Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Oazė
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus socialinis mokymas ir diplomatija

Apie Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino pranešimus Latvijoje ir Estijoje

Kardinolas Pietras Parolinas ir Rygos arkivyskupas Zbignievas Stankevičius

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas, kaip popiežiaus Pranciškaus legatas, dalyvavęs Vilniuje vykusiame Nacionaliniame Gailestingumo kongrese, vėliau aplankė kitas Baltijos valstybes – Estiją ir Latviją. Toje, gegužės 9–13 dienomis vykusioje kelionėje jis aukojo šv. Mišias vietinėse katalikų šventovėse, vizitavo svarbiausias Katalikų Bažnyčios institucijas, pravedė ekumeninius pokalbius su vietiniais protestantais ir stačiatikiais, pagerbė sovietinės okupacijos ir kovų už nepriklausomybę aukų atminimą. Kardinolo P. Parolino susitikimuose su Estijos ir Latvijos valstybių vadovais buvo primintos tų šalių diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu atkūrimo 25-osios metinės, istorinis popiežiaus Jono Pauliaus II 1993 metų apaštalinis vizitas. Buvo aptartos aktualios dabartinio Europos ir viso tarptautinio gyvenimo problemos bei didžiulio Šventojo Tėvo moralinio autoriteto indėlis jų sprendimui, atkreiptas dėmesys į artėjantį Baltijos šalių valstybingumo 100 metų jubiliejų (2018-aisiais) ir kvietimas popiežiui Pranciškui ta proga apsilankyti šiame regione.

Tik tiesoje nebūna melo

Kun. Vytenis Vaškelis

Dėl rafinuočiausios melagystės neišsipildymo mūsų istorija įgijo kitą kryptį. Edeno sode Kūrėjo išsigynęs tamsos angelas pirmiesiems žmonėms suokė: „Jei nepaklusite Dievui, ne tik nemirsite, bet net tapsite lygiai tokie kaip Jis Pats“ (žr. Pr 3, 4–5). Bet kitaip ir būti negalėjo, nes melas visada buvo ir bus apgaule grindžiama tiesos parodija. Kol žmonės visiškai tikėjo tiesa ir gyveno ja, jiems nieko netrūko, nes nuolatinis buvimas tiesoje patenkino visus kūrinio lūkesčius. Prieš nuopuolį jie kaip jaunas želmuo visiškai natūraliai stiebėsi į Dievo saulę – Tiesą. Jie jos buvo užvaldyti, bet ne tiek, kad negalėtų daryti laisvų sprendimų. Nejau Dievas suklydo, ir didžioji Jo dovana – laisvė – pražudė juos? Anaiptol, Jam rūpėjo, kad pagal Jo panašumą sukurtas žmogus elgtųsi ne kaip užprogramuotas robotas, bet kaip tas, kuris, pažinęs tiesą, joje tolydžio atrastų daugiau nei 500 savosios laimės atspalvių...

Laisvės daigai nelaisvės tamsoje

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti „Varpo“ leidėjai

Povilas Šimkavičius

Renginio dalyviai prie paminklinio akmens „Varpo“ leidėjams

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) ir Molėtų rajono savivaldybė maloniai pakvietė Lietuvos žmones į Inturkę, į paminklinio akmens, skirto pogrindinio leidinio „Varpas“ leidėjų atminimui, atidengimo renginį. Į jį, anot mons. Juozapo Dabravolsko, atvyko iš skirtingų vietų, vedami širdies ir gerumo. Paminklinio akmens atidengimo ir pašventinimo renginyje dalyvavo keli Seimo nariai, Molėtų rajono savivaldybės, Inturkės seniūnijos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai, LLKS ir kitų nevyriausybinių patriotinių organizacijų, atvykusių iš Kauno, Marijampolės, Ukmergės, Vilkaviškio ir Vilniaus, atstovai.

Dešimt Gyvojo Rožinio draugijos metų

Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios Gyvojo Rožinio draugijos nariai su kan. Vladu Rabašausku ir kun. Ernestu Želviu

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai sugrąžinta nepriklausomybė leido aktyviau ir sparčiau parapijose plėtoti visuomeninių ir krikščioniškų organizacijų veiklą. Katalikiška veikla ypač suaktyvėjo trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu prie Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios veikė daug katalikiškų organizacijų: pavasarininkų, angelaičių, tretininkų, moterų katalikių, vyrų katalikų, ūkininkų sąjungos skyrius, gyvojo Rožinio brolija. Iš visų išvardintų katalikiškų organizacijų 1923 metais skaitlingiausia buvo Gyvojo Rožinio brolija (tuo metu taip vadinama), kuri turėjo 280 narių. Jos veikla tęsėsi nuo Palėvenės domininkonų vienuolyno laikų. 1929 metų Palėvenės parapijos vizitacijos knygoje vyskupas Kazimieras Paltarokas rašo, kad jį, atvykusį į Palėvenės parapiją, pasitiko 450 Gyvojo Rožinio brolijos narių. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus sovietiniam režimui, visų organizacijų, taip pat ir Gyvojo Rožinio brolijos veikla buvo sustabdyta.

