Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

„Pažangaus“ įstatymo grimasos

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai neseniai teko su kai kuriais uoliais tikinčiaisiais kalbėtis apie Seime įteisintą neadekvačiai liberalų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą, leidžiantį embrionų šaldymą, jie iš karto pasakė: „Turbūt per mažai meldėmės, ir todėl įvyko tai, ko visai nesitikėjome...“ Neabejotina, kad maldos galios neįmanoma įvertinti, nes sąmoningo kreipimosi į Viešpatį metu dangus tampa mūsų sąjungininku, ir mes pagrįstai su tikėjimu laukiame išklausytų maldų vaisių, ypač, kai Jo pagalbos prašo ne vienas asmuo, o nemažas būrys krikščionių, tikinčių, kad tik Visagaliui yra įmanoma taip apšviesti Seimo narių protus, kad jų priimami sprendimai uždegtų raudoną šviesą mirties civilizacijos brovimuisi...

Deja, taip neatsitiko, nes rugsėjo 14 dieną vos kelių Seimo narių persvara, tikėtina tų, kuriems, matyt, klaidingai apsispręsti padėjo rugsėjo 6 dieną Vilniuje lankęsi du liberalių pažiūrų Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos atstovai, atvykę iš Italijos, kurie viešai įtikinėjo ir ragino nepriimti gana nuosaikaus konservatyviojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, beje, kurį vetavo Prezidentė, ir buvo priimtas liberalusis įstatymas, kurio viena didžiausių ir nepateisinamų blogybių yra ta, kad bus galima embrionus šaldyti, tai yra leidžiama naikinti žmones, esančius pradinėje egzistencijos stadijoje, nes atšildant pusė visų embrionų žūsta. Nuoširdžios pagarbos susilaukia Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, kuris posėdžių salėje, prieš balsuojant dėl minėto įstatymo, teigė, kad liberalesnis variantas įteisintų „perteklinių žmonių gaminimą“, jog žmogumi turėtų būti laikomas embrionas nuo pat spermatozoido ir kiaušialąstės susijungimo. Gindamas gyvybę, jis motyvuotai sakė: „Pasirinkimo teisė yra žymiai silpnesnis argumentas nei teisė į gyvybę, ir nė vienas iš mūsų negali prisiimti teisės eksperimentuoti su ta gyvybe“.

Jėzus moko: „Kas turi ausis, teklauso!“ (Mt 13, 9). Visi parlamentarai yra apdovanoti pakankamai gera klausa, kad išgirdę tiesos žodžius, galėtų juos palyginti su savo asmenine nuomone ir, jei kiltų net maža abejonė, ją vardan tiesos nuspręstų pakoreguoti – paklustų tiesos pirmenybei, kuri yra kiekvienos sąžinės jautrumo indikatorius ir nuoseklaus, sveiko mąstymo balsas. Bet kas yra tiesa? Į šį Poncijaus Piloto klausimą Jėzus neatsiliepė, nes jei žmogus nesuvokia, kad priešais jį stovi pats Dievo Sūnus, kurio tiesos šviesa neturi pabaigos, tada kokia bus iš to nauda, jei Jo balsas tarsi tyruose nuaidės: „Aš esu tiesa...“ (Jn 14, 6). Čia reikia tikėjimo, be kurio neįmanoma patikti Dievui (Žyd 11, 6); reikia jautrių vidinės klausos antenų, kuriomis norėtume pagauti tiesos žodį kaip Mergelė Marija, jį „nutupdyti“ išlygintoje savo širdies aikštelėje, jį svarstyti, ir, kai ateis tinkama valandėlė, jį kaip padangių sparnuotį paleisti – tegul kiti jį mato, naujaip išgirsta, priima ir duoda teisumo vaisių...

Dabar priimtas minėtas „pažangusis“ įstatymas esą valstybei yra naudingesnis, nes skaičiuojama, kad, kai apvaisinimui bus naudojami šaldyti embrionai, kainuos apie 4 tūkst. eurų, o ankstesnysis, konservatyvusis, – 12 tūkst. eurų. Bet klauskime, kiek kainuos „parduotos“ sąžinės – kokia moralinė našta prislėgs tas šeimas, kurios, norėdamos susilaukti naujagimio, naudos atšildytus embrionus, suprasdamos, kad dėl šio noro tenkinimo neišvengiamai žus daug kitų embrionų – broliukų ir sesučių... Turėtų būti labai skaudu žinoti, kad dėl keleto ar keliolikos pagimdytų vaikelių žus tūkstančiai. Tikinčios šeimos, ilgai nesusilaukiančios palikuonių ir ketinančios iš vadinamo užšaldytų lytinių ląstelių banko gauti embrionus dirbtiniam apvaisinimui, turėtų pirmiausia dar kartą savęs klausti: „Ar tikrai šiam mūsų sprendimui pritartų Jėzus?“ Šventoji Dvasia teapšviečia visas šeimas, kad sutuoktiniai pirmiausia norėtų vadovautis autentišku Bažnyčios mokymu, visiškai atitinkančiu Dievo planus.

Verta dar kartą įsigilinti į 2016 m. liepos 7 d. paskelbtą ekumeninį pareiškimą „Žmogaus gyvybė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kontekste. Krikščioniškoji perspektyva“, kurį pasirašė Katalikų, Ortodoksų ir Evangelikų liuteronų Bažnyčių Lietuvoje vadovai. Susimąstykime: „Negalime nepastebėti, kad tikintiesiems, tarp jų ir Seimo nariams, sąžinės konfliktą neišvengiamai kelia pasiūlymai, kuriais siekiama keisti Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Su pagarbos žmogaus gyvybei principu nesuderinami neribotas, t. y. daugiau nei reikia vienai procedūrai, embrionų kūrimas, neribotas jų šaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionų atranka pagal genetinius požymius ir tokios atrankos metu „netinkamais naudoti“ pripažintų embrionų sunaikinimas. Tokiais pasiūlymais valstybė skatina eksperimentus su embrionais. Ši siūloma įtvirtinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata iškreipia įstatymo esmę, nes leidimas kurti neribotą embrionų kiekį bei juos šaldyti neišvengiamai veda prie dar didesnių manipuliavimų žmogaus gyvybe. (...) Moralinė pareiga kviečia kiekvieną krikščionį pažvelgti į savo sąžinę, kuri yra Dievo balsas žmoguje. Kiekvienas turime pareigas visuomenėje, jai vienu ar kitu būdu tarnaujame ir esame atsakingi prieš Gyvybės Kūrėją“.

© 2016 „XXI amžius“