Valstybės gerovės modelis per... mokesčius?
Edvardas ŠIUGŽDA
Eidami į Seimo rinkimų mūšį, tiek valdžioje esantys, tiek jiems oponuojantys, nori parodyti, kaip jie sugeba gelbėti piliečius ir kurti gerovės modelį. Valstybė gali sumažinti arba, priešingai, padidinti socialines problemas ir nelygybę visuomenėje, darydama įtaką skurdo lygiui įvairiais tiesioginiais ir netiesioginiais būdais. Tačiau, kaip pasirodo, politikai tik gina pasirinktą neoliberalų gerovės modelį, neužtikrinantį žmonėms socialinio saugumo ir oraus gyvenimo, o jų siūlomi gelbėjimo būdai, mažai kuo skirdamiesi, nukreipiami tik į mokesčių surinkimą, bet ne jų panaudojimą visų piliečių gerovės kėlimui. Tai parodė vienoje internetinėje svetainėje vykę debatai, kuriuose dalyvavo Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras Andrius Kubilius ir dabartinė finansų ministrė Rasa Budbergytė, atstovaujantys valdantiesiems ir opozicionieriams. Jie abu nusprendė, kad mokesčių Lietuvoje surenkama per mažai, tad po rinkimų reikėtų juos peržiūrėti. Abu jie sutaria, kad reikėtų mažinti darbo jėgos ir didinti kapitalo mokesčius. Puikiai prisimename, kaip konservatoriui A. Kubiliui vadovaujant Vyriausybei, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas buvo padidintas nuo 18 proc. iki 21 proc., taip žmonėms nejučia pabranginus visas prekes ir paslaugas. Paklaustas, ką dėl šio mokesčio darytų, jeigu formuotų naują valdančiąją koaliciją, ekspremjeras, pagal kurio valstybės gelbėjimo planą išeinant iš krizės esą jau prirašyta daug vadovėlių (bent taip anksčiau jis prognozavo), debatuose sakė, kad daugiau nedidintų, bet ir nemažintų. Jis nepritaria ir jokioms išimtims arba lengvatoms mėsai ir kitiems dalykams. Taigi, reikia suprasti, kad buvęs premjeras, dabar besitaikantis į finansų ministro kėdę, būtų toliau pasiryžęs smaugti lietuvišką spaudą, nors tai ir neįvardino konkrečiai, ir toliau nevengtų kelti kainas prekėms ir paslaugoms, neatsisakydamas siekio panaikinti neteisėtai įvestas lengvatas. Siekdamas pateisinti savo buvusią mokesčių politiką, A. Kubilius tą savo idėją kaip tik patikslino, esą PVM atotrūkio rodiklis Lietuvoje yra vienas prasčiausių tarp visų ES šalių, t.y. jo surenkama kur kas mažiau nei turėtų būti, tad čia jis matąs didelį rezervą, o tai reiškia jo gana aiškius ketinimus kelti PVM ar panaikinti lengvatas. A. Kubiliaus nuomone, norint surinkti daugiau šio mokesčio, būtų galima pasimokyti iš Latvijos (nors neįvardino, ko tiksliai reikėtų mokytis). Užtat R. Budbergytė bandė oponuoti, sakydama, kad neseniai besilankydama Latvijoje nepamatė, jog mokesčio ten surenkama daugiau, ten tik rodiklis skaičiuojamas kitaip.
|