|
Vėl ant to paties grėblio?..
Edvardas ŠIUGŽDA
Seimas pagaliau priėmė naująjį Darbo kodeksą. Tad dirbančiųjų darbo sąlygos nuo liepos mėnesio bus reguliuojamos kitaip: darbuotojus taps lengviau atleisti, daliai jų keliomis dienomis sutrumpės atostogos, bus galima sudaryti terminuotas sutartis neterminuotam darbui ir dirbti daugiau viršvalandžių. Už pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 10 parlamentarų ir dar 29 politikai susilaikė. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus valstiečių ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į Prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų.
Tad vis dėlto kas yra įsidėmėtina naujame Darbo kodekse? Nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę). Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas. Iki 2017 m. liepos 1 d. sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos. Pavyzdžiui, jei sukaupta 20 kalendorinių dienų, jos perskaičiuojamos taip: 20 x 5 : 7 = 14,28. Šias atostogas leidžiama išnaudoti iki 2020 metų liepos. Sename kodekse kasmetinės minimalios atostogos siekė 28 kalendorines dienas, iš kurių 14 išnaudojama nepertraukiamai. Pailgintų ir papildomų atostogų tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė, tačiau atitinkamo nutarimo ji dar nėra priėmusi. Pagal dabartinį projektą pailgintos atostogos būtų suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje 1 darbo diena. Pedagogams, kūrybiniams, sveikatos priežiūros specialistams ir kitoms grupėms darbuotojų, priklausomai nuo jų specialybės, siūloma suteikti nuo 25 iki 50 darbo dienų kasmetines pailgintas atostogas. Naujame Darbo kodekse nustatyta, jog, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jis įspėjamas prieš 1 mėnesį, jei dirbta ilgiau nei metus, arba prieš dvi savaites, jeigu dirbta trumpiau nei metus. Įspėjimo terminai dvigubinami auginant vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, trigubinami neįgaliems darbuotojams arba jei iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai. Taigi ilgiausias įspėjimo terminas gali būti 3 mėnesiai. Sename kodekse įspėjimo terminai siekia 24 mėnesius. Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam darbuotojui išmokama 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei dirbta trumpiau nei metus, ir 2 mėnesių išmoka, jei dirbta ilgiau nei metus. Dar ketinama įkurti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio priklausytų tokios išmokos už stažą, jei per 3 mėnesius nesudaroma nauja sutartis su tuo pačiu darbdaviu: 1 darbuotojo vidutinis atlyginimas atidirbus 510 metų; 2 darbuotojo vidutiniai atlyginimai atidirbus 1020 metų; 3 darbuotojo vidutiniai atlyginimai atidirbus daugiau nei 20 metų. Sename kodekse išeitinės išmokos siekė 16 mėnesių vidutinį atlyginimą, priklausomai nuo stažo. Naujame Darbo kodekse atsiranda naujas atleidimo pagrindas, vadinamas darbdavio valia. Jis reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėja prieš tris dienas ir išmoka 6 mėnesių išeitinę kompensaciją. Sename kodekse tokio atleidimo pagrindo nėra.
Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad su viršvalandžiais vidutiniškai per savaitę gali būti dirbama ne ilgiau nei 48 valandas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą 52 valandas per savaitę, o maksimalusis darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 60 valandų per savaitę. Žodis vidutiniškai šiuo atveju reiškia, kad valandos dalinamos per apskaitos laikotarpį, todėl vieną savaitę gali tekti dirbti daugiau, kitą mažiau. Darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų, nors kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl daugiau viršvalandžių. Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad maksimalus terminas vienai terminuotai sutarčiai 2 metai, o kai su darbuotoju sudaroma terminuota sutartis skirtingoms funkcijoms atlikti, tuomet maksimalus terminas 5 metai. Terminuotų sutarčių įmonėje negali būti daugiau nei 20 proc., tačiau jas galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams. Nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai negali būti įspėta apie atleidimą ir su ja negalima nutraukti darbo sutarties, nebent darbdavys ir nėščioji dėl to susitarė, jos pačios iniciatyva, nesant šalių valios arba kai baigiasi terminuota sutartis. Bedarbių išmokos bus mokamos 9 mėnesius ir maksimali viršutinė riba sieks 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (šiuo metu tai būtų 612 eurų). Bedarbio išmoka sudaroma iš pastovios dalies ir kintamosios. Pastovi dalis 30 proc. MMA (šiuo metu tai būtų 114 eurų). Kintama dalis 13 mėn. 50 proc. buvusio atlyginimo, 46 mėn. 40 proc. buvusio atlyginimo, 79 mėn. 30 proc. buvusio atlyginimo. Bet ne daugiau nei 75 proc. šalies vidutinio atlyginimo. Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbdavys gali pakeisti būtinąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, keisti darbo laiko režimo rūšį, perkelti dirbti į kitą vietą, bet tik rašytiniu darbuotojo sutikimu. Į būtinąsias sutarties sąlygas įeina: darbo funkcija, darbo apmokėjimas, darbovietė. Darbuotojo atsisakymas gali tapti darbuotojo atleidimo priežastimi, bet tik būtinai įspėjus prieš 1 mėnesį (2 savaites, jei dirbta trumpiau nei metus) ir išmokėjus 2 mėnesių (arba 2 savaičių, jei dirbta trumpiau nei metus) išeitinę kompensaciją.
Nuo liepos 1-osios įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų. Vis dėlto politikai tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos kritikuoja dokumentą ir sako, jog jis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio, dar pernai priimto ir atidėto varianto. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad naujame Darbo kodekse pakeitimų, kurie yra darbuotojų ar jų atstovų naudai, yra daugiau negu penkiolika. Pasiektas geras balansas tarp darbuotojo ir darbdavio, ir tai leis turėti tokius darbo santykius, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus, o ne tokius, kokius turime dabar, įstatymas yra vienas, o gyvenime de facto normos yra visai kitokios, žurnalistams Seime sakė premjeras. Tačiau buvęs premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, jog Darbo kodeksas iš esmės nesiskiria nuo to, kurį jo vadovautos Vyriausybės siūlymu buvo priėmęs buvusios kadencijos Seimas ir kurį naujoji valstiečių vadovaujama valdžia atidėjo. Iš esmės niekas nepakeista, tai yra daugiau politinis šou, bet pagrindinė priežastis buvo tai, kad prieš rinkimus jie (valstiečiai) kritikavo, kaip vieną iš priemonių panaudojo gąsdinant visuomenę, kad jie bus atleidžiami iš darbo, ir tą pažadą įgyvendino neįsigilindami į socialinį modelį, o todėl, kad buvo duotas visuomenei pažadas, kad jie pakeis tą įstatymą, žurnalistams Seime sakė A. Butkevičius. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis sutinka, kad pakoreguotas Darbo kodeksas iš esmės nesiskiria nuo buvusiojo. Mes nesupratome, kam reikėjo pusės metų netvarkos ir skalambijimo, kai tai yra praktiškai tas pats Algirdo Butkevičius Darbo kodeksas, sakė G. Landsbergis. Jam nesuprantama, ką valdantieji veikė pusę metų: Su tiek triukšmo, tiek skardinių būgnų tarškinimo, kad mes pataisysime, apginsime žmones, viskas nuo šiol bus geriau, bet ta pati nuostata lieka. Yra sudėta septyniolika papildomų kablelių ir visi turime laukti liepos pirmosios ir tada žiūrėsim, kas darysis su Darbo kodeksu. Tad nejaugi vėl bus nesėkmių su darbdavių ir darbuotojų santykiais? Nejaugi vėl antrą kartą lipame ant to paties grėblio?
© 2017 XXI amžius
|