Šiltas bendraminčių susitikimas

Gyvojo Rožinio draugijos renginio dalyviai

„Meilė“ ir „Gailestingumas“ – vyraujančios Tytuvėnų parapijos Gyvojo Rožinio draugijos surengto susitikimo temos. Kaip ir dera, prieš renginį Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis aukojo šv. Mišias. Jose tytuvėniškiai ir jų svečiai iš Radviliškio rajono Palonų bei Valatkonių kaimų bendrai meldėsi už visus Gyvojo Rožinio draugijos narius, jų šeimas ir artimuosius, Palonų parapijos bendruomenę, geradarius, prašė jiems sveikatos, Šv. Dvasios dovanų, Dievo Gailestingumo malonių, savitarpio supratimo, atlaidumo, susiklausymo, vienybės, pasitikėjimo, meilės, Švč. Mergelės Marijos globos, Dievo palaimos.

Po šv. Mišių Gyvojo Rožinio maldininkai, jų bičiuliai bei svečiai rinkosi į Piligrimų centro refektoriumo salę. Ją susitikimui skoningai parengė centro darbuotojos ir Gyvojo Rožinio draugijos moterys. Įžanginį žodį tarė draugijos pirmininkė Teresė Barkauskienė. Ji sakė, kad popiežiaus Pranciškaus paskelbti jubiliejiniai Gailestingumo metai įpareigojo kiekvieną liudyti Dievo Gailestingumą kitiems, tuo patiems tvirtai tikint, nepamiršti gailestingumo darbų sielai ir kūnui. Moteris kvietė kenčiantį paguosti, piktą darantį sudrausti, nesugebantį pamokyti, jam patarti. Reikia atleisti visiems ir prašyti atleidimo sau. Popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, Gailestingumas yra Dievą ir žmogų suvienijantis kelias, todėl žmonės privalo atrasti gailestingumą, priimti jį ir būti gailestingi.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Pirmosios Komunijos šventė

Įkrikščioninamieji su klebonu kun. Artūru Stanevičiumi ir katechete Gene Sereikiene

KĖDAINIAI. Šeštinių dieną baltu aprėdu gaubėsi ne vien vyšnios, slyvos, ievos, bet ir Pirmąją Komuniją priimantys vaikai. Šv. Mišias už vaikus, jų tėvelius ir globėjus, tikybos mokytojus bei katechetus aukojo klebonas kun. Artūras Stanevičius. Tikintieji vos tilpo bažnyčioje. Dalis žmonių būriavosi šventoriuje. Švenčiausios Mergelės Marijos mėnesį Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje šviesu – vaikų, baltais rūbais vilkinčių, rankose žvakės, saulės nutviekstų vitražų spalvomis nuklotos bažnyčios grindys ir sienos. Tėvai laimina vaikus. Tyrumu šviečia įkrikščioninamųjų sielos. Penkiasdešimčiai vaikų, kurie nuo spalio lankė pamokėles, įteikti Pirmosios Šventosios Komunijos priėmimo pažymėjimai. Parapijos katechezės vadovas klebonas kun. Artūras Stanevičius Kristaus žengimo dangun dieną priėmusiems Pirmąją Šventąją Komuniją palinkėjo eiti toliau tikėjimo keliu ir gyventi vienybėje su Kristumi.

Kaišiadorių vyskupijoje

Alytaus dekanate

Gegužinės pamaldos ir Sutvirtinimo sakramentas

Iš kairės: Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, generalvikaras mons. dr. Algis Jurevičius ir Alovės ir Ryliškių parapijų klebonas kun. Stanislovas Stankevičius

ALOVĖ. Gegužės 5 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje vyko Sutvirtinimo sakramento šventė, kurioje dalyvavo Alovės ir Ryliškių Šv. Monikos parapijos jaunimas. Prieš Sutvirtinimo sakramentą vyko Gegužinės pamaldos, kuriose gausiai dalyvavo ir kaimų bendruomenių nariai. Šių parapijų klebonas kun. Stanislovas Stankevičius vyskupui pristatė sutvirtinamuosius ir sakė, kad šis jaunimas yra naujosios Bažnyčios ateitis. Sutvirtinimo sakramentą priėmė 19 Alovės ir 12 Ryliškių parapijos jaunuolių. Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algis Jurevičius. Pamoksle įtaigiai nuskambėjo vyskupo patvirtinimas, kad ,,mylėk savo artimą kaip save“ reiškia, kad artimas yra tas, kuris šiuo metu yra arčiausiai, bet tai nereiškia, kad jis – tik šeimos narys... Nors pamokslas buvo labiau skirtas sutvirtinamiesiems, bet jautriai palietė visų, dalyvavusių šv. Mišiose, širdis.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Sakralinės muzikos festivalis Bazilikoje

Dešinėje – Žemaičių Kalvarijos Bazilikos vargonininkė Kristina Kondratavičienė, šalia Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, vysk. Jonas Boruta SJ, kan. Jonas Ačas

ŽEMAIČIŲ KALVARIJA. Gegužės 15 dieną Žemaičių Kalvarijoje vyko tradicinis sakralinės muzikos festivalis „Giesmė Dievo Motinai Marijai“. Visas katalikiškasis pasaulis tą dieną iškilmingai ir džiugiai šventė Sekmines – Bažnyčios gimtadienį – bei Gegužinėmis pamaldomis kreipėsi į Dangiškąją Motiną. 12 val. Bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, liturgijoje patarnavo du diakonai – Gedminas Paulius ir Vidmantas Daugėla. Prieš šv. Mišias, kurių metu ir kartu, ir atskirai giedojo keletas bažnytinių chorų, įėjus pro Jubiliejines Gailestingumo duris, buvo sukalbėta popiežiaus Pranciškaus malda, skirta Gailestingumo jubiliejui. Šv. Mišių pradžioje visus su Sekminėmis pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Jis išryškino, jog tai – viena iš pačių didžiausių Bažnyčios iškilmių, ir pasidžiaugė gausiai susirinkusiais maldininkais bei sakraliosios muzikos festivalio dalyviais.

Nelietuviai – Lietuvai

Šį miestą tegu saugo šventovių palaima

Poetinis Vilniaus paveikslas vakar ir šiandien

Dailininkas, poetas, fotografas ir kraštotyrininkas vilnietis Vladimiras Kolcovas-Navrockis

Siauromis, vingriomis Vilniaus gatvelėmis, pavėsingais arba užsnigtais skvereliais ir parkais skirtingu laiku vaikštinėjo poetai, susižavėję didingomis šventovėmis, nepasiekiamomis pilimis, mažučiais nameliais ir kiemeliais. Paskui jie paskyrė šiam miestui gražiausias eiles.

Naktis liūliavo miestą sniego pataluos,

Galvūgalin padėjo kuo puriausią pusnį.

Po langu krūmas, kuris jautės nesaugus,

Giliai užsnūdo neketindamas prabusti.

Apsiaustu apsigobęs debesų mėnulis

Sušilo ir pramigo stebuklus žavius:

Į šaltą savo būstą lyg vienuolis

Sugrįžo sausis paklausyt pūgos raudos.

Tai – stilingos ir paslaptingos šiuolaikinės Vilniaus poetės Ilanos Esse eilėraščio ištrauka.

Merkinė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė

Gailestingumo metų šventė parapijoje

Aktorė Olita Dautartaitė ir kun. dr. Robertas Rumšas

2016 metai popiežiaus Pranciškaus yra paskelbti Dievo Gailestingumo metais. Vilniuje gegužės 6–8 dienomis vyko Nacionalinio Gailestingumo kongresas, o Merkinėje – mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje – į Dievo Gailestingumo metų paminėjimą po šv. Mišių rinkosi merkiniškiai ir garbūs svečiai iš Vilniaus, Varėnos, Alytaus, Perlojos. Juos pasitiko Merkinės jaunimas ir kultūros centro kaimo kapela „Strauja“, vadovaujama Arvydo Janulevičiaus. Pilnutėlėje kultūros centro salėje nemaža dalis buvo žmonės, gimę ir augę XX amžiuje, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis. 1986 metais „Vagos“ leidykla išleido knygą „Dorovės sąvokos“. Joje daug parašyta apie pareigą, meilę, garbę ir kitus dvasinius žmogaus elgsenos reikalus, bet nėra žodžio „gailestingumas“. Nėra šio žodžio nei aiškinimo, nei interpretacijos, net šešėlio. Tai – svetima sąvoka, inspiracija, veiksmas tiek sovietinei, tiek fašistinei, bet kuriai totalitarinei ideologijai, bet tai yra vienas iš kertinių akmenų krikščionybės pamatuose. Gailestingumas įskiepytas į kiekvieno mūsų širdį nuo gimimo. Jau prieš tūkstančius metų gailestingumo samprata ir pavyzdžiai sugulė ir į Šventąjį Raštą: Dievo žmogui, žmogaus žmogui. Apie gailestingumą Šventajame Rašte šventės dalyviams kalbėjo Merkinės parapijos klebonas kun. dr. Robertas Rumšas.