Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

„Po priegloba darbštaus vyro kunigo Miluko...“

Alvyra Grėbliūnienė

Štai kiek yra kun. A. Miluko premijos laureatų

Grupė svečių, atvykusių į kun. Antano Miluko minėjimą Prano Dzūko sodyboje

Lazdijų krašto muziejaus padalinyje, Prano Dzūko sodyboje, vyko kun. Antano Miluko (1871 06 13–1896–1943 03 19) atminimo literatūrinės premijos laureatų, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) rašytojų ir svečių kūrybos almanacho „Po priegloba darbštaus vyro kunigo Miluko...“ (dr. Vincas Kudirka) sutiktuvės. Jo sudarytojas ir redaktorius –  LNRS pirmininkas Vladas Buragas.

Svečius sutiko ir Prano Dzūko sodybos istoriją papasakojo Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė – paskutinioji kun. A. Miluko premijos laureatė.

Apie menamą Delnicos kaimo 400 metų istoriją, ten gyvenusios garsios Slavėnų giminės medį, jų dvasinę giminystę su Šeštokų Milukais, papasakojo prof. habil. dr. Juozas Vytautas Uzdila. Abi šeimos XIX amžiaus pabaigoje išleido ir kunigus. Profesorius vedė mokslinę konferenciją. Joje atskleidė kunigo, visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo, publicisto, iškilaus Lietuvos šviesuolio A. Miluko gyvenimą, kūrybinę veiklą, kunigo tarnystės kelią. Pranešėjo pateikta istorinė medžiaga įdėta į knygą, mokslinę monografiją „Šeštokai XX amžiuje: Kraštas ir žmonės“.

LNRS pirmininkas V. Buragas supažindino su jo atlikta studija apie daktaro Jono Basanavičiaus ir kun. A. Miluko ryšius. Juk tarp šių iškilių lietuvybės puoselėtojų gimtinių (Šeštokų ir Ožkabalių) tiesiu taikymu – tik 33 kilometrai. Autorius atsekė kai kurias dr. J. Basanavičiaus ir kun. A. Miluko gyvenimo bendrybes ir išvedė jų likimų lygiagretes. Studijoje rašoma, kaip 1931 metais, minint dvasininko 60-metį, Juozas Tumas-Vaižgantas, palygino kun. A. Miluką su V. Kudirka, J. Basanavičiumi ir kitais iškiliais lietuvių tautos ąžuolais. Jis kalbėjo: „Mylėkime mes Lietuvą ir jos žmones ir aukokimės jiems taip, kaip darė ir daro kun. A. Milukas“. V. Buragas kvietė aktyviai įsijungti į kuriamos Kunigo Antano Miluko kultūros draugijos veiklą, „siekiant išsaugoti istorinę lietuvybės puoselėtojo atmintį ir jo darbus ateities Lietuvai“, nebijoti prisiliesti prie šių asmenybių, skleidžiančių šviesą. Metų šuolis didelis, bet ir šiandien išlikusi ta pati meilė literatūrai, knygai, teigė V. Buragas.

Apie Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įgyvendintą projektą „Bibliotekos pažangai 2“ kalbėjo jos direktorė Zita Sinkevičienė. Biblioteka sukūrė vienintelę tokio pobūdžio interneto svetainę Lietuvoje. Ji skirta propaguoti kraštiečių kūrybą, pritaikyta ir neįgaliesiems. Į šią svetainę kvietė atsiųsti savo kūrinius ir renginio dalyvius.

Pertraukos metu po atviru dangumi, ant žalio kilimo, Buragų šeima pakvietė renginio svečius pietų.

Almanacho sutiktuvių renginį vedė aktorė, Klaipėdos universiteto doc. Virginija Kochanskytė. Ji irgi yra kun. A. Miluko premijos laureatė. Šį vardą pelniusi, kai kartu su poete D. Buragiene išleido kompaktinę plokštelę aklųjų bibliotekai „Čiulba volungėlė“. Aktorė atrinko eiles iš trijų ankstesnių poetės knygų, trioletus perpynė su kitais tradicinių ir netradicinių rimų kūriniais. Ji įtaigia žodžio kalba, pasirinkusi atskiras teksto ištraukas, atskleidė kun. A. Miluko atminimo literatūrinės premijos laureato, LRS nario, rašytojo Alfredo Gusčiaus straipsnyje „Maišto tikslas ir prasmė“ išsakytas gilias filosofines mintis. Jomis stengtasi atsakyti į pagrindinį klausimą: „Koks turinys, kokios vertybės mene nusveria?“ Kokia mūsų, šiandienos kūrėjų, užduotis, kuriant ir skleidžiant gėrį, grožį, harmoniją? Autoriaus vaizdžiai įprasminti ir šv. Jono Pauliaus II žodžiai: „Mums, žmonėms, kaip ir medžiams, reikia plačiai išsikerojusių šaknų, pasiekiančių žemės gelmes. Juk nepalūžta tik tas, kurio šaknys siekia giliausiai esančius derlingos dirvos klodus...“

Poezijos skaitymus pradėjo kun. Juozas Čičirka iš Viduklės. Į renginį jis atvyko kartu su tėčiu, dailininku, kuriam ši išvyka buvo atgaiva sielai, išgyvenant negalią. Toliau poetinių žiedų vainiką pynė svečiai ir kun. A. Miluko atminimo premijos laureatai. Renginio vedėjai suskirstė poetus pagal šalies kraštus: Dzūkija, Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija. Dzūkams atstovavo poetė Julija Augustauskienė-Rudenė, almanacho svečias gydytojas, poetas Jonas Tertelis ir kun. A. Miluko atminimo literatūrinės premijos laureatė Alvyra Grėbliūnienė. Ji papasakojo apie V. Burago atskleistas sąsajas tarp dviejų Lietuvos didžiavyrių – kun. Antano Miluko ir palaimintojo Jurgio Matulaičio. Jų bendravimas, prasidėjęs Marijampolės gimnazijoje (jie – klasės draugai), toliau tęsėsi. Jie pasirinko kunigo tarnystės kelią. Vėliau kartu studijavo Šveicarijoje, Fribūro universitete. Abiejų tikslas – tarnauti Lietuvai. „Tikėtina, kad ir iš Amžinybės aukštybių jie laimina ir padeda mums siekti šio kilnaus tikslo“, – teigė šių eilučių autorė. Aukštaičių kraštui atstovavo du kun. A. Miluko atminimo literatūrinės premijos laureatai – Leonora Jankeliūnienė ir Vytautas Naraškevičius.

Sūduvos krašto poetinio žodžio kūrėjų atvyko gausiausiai. Tai – kun. A. Miluko atminimo literatūrinės premijos laureatai vilkaviškiečiai Jovita ir Algimantas Grakavinai, Teresė Varnagirienė-Pievų Smilga ir zanavykė Aldona Mankutė-Kursevičienė. Svečių teisėmis dalyvavo Dalia Sakalauskienė ir Janina Kurtinaitienė.

Žemaitijos kraštui atstovavo dvi kun. A. Miluko atminimo literatūrinės premijos laureatės – Zenė Sadauskaitė ir Irena Žukauskaitė-Jacevičienė. Po dalelę savo širdies atidavė ir kiti du žemaičiai – poetai Zita Gaižauskaitė ir Juozas Mickevičius – bei kaunietis dr. Vytautas Šiaudytis.

Jaudinančiais prisiminimais apie Šeštokuose gyvenusių gentainių Milukų svetingumą, dovanotas žemuoges, kurių kvapą ir dabar jaučianti, pasidalijo dailininkė, knygų iliustratorė Gražina Cecilija Milukaitė-Žemaitienė. Ji irgi tapo kun. A. Miluko atminimo premijos laureate už amžinųjų vertybių – Tikėjimo, Meilės ir Vilties – išaukštinimą sakralinės poezijos rinkiniuose. Poetinių žiedų vainiką baigiamuoju žiedu užtvirtino poetė Dalia Milukaitė-Buragienė. Tas žiedas – „Žodžio šviesa“.

Poezijos skaitymus linksma ir svajinga nuotaika keitė muzikos pedagogės ekspertės Salomėjos Ruzgienės atliekamos dainos. Daugelis jų sukurtos D. ir V. Buragų žodžiais.

Renginyje daug šiltų padėkos žodžių išsakė ištikimi D. Buragienės poezijos mylėtojai, aklųjų draugijos nariai, VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro Lazdijų rajono filialo pirmininkas A. Vilčinskas. Jų narė Aldona padovanojo savo kūrybos eilėraštį.

Lazdijų rajono savivaldybės mero patarėjas Valdas Petras Mikelionis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas pasidžiaugė svečių gausa. Jie garbiems svečiams įteikė rajono savivaldybės mero Artūro Margelio paskirtas atminimo dovanas.

Šventės rengėjams, almanacho sudarytojui dėkojo visi kun. A. Miluko atminimo literatūrinės premijos laureatai, svečiai. Aktorė V. Kochanskytė pasidžiaugė, jog visi esame poetų D. ir V. Buragų, kun. A. Miluko ir Dievo amžinybės meilės glėbyje. „Mes turime ateitį, Lietuva turi ateitį“, – kalbėjo aktorė. Kartu su S. Ruzgiene pakvietė visus sugiedoti Buragų šeimai „Ilgiausių metų“, linkint kūrybos bei Dievo palaimintų metų.

Lazdijų rajonas
Eugenijos Sidaravičiūtės nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“