

Vido Mikulėno nuotrauka

Praėjusią savaitę buvo atkastas Utenos milžinas – Biliakiemio Puntukas. Šį didžiulį riedulį, gamtos saugomą objektą, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai tiria nuo praėjusių metų Utenos r. savivaldybės administracijos iniciatyva.

Paaiškėjo tikrasis žemėje slypėjusios jo masyviosios dalies storis – 1,9 m – ir sudėtinga erdvinė forma. Išmatuotas didžiausias Biliakiemio Puntuko ilgis – 6,2 m, plotis – 4,1 m, aukštis – 3,5 m, horizontali apimtis – 16 metrų. Šis akmuo, palyginti su Lietuvoje žinomais didžiausiais rieduliais, pagal plotį yra ketvirtajame dešimtuke, pagal ilgį ir aukštį – antrajame, o pagal apimtį – trečiajame. Pasak LGT specialistų, jo dydį verta patikslinti fotogravimetriniu ar erdvinio skenavimo metodais. Juos pritaikius galima būtų tiksliai įvertinti ir riedulio tūrį.