Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Lietuvos Vyskupų Konferencijoje

Rugsėjo 20 dieną Šiauliuose vyko plenarinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Ivanauskas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Linas Vodopjanovas.

Posėdis prasidėjo šv. Mišiomis Šiaulių pastoracinio centro koplyčioje. Jų metu Lietuvos ganytojai malda už taiką jungėsi su Šventuoju Tėvu Pranciškumi ir viso pasaulio tikinčiaisiais.

Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana pasveikino susirinkusiuosius ir papasakojo apie pagrindinius Jubiliejaus Apaštaliniams Nuncijams, švęsto Romoje drauge su Šventuoju Tėvu, renginius. Popiežius Pranciškus penkias savaites nuo rugsėjo 1 iki spalio 4 dienos yra paskelbęs maldos ir rūpinimosi kūrinija laikotarpiu, kurio tema – Būkime gailestingi mūsų bendriems namams. Lietuvos vyskupai kviečia spalio 2 dieną, sekmadienį prieš šv. Pranciškaus šventę, parapijas ir maldos grupes bei pavienius tikinčiuosius jungtis į maldą už kūrinijos, mūsų bendrų namų, kuriuose visi gyvename, išsaugojimą.

Vilčių išsipildymo belaukiant... arba Ką gali „Teofiliaus komanda“

Kernavėje, Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos koplyčioje, po renginio, skirto Dievo tarno Teofiliaus Matulionio gyvenimo pažinimui

Lietuva laukia dar vieno šventojo. 1987 metais, švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II, dabar jau šventasis, sveikindamas Lietuvą, „padovanojo“ mums arkivysk. Jurgį Matulaitį, paskelbdamas jį Palaimintuoju. Titulas „palaimintasis“ dar neįeina į Visuotinės Bažnyčios kalendorių. Palaimintąjį paskelbiant šventuoju, reikia, kad jo užtarimu būtų įvykęs bent vienas stebuklas, o tam reikia labai daug mūsų maldų.

Šiuo metu Lietuva, o ypač Kaišiadorių vyskupija, su viltimi laukia Dievo tarno Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio altoriaus garbės. Gegužės 1 dieną sukako aštuoneri metai, kai nepriekaištingai paruošti beatifikacijos dokumentai pasiekė Romos Šventųjų skelbimo kongregaciją. Dabar mums belieka maldomis melsti Dangų mūsų vilčių išsipildymui.

Sektinas pavyzdys kiekvienam

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vyskupas jubiliatas Juozas Žemaitis MIC prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus

Rugpjūčio 30 dieną Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo Bazilikoje – ypatinga šventė: vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC minėjo 90-ąjį gimtadienį. Šv. Mišiose, kurios aukotos prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC altoriaus, dėkota Dievui už suteiktus gyvenimo metus, už Aukščiausiojo globotą tarnystę Dievui ir žmonėms.

Šv. Mišių aukai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kartu meldėsi jubiliatas vysk. emeritas Juozas Žemaitis MIC, vyskupas ordinaras Rimantas Norvila ir septyni kunigai: šios parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, kun. jubil. Ignas Plioraitis, kun. jubil. Vytautas Užkuraitis, kun. Jonas Katulis SJ, kun. jubil. Bronius Gimžauskas, kun. Vladas Luzgauskas, kun. jubil. Vytautas Kazimieras Pesliakas.

Pamoksle kardinolas Audrys Juozas Bačkis dėkojo Dievui už viską, ką jis padarė vyskupo Juozo rankomis. Pamokslininkas priminė ilgą jubiliato sielovadinę kelionę, prasidėjusią 1949 m. rugsėjo 25 d., kai jis buvo įšventintas į kunigus. Tuo sunkiu okupacijos metu kunigui reikėjo atlaikyti valdžios spaudimą ir išlikti Kristaus Žodžio skelbėju.

Šv. Mišių auka – padėka Dievui už gyvenimo 90-metį

Bendra nuotrauka prie Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos

Rugsėjo trečioji Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje buvo išskirtinė. Čia į 12 val. šv. Mišias rinkosi ne tik marijampoliečiai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos vietų.

Šią dieną Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC kartu su artimiausiais jam žmonėmis paminėjo savo 90-ąjį gimtadienį. Į šią iškilmę atvyko didesnė dalis Lietuvos vyskupų: Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Eucharistiją kartu šventė ir 24 Vilkaviškio vyskupijos kunigai minėdami iškilų buvusio ganytojo jubiliejų.

