Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Airijos lietuviai aiškinosi apie Lietuvos partijas

Kun. Egidijus Arnašius

Rugsėjo 16-osios vakarą atsiveria visų muziejų ir kitokių kultūrą gaminančių vietų durys ir per jas iki vėlyvos nakties į eterį transliuojama kultūros dvasia, kuria persigeria visi tuo metu esantys Airijoje, netgi tie, kurie apie kultūros naktį nieko nežino ir joje nedalyvauja.

Lietuviams vien kultūros neužteko. Jie nusprendė tą vakarą tvyrančią kultūros dvasią pagardinti dar ir politiniais prieskoniais. Buvo susiburta į dvi organizacijas – Lietuvių Tarptautinį Heraldikos Fondą (toliau – LTHF) bei Lietuvių Asmenų ir Bendruomenių Airijoje Sąjungą (toliau – LABAS), nes, kaip sakoma, kuo mūsų daugiau, tuo geriau. Susibūrę į LABAS lietuviai žengė kitą žingsnį – patykoję, kol visos pagrindinės Lietuvos partijos susirems tarpusavio kovoje artėjant rinkimams, ėmė ir išvogė (išviliojo, suagitavo) po vieną ar daugiau visų partijų atstovų, kad jau čia, smaragdo saloje, būtų galima stebėti vykstančias rinkimų batalijas ir kad tai būtų galima daryti gyvai, o ne per internetą ar televizorių.

Nauja knyga apie sveikatos apsaugą Dzūkijoje iki 1945 metų

Gintaras Lučinskas

„Dainavos“ sanatorija Varėnoje

Dar neseniai pasitikome Šarūno Šimkevičiaus knygą „Žurnalo „Trimitas“ (1920–1940) dzūkiška kronika“. Ir štai prieš akis jau nauja šio autoriaus knyga „Sveikatos apsauga Dzūkijoje (iki 1945 metų)“. Š. Šimkevičius papasakojo, kaip gimė ši knyga, o kartu – ir vieną juokingą istoriją iš knygos rengimo „virtuvės“. Autorius bandė „prastumti“ labai ilgą tekstą apie Dzūkijos vaistines į knygą „Dzūkijos spaudos keliais“, kurią 2014 metais išleido Vidmantas Staniulis. Leidėjas skaitė tą tekstą, raukėsi, kol galų gale paklausė, ar bent viena Alytaus vaistinė parėmė knygos leidybą. Išgirdęs, kad ne, pasiūlė šį tekstą sutrumpinti arba leisti atskiru leidiniu. Šarūno teigimu, pilnas teksto apie Dzūkijos vaistines variantas spausdintu pavidalu taip niekur ir nebuvo paskelbtas. Net interneto leidiniai nespausdino tokio ilgo straipsnio. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl Šarūnas ėmėsi darbo prie naujos knygos.