|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilčių išsipildymo belaukiant... arba Ką gali Teofiliaus komanda
Lietuva laukia dar vieno šventojo. 1987 metais, švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II, dabar jau šventasis, sveikindamas Lietuvą, padovanojo mums arkivysk. Jurgį Matulaitį, paskelbdamas jį Palaimintuoju. Titulas palaimintasis dar neįeina į Visuotinės Bažnyčios kalendorių. Palaimintąjį paskelbiant šventuoju, reikia, kad jo užtarimu būtų įvykęs bent vienas stebuklas, o tam reikia labai daug mūsų maldų. Šiuo metu Lietuva, o ypač Kaišiadorių vyskupija, su viltimi laukia Dievo tarno Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio altoriaus garbės. Gegužės 1 dieną sukako aštuoneri metai, kai nepriekaištingai paruošti beatifikacijos dokumentai pasiekė Romos Šventųjų skelbimo kongregaciją. Dabar mums belieka maldomis melsti Dangų mūsų vilčių išsipildymui. Tuometinis Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis aplinkraščiu kreipėsi į vyskupijos tikinčiuosius, ragindamas parapijose atkurti seniai veikusią, bet jau išblėsusią Gyvojo Rožančiaus draugiją, kurios nariai, Švč. Mergelės Marijos užtariami, melstų savo ganytojui Teofiliui altoriaus garbės. Taip daugelyje Kaišiadorių vyskupijos parapijų atsikūrė Gyvojo Rožinio draugijos (GRD) ir jų narių skaičius dabar siekia per 3000. Šiemet Kaišiadorių vyskupijos GRD meldžia Dangų tokia intencija: Mergelės Marijos globojami dar karščiau maldaukime Viešpatį altoriaus garbės Dievo tarnui Teofiliui Matulioniui, jo užtarimui pavesdami visus gyvus ir mirusius kunigus ir vienuolius; melskime naujų pašaukimų. Altoriaus garbės Dievo tarnui Teofiliui Matulioniui meldžia ne tik GRD nariai, bet ir vienoje ar kitoje vyskupijos parapijoje susikūrę Teofiliaus Matulionio maldos būreliai. Apie vieno tokio būrelio atsiradimą ir veiklą norisi pasidalinti patirtimi. Kernavės parapijoje maldos būrelis Dievo tarnui Teofiliui Matulioniui altoriaus garbei išmelsti susikūrė 2012 metais. Jo nariai yra ne vien Kernavės parapijiečiai, bet aktyviai dalyvauja Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos (KKMD) seserys ir žmonės iš kitų parapijų, neabejingi šiai idėjai. Tik susikūrus būreliui, kiekvieną sekmadienį prieš Sumą, uždegę prie arkiv. Teofiliaus Matulionio portreto žvakę, kalbėdavome Rožinį, kurį baigdavome malda, skirta arkiv. T. Matulioniui šventumui išmelsti, o kartą per mėnesį susirinkdavome į parapijos namus ir prie arbatos puodelio klausydavomės referatų apie jo gyvenimą. Ir iki šiol kiekvieną sekmadienį prieš Sumą kalbame Rožinį, tik dabar meldžiame stebuklo, prašydami jo tokiais žodžiais: Kristau, Tu vaikščiojai žemėje, gydydamas dvasios ir kūno negalias. Eik ir mūsų Tėvynės keliais. Čia Tavo pagalbos laukia paralyžiuoti įvairių priklausomybių, kurios griauna šeimas ir tautą. Su nuoširdžiausiu tikėjimu ir prašydami Dievo tarno Teofiliaus užtarimo širdyje atnešame prie Tavo kojų tris mūsų brolius. Maldaujame, ištrauk juos iš alkoholio liūno. Visą viltį sudėdami į Tavo, Viešpatie, gailestingumą, prašome šios ypatingos malonės. Tepadės ji sulaukti tos dienos, kada mūsų ganytojas bus paskelbtas PALAIMINTUOJU. Susipažinę su arkiv. T. Matulionio gyvenimu ryžomės eiti tais keliais ir takeliais, kuriais žemėje gyvendamas ėjo būsimas (mes tuo šventai tikime!) šventasis. 