Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gailestingumo jubiliejaus metų durų uždarymas Lietuvoje

Telšių vyskupijos šventovėse

Gailestingumo metų durų uždarymas Telšių Katedroje Klier. Raimundo Zimkos nuotrauka

Lapkričio 13 dieną, sekmadienį, Telšių vyskupijoje, užbaigiant jubiliejinius Gailestingumo metus, trijose šventovėse iškilmingai buvo uždarytos Gailestingumo metų durys. Prieš 10 val. šv. Mišias prie Telšių vyskupijos Katedros Gailestingumo metų durų susirinko gausus būrys maldininkų ir, vadovaujant Telšių vyskupijos ganytojui Jonui Borutai SJ, sukalbėję popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Gailestingumo jubiliejaus metų maldą, giedodami Gailestingumo jubiliejaus himną, pamaldų dalyviai įėjo į Katedrą. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, Telšių vyskupijos Katedros administratorius kun. Darius Trijonis, liturgijoje patarnavo diakonai Donatas Litvinas ir Antanas Budreckas bei Telšių kunigų seminarijos klierikai, giedojo Telšių vyskupijos Katedros jaunimo choras, vadovaujamas Elenos Žirgulienės ir Živilės Perminaitės.

Iškilmingas jubiliejinių Gailestingumo metų durų uždarymas tą pačią dieną įvyko ir Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje, ir Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje ir abiejuose šiose šventovėse vyko 12 val.

Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje jubiliejinių durų uždarymo apeigoms ir šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ, koncelebravo jo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, parapijos vikaras kun. Vidmantas Daugėla, Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kun. Virgilijus Poškus. Šv. Mišių liturgijai patarnavo diakonai Antanas Budreckas ir Donatas Litvinas, seminaristai, giedojo Žemaičių Kalvarijos parapijos vaikų ir jaunimo choras, vadovaujamas Irenos Taujanienės ir parapijos Sumos choras, kurio vadovė – vargonininkė Kristina Kondratavičienė.

Iškilmingoms jubiliejinių durų uždarymo apeigoms Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje vadovavo Telšių vyskupijos vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui, Klaipėdos dekanato dekanas, Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios klebonas kan. Vilius Viktoravičius.

Pamoksluose Telšių vyskupijos Katedroje ir Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje vyskupas J. Boruta SJ kalbėjo apie Gailestingumo metų vaisius, pasidžiaugė per visus metus į šventoves atvykusiais piligrimais ne tik iš Telšių vyskupijos, bet ir iš kitų Lietuvos vietovių bei užsienio. Vyskupas ragino gausiai abiejuose šventovėse susirinkusius maldininkus ir toliau siekti tobulumo dvasiniame gyvenime, lankytis atlaiduose ir nuolat laimėti juos sau arba mirusiesiems. Ganytojas ragino kasdien mokytis gailestingumo savo aplinkoje ir pasibaigus Gailestingumo metams, nuolat rūpintis amžinuoju gyvenimu, formuoti jį, nukreiptą į Dievą, ir vykdyti jo valią. Pamaldų pabaigoje vyskupas priminė, jog Gailestingumo metų pradžioje atvertų ir lapkričio 13 dieną iškilmingas užvėrimas nereiškia, jog šventovės ir Dievo malonės tapo nepasiekiamos. Ganytojas ir toliau kvietė lankytis Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje, Telšių vyskupijos Katedroje bei Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje ir ten nuolat atsinaujinti tikėjimo kelyje bei gauti reikalingų malonių, laimėti atlaidus. Vyskupas ypač išryškino, jog pagrindinė Telšių vyskupijos šventovė – Žemaičių Kalvarijos Bazilika – visada atvira maldininkams ir yra malonių gavimo vieta ištisus metus.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kaišiadoryse

Lapkričio 13 dieną Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, užveriant šventąsias Gailestingumo jubiliejaus duris, Kaišiadorių Katedroje sakė, kad šis malonės laikas – jubiliejaus metai – buvo skirti ir skatino mūsų liudijimą padaryti stipresnį bei veiksmingesnį, persmelktą gailestingumo, artinantis prie kiekvieno žmogaus, nešant jam Dievo gerumą ir švelnumą. Baigiantis šiems metams, Kaišiadorių vyskupas atkreipė dėmesį į Popiežiaus kvietimą būti kupiniems dėkingumo Viešpačiui už tai, kad Jis mums dovanojo šį malonės metą.

Šventosios Gailestingumo Jubiliejaus durys Kaišiadorių vyskupijoje buvo atvertos Katedroje į Dievo Gailestingumo koplyčią, kur išstatytos nuolatiniam garbinimui Dievo gailestingumo apaštalų – šv. Jono Pauliaus II, šv. Faustinos Kovalskos ir pal. Mykolo Sopočkos – relikvijos. Per visus metus šią koplyčią aplankė 97 grupės ir pavieniai maldininkai – daugiau nei 2500 piligrimų. Lankėsi organizuotos piligrimų grupės iš vyskupijos parapijų, kitų Lietuvos vyskupijų ir užsienio – Anglijos, Čekijos, Danijos, Italijos, JAV, Vokietijos, Lenkijos, Nikaragvos ir kitų šalių.

Vilkaviškyje

Lapkričio 13-ąją Vilkaviškio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje tikintieji kiek gausiau nei įprastais sekmadieniais susirinko į šv. Mišias švęsti jubiliejinių Gailestingumo metų pabaigos iškilmių. Šv. Mišios pradėtos Katedros choro iškilmingai giedamu Gailestingumo metų himnu. Eucharistijai vadovavęs Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila pradžioje pastebėjo, jog jubiliejinių Gailestingumo durų simboliškai neuždarys, tačiau po palaiminimo visi kviečiami kartu sugiedoti „Magnificat“, tuo aktu pasišvęsti Dievo Motinai Marijai ir tarnauti jai, kaip Gailestingumo Motinai. Šv. Eucharistiją prie altoriaus kartu su vyskupu šventė būrelis kunigų iš įvairių vyskupijos parapijų. Vysk. R. Norvila homilijoje pakomentavo tikintiesiems kai kurias popiežiaus Pranciškaus įžvalgas apie gailestingumą. Visų pirma, atidarant Jubiliejaus metus, buvome kviečiami iš naujo apmąstyti Dievo gailestingumą ir į jį pažvelgti nauju žvilgsniu, kad pasinaudotume Jo teikiamomis begalinėmis malonėmis. Pasaulio jaunimo dienose Krokuvoje Šventasis Tėvas ragino šiuolaikinį jaunimą leistis būti palytėtam Jo gailestingumo tapti artimu Jam. Ganytojas pabrėžė, kad daugelis popiežiaus Pranciškaus minčių išreiškia mūsų santykį su Dievu, primena apie atlaidumą, gailestingumą artimui. Visus metus jis vis kartodavo apie gailestingumo darbus kūnui ir sielai, ypač atkreipdavo dėmesį į varginguosius, aplankydavo ligonius, apleistuosius, kenčiančius ir patiriančius vienišumą. Šių ir panašių minčių suvokimas ir realizavimas esąs būdas pažadinti paties savo, krikščionio, miegančią sąžinę. Vyskupijos ganytojas homiliją baigė priesaku ateičiai, širdingu paraginimu pagal popiežių Pranciškų: „Gailestingumo darbai seni, bet visada aktualūs. Nekriskime į abejingumą, bet grąžinkime džiaugsmą. Kiekvienas žmogus gali būti Dievo gailestingumo įrankiu, apaštalu“.

Gailestingumo metus Vilkaviškio vyskupijos tikintieji pakviesti užbaigti bendra piligrimyste į Aušros Vartų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus Vilniuje. Ten lapkričio 19 dieną už Vilkaviškio vyskupiją aukojamoms šv. Mišioms Šv. Teresės bažnyčioje vadovavo Vilkaviškio vyskupas, o giedojo Vilkaviškio Katedros choras.

Birutė Nenėnienė

Kauno arkivyskupijoje

Lapkričio 13 dieną dviejose jubiliejinėse arkivyskupijos šventovėse – Šiluvos Bazilikoje ir Kauno Arkikatedroje – dėkota Dievui už Jo malones šiuo ypatingu gailestingumo, susitaikymo ir atsivertimo laiku Bažnyčiai ir visam pasauliui. Baigiantis jubiliejiniams metams, išgyvenus Dievo gailestingumą patiems, raginta ir toliau juo gyventi ir liudyti jį savo aplinkoje ir „lig pat žemės pakraščių“.

Gailestingumo jubiliejaus himnu pradėtoms iškilmėms Šiluvos Bazilikoje ir Kauno Arkikatedroje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Ganytojas dėkojo visiems, kurie neliko Jubiliejaus nuošalyje – prisidėjo prie jo organizavimo, įsitraukė į gailestingumo darbus. Ypač dėkojo kunigams, seserims vienuolėms, pasauliečiams, kurie per šiuos metus sutiko piligrimus abiejose šventovėse, „Carito“ organizacijai, visiems, drauge su ja įsitraukusiems į gailestingumo darbus parapijose, įkalinimo įstaigose ir kt. Arkivyskupas sveikino ir tuos, kurie, dėl ligos ar negalios negalėdami žengti pro Gailestingumo duris, buvo vienybėje su Bažnyčios malda – juk svarbiausia buvo atverti duris ne išorėje, bet širdyje – Kristui, Jo atleidimui, artimui, parodyti jam jautrumą, supratimą.

Jubiliejinių metų uždarymui buvo skirtos sakralinės muzikos valandos po Mišių: Šiluvoje – su soliste Judita Leitaite, o Kaune – su VDU KTF choru „Veritas“, Arkikatedros mišriu choru „Cantate“ bei Kauno kunigų seminarijos auklėtiniais, parengusiais meditaciją pagal Šventuosius metus 2015-ųjų pabaigoje paskelbusio popiežiaus Pranciškaus mintis apie gailestingumą.

Šiluvos Dievo Motinos šventovėje arkivyskupas homilijoje atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus pradėjo jubiliejinius metus per Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą, o jubiliejus vyskupijų katedrose duris atvėrė gruodžio 13 dieną. Tai – ta pati diena, kai renkamės Šiluvoje, Marijos apsireiškimo Fatimoje diena, taigi jos artumo, rūpinimosi žmogumi paminėjimo diena. Pasak popiežiaus Pranciškaus, kalbant apie Dievo gailestingumą, Marijai tenka išskirtinis vaidmuo.

Šiluvoje liturgijoje patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai, nuolatinio diakonato kandidatai. Šiluvos piligrimams patarnavo Kauno I dekanato kunigai. Giedojo Šiluvos prapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.

Vakare arkiv. L. Virbalas gausiai susirinkusius kauniečius sveikino Kauno Arkikatedroje. Gailestingumo himną (o vėliau ir Mišiose) giedojo VDU KTF choras „Veritas“, Arkikatedros choras „Cantate“, Kauno kunigų seminarijos klierikai, solistės Rūta Skučienė, Jurgita Šalčiūtė, Jurgita Otienė, Asta Krištaponienė, Teisutė Palubinskaitė. Dirigavo chorų vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. Prie Didžiojo altoriaus tuo metu atėjo bemaž 20 arkivyskupo vadovaujamų kunigų, seminaristų procesija.

„Užbaigiame Gailestingumo jubiliejų ne liūdėdami, bet džiaugdamiesi, kad galėsime pradėti naujuosius liturginius metus gailestingumo malonės apvalyta širdimi,“, – sakė ganytojas, dalydamasis vilties žinia, jog Dievo meilė yra amžina, Švč. Jėzaus Širdis niekada neužsiveria tiems, kurie padaro bent mažiausią veiksmą Dievo link. Pasak ganytojo, Gailestingumo jubiliejus gali tapti gailestingumo gyvenimu – juk per šiuos metus mokėmės pažinti Dievo gailestingumą ir patys, jo paskatinti, tapti gailestingumo tarnais, išeiti tarnauti ten, kur slegia vienatvė ir liūdesys, kur neatidėliojant reikia Dievo gailestingumo, tarnavimo artimui konkrečiais gailestingumo darbais kūnui ir sielai. Viešpats džiaugsis, o mes būsime palaiminti, jei žemėje darysime regimą Jo veidą, spręsime žmonių sunkumus, už kurių slypi Dievo troškimas, rodysime savo broliams ir seserims kelius pas Viešpatį. „Dėkodami Dievui už gailestingumo malones, dėkojame ir tiems, kurie darė gailestingumo darbus“, – sakė arkivyskupas, ypač paminėdamas bendrystę su neįgaliaisiais (Kauno „Arkos“ bendruomenės nariai šiemet gailestingumo piligrimystėje aplankė popiežių Pranciškų), kunigų budėjimą Arkikatedroje (apie 1,5 tūkst. valandų per metus), kur jie laukė žmonių ir jiems tarnavo klausydami išpažinčių ar vesdami dvasinius pokalbius, čia budėjusioms vienuolėms ar pasauliečiams, Švč. Sakramento adoracijos bei Šlovinimo vakarų rengėjams.

Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimą

Vilniaus arkivyskupijoje

Vilniaus arkivyskupijoje Gailestingumo jubiliejaus užbaigimo šv. Mišios lapkričio 13-ąją, sekmadienį, buvo aukojamos Šv. Stanislovo ir Vladislovo Bazilikoje, Dievo Gailestingumo šventovėje bei Lietuvos kariuomenės ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje.

© 2016 „XXI amžius“