Kai sąžinė paskęsta politikoje...
Edvardas ŠIUGŽDA
Galima manyti, kad valdantieji valstybės reikaluose nori vadovautis labai keistu savo supratimu. Prieš aštuonerius metus į valdžią atėję Andriaus Kubiliaus naktinių reformų šalininkai tariamai į krizę nuvarytą valstybę gelbėti pradėjo ne tik pakeldami visus mokesčius ir juos suvienodindami (iki 21 proc.), bet ir ypač skriausdami dėl pragyvenimo ir išsilaikymo dirbti galinčius pensininkus. Nuo paprastų, nedirbančių pensininkų tada buvo nurėžta iki 10 proc. pensijų dydžio, o dirbančius pensininkus išvis išvijo, nes valstybės gerovės labui iš jų pensijų faktiškai pagrobta net iki 75 proc. Aišku, tokiu būdu apiplėšti pensininkai buvo priversti palikti darbus, nors jiems tai buvo išgyvenimo garantas. Europoje mažiausios mūsų Lietuvos gyventojų pensijos buvo per mažos normaliau gyventi. Konstitucinio Teismo grąžintos pensijos iš tiesų pradėtos grąžinti tik dabar, praėjus aštuoneriems metams, o ne iškart, kaip privalėjo valdžia. Taigi nuvogtos pensijos grąžinamos pinigams dėl infliacijos visiškai nuvertėjus, ir tai yra antrasis pensininkų apiplėšimas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinė valdžia elgiasi tiesiog priešingai ji linkusi pensininkus kuo ilgiau laikyti darbo sferoje. Ir tai suprantama dirbančiųjų tragiškai mažėja dėl nesulaikomos emigracijos. Gruodį Lietuvą paliks milijonasis Lietuvos gyventojas taip rodo emigracijos statistika (visiškai ja patikėti irgi negalima, nes ne visi išvažiavusieji deklaruodavo savo išvykimą). Šiame kontekste kyla klausimas, kaip anie valdantieji ir kaip šie valdantieji vertina valstybės valdymo reikalus. Pirmaisiais metais, prieš aštuonerius metus, visus pensininkus, o ypač dirbančius, baudė už tai, kad jie norėjo dirbti, o dabar juos netgi skatina dirbti. Tokį skirtingą požiūrį į valstybės valdymą galima aiškinti tik neigiamai, nes tai eksperimentas tautai: juk negali du visiškai skirtingi metodai tikti valstybei ir jos piliečių gerovei. Išvada yra negailestinga: A. Kubiliaus vyriausybė elgėsi, švelniai tariant, neprotingai, netgi kvailai. Todėl keistai atrodo, kad dalis jo rėmėjų vis dar aiškina, esą jis teisingai vadovavo valstybei ir išgelbėjo nuo bankroto.
|