2015 ir 2016 metais Kaišiadorių vyskupijos GRD surengė keturias piligrimines keliones Dievo tarno arkiv. T. Matulionio išvaikščiotais takais. Jose visi mūsų maldos būrelio nariai aktyviai dalyvavo. Pirmoje kelionėje, kuri įvyko 2015 m. balandžio 21 d., aplankyta arkiv. T. Matulionio gimtinė Kudoriškio vienkiemis, jo krikšto vieta Alantos bažnyčia ir motulės kapas Alantos kapinėse, tėvo kapas Dusetų kapinėse. Antroje kelionėje, įvykusioje 2015 m. birželio 2 d., aplankėme Kauną, kur 1936 metais T. Matulionis gyveno prie Benediktinių bažnyčios ir buvo jos rektorius. Gyvendamas Kaune jis įvedė amžinąją Švč. Sakramento adoraciją ir buvo seselių benediktinių kapelionas. Toje kelionėje dar pabuvota Kryžių kalne, Šiluvoje tose vietose, kuriose kažkada lankėsi arkivyskupas Teofilius. Trečioje kelionėje, įvykusioje 2015 m. rugsėjo 2122 d., lankėmės Latvijoje Varaklianuose ir Bykavoje parapijose, kuriose prasidėjo jauno kunigo Teofiliaus kunigystės kelias. Sugrįžę iš pirmosios kelionės likome šiek tiek nusivylę, nes ir gimtinės vietą, ir tėvo Jurgio Matulionio kapelį radome gerokai apleistus. Mums, Teofiliaus Matulionio maldos būrelio nariams, kilo noras ir ryžtas sugrįžti čia ir savo rankomis padėtį ištaisyti... 2015 m. spalio 13 d. išsiruošėme į Dusetas tvarkyti Dievo tarno Teofiliaus Matulionio tėvo Jurgio kapo. Nuoširdžiai dėkojame Žiežmarių klebonui kun. Rokui Puzonui už paramą ir pagalbą transportu ne tik šioje kelionėje, bet ir kitose, kurių buvo dar ne viena. Sutvarkę kapą, palikome lentelę su nuoroda, jog čia palaidotas Dievo tarno arkivyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio tėvas Jurgis Matulionis. Uždegę žvakes, išskubėjome į bažnyčią, į šv. Mišias. Bažnyčioje radome būrelį maldininkių, kalbančių rožinį. Šiek tiek pabendravę supratome, kad moterys nieko nebuvo girdėjusios apie tokį labai svarbų kapą. Todėl Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijos sesutė Felicija KKMD savo pranešime perbėgo visą Dievo tarno Teofiliaus gyvenimą, o pabaigoje su dusetiškėmis maldininkėmis grįžome prie atgaivinto žemės kauburėlio, kur prieš 104 metus amžino poilsio atgulė Jurgis Matulionis. Sukalbėję Viešpaties Angelas maldą, palikome kapines su viltimi, kad dar vienas Lietuvos kampelis maldaus Viešpatį Dievo tarnui altoriaus garbės, o ir kapelis bus prižiūrėtas. Nuvykę beveik po mėnesio, lapkričio 11 d., radome kapo kauburėlį, apjuostą cementiniu antkapiu, ir degančias žvakutes. Mums nušvito akys ir pradžiugo širdys dabar jau tikrai šis kampelis nebus apleistas... 2015 m. lapkričio 7 d. Kernavės parapijoje įvyko renginys, skirtas giliau pažinti Dievo tarno Teofiliaus gyvenimą. Jame dalyvavo ir Musninkų parapijos Gyvojo Rožinio draugijos atstovai. Pranešimas palydėtas vaizdais iš ką tik įvykusių piligriminių kelionių. Renginukas baigėsi agape. 2015 m. gruodžio 13 d. išsiruošėme į Punską, nes pasiklausyti senovinio rožančiaus giedojimo pakvietė kun. Marius Talutis. Čia irgi turėjome galimybę mūsų tautiečiams, gyvenantiems Lenkijoje, nešti žinią apie Dievo tarną Teofilių Matulionį. Ir vėl s. Felicija pasakojo apie arkivyskupo Teofiliaus gyvenimą. Parodyta fotomedžiaga iš piligriminių kelionių Dievo tarno Teofiliaus Matulionio gyvenimo takais. 2016 m. gegužės 20 d. Teofiliaus komanda išsiruošė į Kudoriškį tvarkyti tos vietos, kur pasaulį išvydo būsimas šventasis. Ši vieta didžiulis medinis kryžius, kuris beveik iki pusės paskendęs senuose kazokiniuose kadagiuose, kryžių juosusios medinės tvorelės visai nesimatė, akmenimis išdėtas takas, vedantis nuo kelio iki kryžiaus, užžėlęs. Gerokai paplušėjus, išpjovus visus kadagius, išravėjus žolę aplink kryžių, atsidengė plytelėmis grįsta aikštelė ir medinės tvorelės liekanos. Pradžia padaryta. Sakoma, kad gera pradžia pusė darbo, kurį tęsti pažadėjo vietos seniūnas. Tikime, kad taip ir bus. Ar ne laikas šią vietą sutvarkyti, kad, sulaukus šventojo, nebūtų gėda dėl apleistos jo gimtinės? 2016 metų gegužę ketvirtoje kelionėje dar kartą aplankėme Dievo tarno gimtinę Kudoriškį, Alantą, motulės kapą, grįžtant Veprių Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, bažnyčią, pastatytą 1910 metais, kurią 1936 metais konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis, ir garsias Kalvarijas. Vien pažintinėmis kelionėmis Dievo tarno gyvenimo takais ir nuveiktais darbeliais, tvarkant jo gimtinės vietą ir tėvo Jurgio kapą, mūsų būrelio veikla neapsiribojo. Esame dėkingi Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovei koordinatorei Jolantai Celiešienei (ji ir mūsų būrelio narė) už didelį entuziazmą ir begalinį norą skleisti žinią apie Dievo tarną arkivyskupą Teofilių Matulionį, kad žmonės jį geriau pažintų ir dar uoliau melstų altoriaus garbės. Kasmet Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios tėvas mons. Rimvydas Jurkevičius ir vadovė koordinatorė J. Celiešienė aplanko kiekvieną dekanatą pagal iš anksto numatytą grafiką. Dažniausiai dekanato Gyvojo Rožinio dienos vyksta dekanato centre, bet pagal draugijų pageidavimą, gali vykti ir bet kurioje dekanato parapijoje. Pageidautina, kad čia suvažiuotų visų parapijų, kuriose yra GRD, atstovai. Tokio susitikimo programoje yra bendra Rožinio malda, katechezė, šv. Mišios, vadovės Jolantos žodis. Šventė paprastai baigiama agape. Kaišiadorių vyskupijoje yra septyni dekanatai. Šiemet dekanatų dienos vyko gegužę ir birželį ir buvo skirtos Dievo tarnui T. Matulioniui ir žinios apie jį sklaidai. Šią užduotį teko atlikti Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos seserims. Sesutės Felicijos pranešimai apie Dievo tarno Teofiliaus gyvenimą buvo palydėti ir pakomentuoti daugybe fotografijų iš piligriminių kelionių. Kasmet dekanato dienose Gyvojo Rožinio draugijos nariai gauna atlikti namų darbelį. Terminas Žolinės atlaidai Pivašiūnuose, kurie tarytum apvainikuoja visų mūsų darbus. Šių metų užduotis vėlgi buvo Teofilius Matulionis. Visiems dekanatams buvo paruošti vokai su klausimais, kuriuos kiekviename dekanate po vieną ištraukė dekanato GRD koordinatorės ir į pateiktus klausimus turės atsakyti parapijų atstovai Pivašiūnuose agapės metu surengtoje viktorinoje. Taigi, reikės perskaityti prel. Stanislovo Kiškio knygą Arkivyskupas Teofilius Matulionis. Ir, kai po dekanato dienų tekdavo bendrauti su kai kurių parapijų GRD nariais, paklaususi, kaip sekasi studijuoti Teofilių, dažnai išgirsdavau, kad, perskaičius tik nurodytus puslapius, pasidarydavo labai įdomu, todėl perskaitydavo ir visą knygą... Rugpjūčio 20 dieną Teofiliaus Matulionio maldos būrelio nariai dalyvavo Kaišiadorių Katedroje Dievo tarno Teofiliaus