2016 m. gegužės 20 d.    
Nr. 20
(2188)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Efektingas būdas besimeldžiančiųjų skaičiui katalikų bažnyčiose mažinti

Renė Saltonė

Pribloškianti žinia iš sūnėno lūpų

Visai neseniai aplankiau didmiestyje gyvenantį trisdešimtmetį sūnėną, kuriam labai dažnai darbo reikalais savo ar UAB mašina tenka po Europą, Rusiją, Kazachstaną važinėtis kuris, be to, dar kultivuoja ekstremalaus automobilizmo sporto šakas. Užsimezgus kalbai šia tema, ėmiau nuogąstauti apie kelyje ar varžybose gresiančius pavojus sveikatai, net gyvybei. Matydamas mano nerimą, sūnėnas prasisegė baltinius ir parodė ant kaklo esančią grandinėlę su kryželiu, kaip apsaugos nuo nelaimių garantą. Ir dar pridūrė: „Pravoslavų kunigui nunešiau pašventinti“. Išplėčiau akis ir nutilau.

Prisiminiau ką tik „Savaitėje“ skaitytą Stasės Rudalevičiūtės straipsnį „Įstabūs gyvenimo vingiai“, kuriame atpasakojama Lietuvos ortodoksų vyskupijos kanclerio, Vilniaus dekano, ortodoksų katedros ir Šv. Paraskevės bažnyčios klebono, protojėrėjaus Vitalijaus Mockaus mintis, kad „žmonės į lietuvišką ortodoksų bendruomenę ateina dėl įvairių priežasčių: vieni – iš mišrių šeimų, kiti – iš smalsumo, treti – sąmoningai pasirinkę ortodoksų tikėjimą“. Pirmieji du variantai mano sūnėnui netinka. Kokia trečiojo varianto priežastis? „Jūs turbūt nei laikraščius skaitote, nei televizijos laidas žiūrite, nei internete esančia informacija domitės, – mandagiai replikavo sūnėnas į mano apstulbimą dėl tokio netikėto jo posūkio, – paskaitykite, ką rašo ne krikščioniškos pakraipos laikraščiai apie katalikų kunigus, vienuolius ir ką šie patys kartais išdrįsta apie save pasakyti. Paskaitykite ir suprasite mane“.


Katalikiškasis fundamentalizmas, kaip sielos dorybė

Monika Morkūnaitė

Ne paslaptis, jog daugelis filosofų yra linkę aiškiai apibrėžti svarbiausius savo samprotavimų objektus. Taip daroma ne be reikalo, ir ne tik todėl, kad šito reikalauja tvarkingo ir koncentruoto loginio mąstymo taisyklės. Viešai skleisdamas savo idėjas žmogus sąžiningai įsipareigoja nesileisti į dviprasmybes ir nesuteikti galimybės manipuliacijoms jo vartojamomis sąvokomis. Visa tai ypač aktualu kalbant apie abstrakčias idėjas, kurių daugialypis suvokimas neretai sukelia konfliktą ar nesusikalbėjimą vien dėl to, kad oponuojančios pusės, sąmoningai ar ne, kalba apie visiškai skirtingus dalykus. Todėl, kalbant apie fundamentalizmą, privalu pabrėžti, kad pastaroji sąvoka išreiškia bekompromisį, nuoseklų tam tikrų principų laikymąsi, nors dėl savo abstraktumo neretai yra užteršiama klaidingomis ir jos esmės neatitinkančiomis idėjomis, leidžiančiomis konstruoti nepagrįstą kritiką pačiai fundamentalizmo koncepcijai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija