Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Oazė
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Dešimt Gyvojo Rožinio draugijos metų

Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios Gyvojo Rožinio draugijos nariai su kan. Vladu Rabašausku ir kun. Ernestu Želviu

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai sugrąžinta nepriklausomybė leido aktyviau ir sparčiau parapijose plėtoti visuomeninių ir krikščioniškų organizacijų veiklą. Katalikiška veikla ypač suaktyvėjo trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu prie Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios veikė daug katalikiškų organizacijų: pavasarininkų, angelaičių, tretininkų, moterų katalikių, vyrų katalikų, ūkininkų sąjungos skyrius, gyvojo Rožinio brolija. Iš visų išvardintų katalikiškų organizacijų 1923 metais skaitlingiausia buvo Gyvojo Rožinio brolija (tuo metu taip vadinama), kuri turėjo 280 narių. Jos veikla tęsėsi nuo Palėvenės domininkonų vienuolyno laikų. 1929 metų Palėvenės parapijos vizitacijos knygoje vyskupas Kazimieras Paltarokas rašo, kad jį, atvykusį į Palėvenės parapiją, pasitiko 450 Gyvojo Rožinio brolijos narių. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus sovietiniam režimui, visų organizacijų, taip pat ir Gyvojo Rožinio brolijos veikla buvo sustabdyta.

Kunigas vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis, dirbęs 1952–1960 metais, nupirko 15 Gyvojo Rožinio brolijos vėliavų (tuo metu buvo rožinis iš 3 dalių („Džiaugsmo“, „Kančios“, „Garbės“), o „Šviesos slėpiniai“ įvesti 2002 metais), tikėdamasis atkurti šią organizaciją, tačiau sukliudė dideli rūpesčiai, ypač 1955 metų bažnyčios gaisras, kuris pareikalavo daug jėgų ir sveikatos atstatant ją.

2006 metais Kupiškio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Birutė Steikūnaitė parapijiečius paragino jungtis bendrai maldai. Pasitarę su parapijos klebonu kanauninku Vladu Rabašausku, parapijiečiai nusprendė atgaivinti šios organizacijos veiklą. 2006 m. gegužės 14 d. Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius prieškarinės Gyvojo Rožinio brolijos narius, palaiminti atkurtos organizacijos nariai, įteikti Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos nario liudijimai. Džiugu, kad į atkurtą organizaciją pirmieji įstojo prieškario Gyvojo Rožinio brolijos nariai, jau gana garbingo amžiaus žmonės, su savo vaikais. Palėvenės parapijos Gyvojo Rožinio draugija vienija 86 narius. Ji buvo ir dabar yra skaitlingiausia organizacija ne tiktai parapijoje, bet ir Kupiškio dekanate, Panevėžio vyskupijoje. Kupiškio dekanate yra 633 draugijos nariai, Panevėžio vyskupijoje – apie 7000. Kadangi esu Kupiškio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė, galiu pasakyti, kad nėra nė vienos parapijos, kur nebūtų rožinio kalbėtojų būrelio, o kai kuriose parapijose – net po kelis.

Šiais metais Palėvenės Šv. Dominyko parapijos Gyvojo Rožinio draugijai sukanka 10 metų. Pirmą kiekvieno mėnesio sekmadienį prieš šv. Mišias renkamės į bažnyčią ir meldžiamės Rožinio malda pagal Popiežiaus ir vyskupo intencijas, meldžiamės už mirusius draugijos narius, ligonius. Ir per 10 metų neatsitiko taip, kad Rožinio nebūtume sukalbėję. Liūdna statistika: per 10 organizacijos veiklos metų teko atsisveikinti su 29 Rožinio kalbėtojais, kurie iškeliavo į Amžinybę. Turime savas tradicijas: meldžiamės Rožinio malda prie mirusio draugijos nario, palydime į paskutinę kelionę dalyvaudami šv. Mišiose, pagerbiame prie karsto su žvakėmis, užsakome šv. Mišias 30 dienų po mirties už draugijos narį, organizuojame piligrimines keliones, dalyvaujame vyskupijos organizuojamuose renginiuose.

2016 m. gegužės 8 d. surengėme šventę paminėti draugijos 10-mečiui. 12.00 val. meldėmės Rožinio malda, po Švč. Mergelės Marijos litanijos, bažnytėlę užpildė giedamo draugijos himno – giesmės „Su galinga Rožančiaus malda“ – akordai. Buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius Gyvojo Rožinio kalbėtojus. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė svečias kun. Ernestas Želvys iš Biržų ir kan. Vladas Rabašauskas. Šv. Mišių metų Rožinio kalbėtojai atnešė prie altoriaus atnašas: degančią žvakę – liudijimą, kad priimame Kristaus šviesą, kad ji yra mūsų gyvenimo žibintas, kad mes skleisime meilės ir džiaugsmo spindulius savo aplinkoje, Šventąjį Raštą – gyvąjį Dievo žodį, tikėjimo, meilės ir vilties žodį, kuris kviečia apaštalauti ir iš kurio mokomės gyvenimo Jėzaus dvasioje, aukojame duoną ir vyną, kurie šv. Mišių metu bus perkeisti Kristaus kūnu ir krauju, duonos kepalą – mūsų gyvenimo rūpesčių, darbų ir aukos simbolį – ir vaisių lėkštę – mūsų ir Marijos bendrystės simbolį – melsdami, kad palaimintų mūsų ryžtą būti gėrio liudytojais ir palaimintų darbus, kad ateityje neštume gausų derlių Dievo garbei ir Marijos šalies gerovei. Buvo nešamos aukos Švč. Mergelei Marijai ir padėtos ant Jos altoriaus: gėlių puokštė – džiaugsmo ir gyvenimo brandos simbolis – 10 degančių žvakių, kurios simbolizuoja draugijos jubiliejų, nupintas iš žalumynų Rožinis – draugijos simbolį, kuriuo esame visi sujungti. Prašome sugebėjimo kasdienėje Rožinio maldoje semtis stiprybės sekti paslėptąjį Jėzaus ir Jo Motinos Marijos gyvenimą. Apmąstydami tuos slėpinius parduodame visus rūpesčius į Nekaltosios Mergelės Marijos rankas.

Marija, išmokyk mus branginti Tavo dovanotą laiką ir kasdienybės minutes paversti brangiais maldos perlais. Aukojame Tau, Marija, tuščias rankas, kaip atvirumo simbolį Tavo malonei, ir prašome, pripildyk mūsų rankas gerų darbų, o sielas kilnių troškimų, kad visada ir visur galėtume daryti gera, kad su Tavo globa ir palaima galėtume „kilti ir kelti“.

Šventei ruošėmės nuoširdžiai, švarinome bažnytėlę, pynėme vainikus, tvarkėme aplinką ir su didele meile laukėme kunigo svečio. Šventė parodė, kad parapijos maldininkai yra vieningi, draugiški ir daug galintys nuveikti.

Po šv. Mišių Gyvojo Rožinio draugijos nariai visus pakvietė į agapę, vaišinomės suneštomis vaišėmis.

Aldona Ramanauskienė

Palėvenė, Kupiškio rajonas

© 2016 „XXI amžius“