„Po priegloba darbštaus vyro kunigo Miluko...“

Alvyra Grėbliūnienė

Štai kiek yra kun. A. Miluko premijos laureatų

Lazdijų krašto muziejaus padalinyje, Prano Dzūko sodyboje, vyko kun. Antano Miluko (1871 06 13–1896–1943 03 19) atminimo literatūrinės premijos laureatų, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) rašytojų ir svečių kūrybos almanacho „Po priegloba darbštaus vyro kunigo Miluko...“ (dr. Vincas Kudirka) sutiktuvės. Jo sudarytojas ir redaktorius –  LNRS pirmininkas Vladas Buragas.

Svečius sutiko ir Prano Dzūko sodybos istoriją papasakojo Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė – paskutinioji kun. A. Miluko premijos laureatė.

Apie menamą Delnicos kaimo 400 metų istoriją, ten gyvenusios garsios Slavėnų giminės medį, jų dvasinę giminystę su Šeštokų Milukais, papasakojo prof. habil. dr. Juozas Vytautas Uzdila. Abi šeimos XIX amžiaus pabaigoje išleido ir kunigus. Profesorius vedė mokslinę konferenciją. Joje atskleidė kunigo, visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo, publicisto, iškilaus Lietuvos šviesuolio A. Miluko gyvenimą, kūrybinę veiklą, kunigo tarnystės kelią. Pranešėjo pateikta istorinė medžiaga įdėta į knygą, mokslinę monografiją „Šeštokai XX amžiuje: Kraštas ir žmonės“.

Vilniaus vyskupo Antano Pranciškaus Audzijonio atminimas Pasvalio krašte

Vlada Čirvinskienė

Kryžius Vilniaus vyskupui Antanui Pranciškui Audzijoniui Telžių kaime

Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis gimė 1836 m. birželio 13 d. Saločių parapijos (dabar Skrebotiškio parapija) Telžių kaime, Skrebotiškio valsčiuje. 1855–1859 metais studijavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Nuo 1860 metų dirbo vikaru Vilniuje, Šv. Jokūbo bažnyčioje, vėliau – Turgeliuose, Naujatrakiuose, Radaškonyse (dabar Baltarusija, Maladečinos r.) Apgynė teologijos disertaciją, jam suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Buvo Sankt Peterburgo dvasinės akademijos inspektorius, rektorius (iki 1884 metų), profesorius (nuo 1869 metų). Nuo 1889 metų iki mirties (1895 m. birželio 10 d.) buvo Vilniaus vyskupu.

Pasvalio katalikių moterų draugijos narės jau penkioliktus metus vasarą organizuoja kraštotyros dvasines konferencijas „ant ratų“ „Parymokim prie tėviškės slenksčio“. Šiemet konferencija skirta Vilniaus vyskupui, teologijos daktarui, profesoriui, pedagogui Antanui Pranciškui Audzijoniui. Konferencijos dalyviai ir svečiai pirmiausia rinkosi Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje. Juos maloniai pasitiko klebonas kun. Albertas Kasperavičius bei katalikės moterys. Maldomis ir giesmėmis pagerbtas šventoriuje palaidotų kunigų atminimas. Jų kapus papuošė uždegtos žvakelės.

Čekiškės Madona

Švč. Mergelės Marijos statula prie Čekiškės bažnyčios

Vienas iškiliausių religinio meno paminklų Čekiškėje yra Švč. Mergelės Marijos statula prie bažnyčios šventoriaus, pastatyta prieš 90 metų, 1926 m. rugsėjo 8 d.

Statulos statybos iniciatorius ir organizatorius buvo tuometinis Čekiškės parapijos klebonas kun. Dionizas Vaitkevičius, kuris 1924–1938 vadovavo Čekiškės parapijai. Jam talkino vikaras kun. Adomas Jereckis. Kaip nurodoma statybos dokumente, buvo norima atsidėkoti Visagaliui ir Gailestingajam Dievui už suteiktas malones Didžiojo Jubiliejaus (1926 m.) metais ir padauginimui garbės ir šlovės Dievo gimdytojai Švč. Mergelei Marijai, pavedant save Jos globai ir prašant Ją stovėti sargyboje ir apsaugoti nuo priešų mūsų tėvynę Lietuvą ir sudarytą Lietuvos bažnytinę provinciją (1926 metais).