2017 m. birželio 9 d.
Nr. 23 (2240)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežiaus patarimai verslo ir darbo pasauliui

Mindaugas Buika

Popiežių Pranciškų entuziastingai
sveikina Genujos metalurgai

Popiežius Pranciškus, tęsdamas apaštalinių kelionių Italijoje ciklą, su intensyviu vienos dienos vizitu lankėsi Genujos uostamiestyje, kuris yra vienos seniausių šalies arkivyskupijų ir šiaurės vakarų pramoninio Ligurijos regiono centras. Šventasis Tėvas turėjo susitikimus su vietinio dvasinio luomo (kunigijos ir vienuolijų) nariais, jaunimu, kaliniais ir ligoniais bei didžiulei tikinčiųjų miniai aukojo šv. Mišias po atviru dangumi. Tačiau šį kartą gegužės 27 dienos vizitas didžiausio nacionalinio ir tarptautinio dėmesio susilaukė dėl Popiežiaus apsilankymo stambiausioje ILVA plieno lydymo bendrovėje, kur vyko jo dialogas su verslo ir darbo pasaulio atstovais. Atsakydamas į iš anksto užduotus pramonininko, darbininko, profsąjungų aktyvistės ir bedarbės klausimus, Šventasis Tėvas gana išsamiai aptarė šiandieninius gamybinių santykių iššūkius. Remdamasis Bažnyčios socialinio mokymo nuostatomis jis patvirtino kiekvieno asmens gerovės siekio prioritetą darbo ir kapitalo sąveikoje kuriant teisingą ir darnią visuomenę. Nepaisant visų technologinės pažangos nešamų kokybinių permainų, nepriimtinas paplitęs ideologinis nusistatymas, jog ateityje vis didesnė dalis žmonių bus socialiniai išlaikytiniai dėl darbo vietų stokos. „Mums turi būti aišku, kad siektinas tikslas yra ne pajamos ar pašalpos visiems, bet darbas visiems, kaip žmogaus orumo įtvirtinimo sąlyga“, – aiškino popiežius Pranciškus.


Nusigręžti nuo visko, kas atitraukia nuo Jo

Kun. Vytenis Vaškelis

Visada įsižiebia viltis, kai pašnekovas, turintis priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, atlieka išpažintį ir prašo, kad už jį pasimelstų. Ne kartą teko matyti, kaip tas pasiryžėlis dėl silpnos valios ir stiprios priklausomybės dažnai vėl įkrisdavo į priklausomybės duobę, bet jo neblėstantis noras (nepaisant atkritimų) kovojant su asmenine bėda, teikdavo tam tikrą pagarbą...

Gėrimės tais asmenimis, kurie atvirai įsileidžia į širdis Dievo veikimą ir iš tikrųjų daro viską, kad tik nebegrįžtų į priklausomybės vergovę. Jie reguliariai lanko Anoniminių narkomanų grupę, apmąsto Dievo žodį, per išpažintį atiduoda Viešpačiui savo kaltes, Jam dėkoja už naujo gyvenimo potyrius; kasdien stiprėja jų sielos bei kūno sveikata... Jiems tinka šie žodžiai: grumiasi su nuodėme priešindamiesi iki kraujų (Žyd 12, 4).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija