Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Koncertas baigėsi kelione į Vokietiją

Samylų kultūros centro moterų choras „Žaisa“ Vokietijoje

Spalio 29-osios rytą Kauno rajono Samylų kultūros centro moterų choras „Žaisa“, kuriam vadovauja Garliavos meno mokyklos mokytoja Laimutė Dzedaravičienė, išvyko į edukacinę-koncertinę kelionę į Heseno žemę, esančią Vokietijoje. Kelionės misija – užmegzti naujus kultūrinius ryšius, garsinti Lietuvos chorinį meną ne profesionaliu lygmeniu ir džiuginti tuos, kurie neabejingi mūsų krašto kultūrai. Kartu vyko Kauno 1-osios muzikos mokyklos bei J. Gruodžio konservatorijos koncertmeisterė Indrė Grušelionytė ir solistė – Šlienavos pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja Aistė Juškaitė, Garliavos J. Lukšos gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Aušra Šepetkienė su savo auklėtinėmis gimnazistėmis. Kelionės iniciatoriai – Vokietijos samariečių bendrijos nariai Šlienavoje. Daugiau, kaip 10 metų Lietuvoje veikianti bendrija metų pradžioje savo lėšomis Šlienavoje pastatė ir įrengė vaikų dienos centrą sklype, kurį skyrė Kauno r. savivaldybė. Centro atidarymui choras „Žaisa“ dovanojo koncertą. Tai buvo naujo ryšio pradžia – chorą išgirdo, įvertino ir pakvietė koncertuoti į Vokietiją.

Žymus mokslininkas G. Galilėjus sakė: „Jeigu aš šito nepadarysiu, kas padarys? Ir jeigu aš nepadarysiu šito tuoj pat – tai kada? Bet jeigu aš atliksiu tai tik savo labui – tai kas aš toks?“ Todėl užuot žvelgę tik į save, daugiau laiko skirkime kitam žmogui, net jei reikia atlikti menkniekį. Padarykime ką nors tiems, kam reikia pagalbos, ką nors, už ką negausime jokio atlygio, išskyrus dėkingumą. Atminkime, kad pasaulyje esame ne vieni. Šių minčių ir idėjos vedamos, neskaičiuodamos laiko, choro moterys derino atostogų laiką, atkakliai ruošėsi koncertinėms gastrolėms.

Lenkijoje pasivaikščiota po istorinį Varšuvos senamiestį. Dangus mėgino mūsų atkaklumą šalto lietaus ledukais, tačiau jis buvo palaimingas, nes dangumi nusidriekė vaivorykštė. Buvusioje Rytų Vokietijoje aplankėme neapsakomo grožio Kvedlinburgo miestą. Senajai vokiečių architektūrai būdingi įvairiausiomis spalvomis dažyti dailūs nameliai, kurių sienų plotai įrėminti daugybės gulsčių, stačių ir įstrižų medinių tašų, suteikiančių pastatams nepakartojamą vaizdą. Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 metais karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 metais įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008–1030 metais buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 metais karalius Otonas III Kvedlinburgui suteikė miesto teises. X–XI amžiuje Kvedlinburgas jau buvo svarbus kultūrinis centras, o 384 metais įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426–1477 metais tapo Hanzos nariu. 1539 metais miesto gyventojai priėmė liuteronybę.

Apsigyvenome Reino upės pakrantėje, aukštutinėje Riudeshaimo miestelio dalyje esančiuose jaunimo nakvynės namuose, iš balkonų grožėjomės neapsakomo grožio saulėlydžiais ir kūrybai įkvepiančiais saulėtekiais. Romėnų laikus menantis miestas garsėja Droselgase gatve, kurios vynines aplanko tūkstančiai lankytojų. Plaukėme laivu Reino upe, grožėjomės nuostabiais Reino slėnio miesteliais: St. Goaru, kuris pavadintas Akvitanijos atsiskyrėlio Goaro vardu; legendine H. Heinės apdainuota Lorelei uola, į kurią stipri srovė sudaužė ne vieną laivelį; viduramžių miestelį Bacharachą. Aplankėme vieną gražiausių miestų Haidelbergą ir romantišką jo pilį. Čia yra seniausias Vokietijos universitetas, įkurtas popiežiaus Urbono VI chartija kunigaikščio Ruperto I iniciatyva 1386 metais. Lyno keliu virš vynmedžių laukų, kilome į apžvalgos aikštelę, kurioje stūkso didingas Vokietijos imperijos paminklas „Germania“, o nuo aikštelės atsiveria nuostabi Reino slėnio panorama su prie upės prisišliejusiais miesteliais ir vynmedžių laukais. Teko laimė plaukti laivu Reino upe ir grožėtis pakrančių viduramžių pilimis bei poeto H. Heines apdainuota garsiąja Lorelei uola. Nors paslaptingi rūkai mėgino paslėpti Lorelei uolos viršūnę, nuo kurios gražioji undinė savo nuostabiu balsu viliojo Reino žvejus, tačiau dvasingo, dainuojančio žmogaus nuotaika ir spinduliavimas džiaugsmu išsklaido visus rūkus. Reino pakrantėje daug terminių šaltinių, vynuogynų, o senamiesčio balkonai puikavosi žydinčiomis gėlėmis. Išvyką baigėme pasivaikščiojimu garsiąja Droselgase gatve.

Lapkričio 1 dieną lankėmės Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Giedojome šv. Mišiose, su vietos lietuvių bendruomene su degančiomis vėlinių žvakėmis dalyvavome procesijos eisenoje į miestelio kapines, kur palaidota daug išeivijos lietuvių. Heseno žemės sostinėje – Vysbadene – koncertavome Nordeštadto ir Bibricho rajonuose. Tarp klausytojų buvo ir Vysbadeno lietuvių. Nordeštadte sakralinės muzikos koncertas vyko senojoje Liuteronų bažnyčioje. Visų Šventųjų dienai parinkti kūriniai ir puiki akustika iki ašarų virpino jautrias klausytojų sielas ir širdis. Po koncerto sulaukėme gausių aplodismentų, klausytojai teiravosi kompaktinio disko su choro „Žaisa“ įrašais. Baigiamajame koncerte Bibriche kaimynystės kultūros namų salėje sulaukėme gausaus klausytojų būrio. Atlikome keletą sakralinės muzikos kūrinių ir daug pasaulietinių dainų, ne vieną teko pakartoti. Į mūsų chorą įsiliejo ir Vaišvydavos ansamblio „Garšvė“ dalyvės, o žinomesnes dainas dainavo ir klausytojai.

Lietuvos samariečių bendrijos šūkis – „Skubėkime daryti gera“. Panašiai dirba ir Vokietijos samariečiai. Mus nustebino jų svetingumas ir vaišingumas. Jie prašė skatinti vaikus ir jaunimą dalyvauti įvairiose akcijose, padėti skurstantiems, rodyti jiems gerą pavyzdį, vykdant gailestingumo darbus kūnui ir sielai.

Žemė daug didesnė šventovė, nes joje yra mūsų mieli namai; nes kiekviena vieta, kurioje kaskart būname, mums tampa šventa. Rojus yra ten, kur esi.

Dalia Bajarūnienė,
Kauno rajono Piliuonos gimnazijos tikybos vyr. mokytoja

© 2016 „XXI amžius“