Matulionio 54-ųjų mirties metinių minėjime, klausėsi Birštono sakralinio muziejaus direktorės dr. Romos Zajančkauskienės pranešimo ir išgirdo dar negirdėtų faktų iš jo tremties kančių, meldėsi kriptoje prie arkiv. T. Matulionio kapo. Rugpjūčio 22-oji Gyvojo Rožinio ir kitų maldos grupių diena Pivašiūnų atlaiduose. Agapė... Viktorina... Joje paaiškėjo, kad mūsų darbas nenuėjo veltui. Žmonės entuziastingai atsakinėjo į klausimus ir aiškiai matėsi, kad su užduotimi puikiai susitvarkė ne tik labiau pažino, bet ir pamilo Dievo tarną Teofilių Matulionį, todėl tikrai dar uoliau mels jam altoriaus garbės. Be to, birželio 1224 dienomis Kernavės bažnyčioje veikė mobili Birštono Sakralinio muziejaus paroda Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Parodą aplankė daugiau kaip 200 žmonių. Šeštadienį ir sekmadienį paroda buvo komentuojama gyvu žodžiu. Tai puikiai atliko sesuo Felicija KKMD. Birželio 25 dieną paroda perduota Musninkų bažnyčiai. Per dvi dienas ją aplankė daugiau kaip 150 žmonių ir abi dienas gyvu žodžiu ją komentavo ta pati Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos sesuo. Kad susidomėjimas Dievo tarnu Teofiliumi auga, matyti iš to, kad tai viena, tai kita parapija kviečiasi, prašydamos atvykti su pranešimais apie arkivyskupą. Vasario 14 dieną lankėmės Kiauklių parapijoje, kovo 9 dieną Žagarėje ir Šeduvoje, kovo 30 dieną Kaune pas arkiv. T. Matulionio giminaitį Teofilių Pilką, birželio 22 dieną Jiezno parapijoje įdėmiai klausėsi iš aplinkinių parapijų atvykę žmonės. Teofilius Pilka yra kanauninko Jono Pilkos (1917 01 011948 10 312002 02 11) brolis arkiv. T. Matulionio pusseserės sūnus, vaizdžiau pasakius antros eilės sūnėnas. Jis į Lietuvą parvežė arkivyskupą iš Potmos invalidų namų. Savo namuose viename kambaryje yra įkūręs turtingą ekspoziciją, sukaupęs daug įdomios medžiagos apie arkiv. T. Matulionį, su kuria mus mielai supažindino. Šeimininkas mums parodė medinį krėslą, kuriame sėdėdavo vyskupas, lankydamasis šiuose namuose. Iš Kauno pasukome Birštono link. Aplankėme Sakralinį muziejų, įsikūrusį name, kur iš tremties grįžęs, gyveno T. Matulionis. Čia jis vyskupu konsekravo Vincentą Sladkevičių, patvirtino ir pasirašė ant Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos Konstitucijos mūsų pagrindinio dokumento ir palaimino jos atsiradimą sunkiais Lietuvos Bažnyčiai laikais. Išklausę muziejaus direktorės dr. R. Zajančkauskienės pranešimo apie Dievo tarną arkiv. T. Matulionį, apžiūrėjome muziejaus ekspoziciją. Žinia apie mums labai brangų Dievo tarną T. Matulionį sklinda ir radijo bangomis. Šiemet Marijos radijas transliavo tris laidas, kuriose dalyvavo vysk. Juozas Matulaitis, kurio rūpesčiu 1990 metais buvo pradėta rinkti medžiaga beatifikacijos bylai, didelis Dievo tarno T. Matulionio mylėtojas ir nuolatinis visų mūsų piligriminių kelionių vadovas kun. Marius Talutis, Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio vadovė koordinatorė Jolanta Celiešienė, Birštono Sakralinio muziejaus direktorė dr. Roma Zanjančkauskienė, sesutės benediktinės ir mes, KKMD seserys. Tepriima Viešpats šias pastangas ir troškimus kaip kuklų indėlį, meldžiant mūsų ganytojui Teofiliui altoriaus garbės!
Kernavės parapijos Teofiliaus Matulionio maldos būrelis,
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |