|
Gailestingumo metų piligrimystė
Kun. Nerijus Pipiras,
Kun. Robertas Urbonavičius
|
Šv. Mišios Loreto Dievo Motinos šventovėje
|
Spalio 1721 dienomis vykome į piligriminę kelionę,
skirtą Šventiesiems Dievo Gailestingumo metams. Apsilankėme Šventajame
mieste Romoje ir kitose žymiose šventovėse. Kelionę pradėjome šv.
Mišiomis Vilniaus Aušros Vartų šventovėje. Kartu apmąstėme, kokia
didinga yra dovana žmonijai Švenčiausioji Mergelė Marija, kuri sekdama
Kristų, nuolat rodydama į Jį, yra kiekvieno žmogaus vilties ir džiaugsmo
Motina. Šv. Mišių šventimui vadovavo Kauno Gerojo Ganytojo prapijos
vikaras kun. Nerijus Pipiras.
Pirmąją piligrimystės dieną Romoje irgi pradėjome
šv. Mišiomis Villa Lithuania koplyčioje. Jų šventimui vadovavo Raseinių
parapijos vikaras kun. Valdas Šidlauskas. Po šv. Mišių ir pusryčių
leidomės į kelionę. Prie mūsų prisijungė Nemenčinės parapijos klebonas
kun. Arūnas Kesilis, keli Romoje gyvenantys lietuviai. Pirmiausia
aplankėme Genezano miestelį.
|
|
Gailestingumo metų pabaigai
piligrimystė į Gailestingumo miestą
|
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje
klausomės klieriko Dariaus pasakojimo
|
Nuo amžių Dievas kviečia žmogų leistis į kelionę,
į piligrimystę, liaudiškai į šventą vietą, Aušros Vartų Gailestingumo
Motinos globos atlaiduose sakė Panevėžio vyskupas ordinaras Linas
Vodopjanovas OFM. Tokį Dievo kvietimą išgirdęs, kun. Ernesto Želvio
paragintas, į šiuos atlaidus vyko didelis Biržų Šv. Jono Krikštytojo
parapijos tikinčiųjų būrys. Kiekvienas piligrimas širdyje vežėsi
savo maldos intenciją, bet bendra visų malda buvo už ligonius, už
gyvus ir mirusius Panevėžio vyskupijos žmones. Susikaupę klausėmės
vyskupo Lino homilijos, kurioje jis ragino nepamiršti daryti gailestingumo
darbus, nes Dievo gailestingumas nėra šūkis ar reklama, tai Jo
malonė. Galime būti maldingi ir gražūs bažnyčioje, bet jei nepadėsime
artimui, kažin ar tikras mūsų maldingumas? skambėjo vyskupo žodžiai,
rasdami atsaką gausiai susirinkusių maldininkų širdyse. Vyskupas
kalbėjo apie pareigą melstis už gyvus ir mirusius, priminė budynes,
kai artimieji ir kaimynai prie mirusiojo budėdavo kelias paras ir
daug melsdavosi. Žmogaus iškeliavimas kaip ir jo gimimas yra šventas
dalykas. Raginu jus neapsiriboti gėlyte ar žvake, bet ir pasimelsti
šv. Mišiose, nes malda yra didelė mūsų pagalba mirusiems, kalbėjo
ganytojas.
|
|
Koncertas baigėsi kelione
į Vokietiją
|
Samylų kultūros centro moterų
choras Žaisa Vokietijoje
|
Spalio 29-osios rytą Kauno rajono Samylų kultūros
centro moterų choras Žaisa, kuriam vadovauja Garliavos meno mokyklos
mokytoja Laimutė Dzedaravičienė, išvyko į edukacinę-koncertinę kelionę
į Heseno žemę, esančią Vokietijoje. Kelionės misija užmegzti naujus
kultūrinius ryšius, garsinti Lietuvos chorinį meną ne profesionaliu
lygmeniu ir džiuginti tuos, kurie neabejingi mūsų krašto kultūrai.
Kartu vyko Kauno 1-osios muzikos mokyklos bei J. Gruodžio konservatorijos
koncertmeisterė Indrė Grušelionytė ir solistė Šlienavos pagrindinės
mokyklos muzikos mokytoja Aistė Juškaitė, Garliavos J. Lukšos gimnazijos
muzikos mokytoja metodininkė Aušra Šepetkienė su savo auklėtinėmis
gimnazistėmis. Kelionės iniciatoriai Vokietijos samariečių bendrijos
nariai Šlienavoje. Daugiau, kaip 10 metų Lietuvoje veikianti bendrija
metų pradžioje savo lėšomis Šlienavoje pastatė ir įrengė vaikų dienos
centrą sklype, kurį skyrė Kauno r. savivaldybė. Centro atidarymui
choras Žaisa dovanojo koncertą. Tai buvo naujo ryšio pradžia
chorą išgirdo, įvertino ir pakvietė koncertuoti į Vokietiją.
|
|
|