Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus patarimai verslo ir darbo pasauliui

Mindaugas Buika

Popiežių Pranciškų entuziastingai sveikina Genujos metalurgai

Popiežius Pranciškus, tęsdamas apaštalinių kelionių Italijoje ciklą, su intensyviu vienos dienos vizitu lankėsi Genujos uostamiestyje, kuris yra vienos seniausių šalies arkivyskupijų ir šiaurės vakarų pramoninio Ligurijos regiono centras. Šventasis Tėvas turėjo susitikimus su vietinio dvasinio luomo (kunigijos ir vienuolijų) nariais, jaunimu, kaliniais ir ligoniais bei didžiulei tikinčiųjų miniai aukojo šv. Mišias po atviru dangumi. Tačiau šį kartą gegužės 27 dienos vizitas didžiausio nacionalinio ir tarptautinio dėmesio susilaukė dėl Popiežiaus apsilankymo stambiausioje ILVA plieno lydymo bendrovėje, kur vyko jo dialogas su verslo ir darbo pasaulio atstovais. Atsakydamas į iš anksto užduotus pramonininko, darbininko, profsąjungų aktyvistės ir bedarbės klausimus, Šventasis Tėvas gana išsamiai aptarė šiandieninius gamybinių santykių iššūkius. Remdamasis Bažnyčios socialinio mokymo nuostatomis jis patvirtino kiekvieno asmens gerovės siekio prioritetą darbo ir kapitalo sąveikoje kuriant teisingą ir darnią visuomenę. Nepaisant visų technologinės pažangos nešamų kokybinių permainų, nepriimtinas paplitęs ideologinis nusistatymas, jog ateityje vis didesnė dalis žmonių bus socialiniai išlaikytiniai dėl darbo vietų stokos. „Mums turi būti aišku, kad siektinas tikslas yra ne pajamos ar pašalpos visiems, bet darbas visiems, kaip žmogaus orumo įtvirtinimo sąlyga“, – aiškino popiežius Pranciškus.

Šv. Justino iškilmėje pristatytas vyskupijos koadjutorius

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Šv. Mišių koncelebracija. Iš kairės: apaštalinis nuncijus arkiv. Pedras Lopesas Kvintana, vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas ir vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ

TELŠIAI. Birželio 1 dieną liturginiame Bažnyčios kalendoriuje minimas šventasis kankinys Justinas. Šis, pirmųjų Krikščionybės amžių šventasis yra dangiškasis Telšių vyskupijos globėjas. Ši diena Telšiuose buvo ypatinga – gausiai susirinkusiems tikintiesiems pristatytas Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas. 12 val. šv. Mišių pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Pedras Lopezas Kvintana (Pedro López Quintana), pristatė buvusį Kauno arkivyskupo augziliarą, o nuo šiol popiežiaus Pranciškaus sprendimu Telšių vyskupijos vyskupą koadjutorių Kęstutį Kėvalą, o Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis visiems susirinkusiems perskaitė paskyrimo dokumentą.

Dvasingai nugyventi Dievo paskirtąsias dienas

(Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų dešimtmetis)

Birutė Nenėnienė

Šv. Mišių auka Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų koplyčioje

Gegužės 25-ąją Marijampolės specialieji socialinės globos namai paminėjo gyvavimo dešimtmetį. Įsikūrę jie Bažnyčios gatvėje, Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos pašonėje. Jos išlakių bokštų šešėliai rytais paglosto šio balto pastato sienas. Bet šie namai turi šviesią, erdvią savo maldų vietą, kurioje kasdien aukojamos šv. Mišios, meldžiamasi įvairiu laiku, įvairiomis intencijomis. Šioje koplyčioje vyko pagrindinė jubiliejaus šventės dalis.

Iškilmės pradėtos šv. Mišių auka, kuriai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo garbusis svečias apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, keliolika Vilkaviškio vyskupijos parapijose besidarbuojančių ir globos namuose gyvenančių kunigų. Giedojo mišrus choras „Šešupė“.

Žaizdos

Ką mena Rūdšilio miškai

Romas BACEVIČIUS

Vysk. Jonas Kauneckas jaunimui dovanojo knygelę „Kodėl tikiu?“

Gegužės 19 dieną Lekėčiuose, Rūdšilio girioje, prie partizanų slėptuvės, kur 1951 m. gegužės 22 dieną tragiškai nutrūko dviejų laisvės kovotojų – Julijono Būtėno-Stėvės bei Petro Jurkšaičio-Beržo – likimai, įvyko renginys, skirtas pagerbti partizanus bei paminėti Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Šv. Mišias už visos Lietuvos partizanus, kovotojus už laisvę aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis lankėsi čia antrąkart. Šv. Mišiose patarnavo Lekėčių klebonas kun. Audrius Kurapka. Tos dienos Evangelijoje sakoma, kad „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 12–17). Būtent partizanai atidavė gyvybę už laisvę, kurią mes dabar turime. „Pirmiausia noriu pasakyti, kad mane į šią girią šiandien atvedė Julijonas Būtėnas – Aukštaitijos krašto sūnus, mano kraštietis, kad nusilenkčiau ir jam, ir kitiems partizanams, kad aplankyčiau tas vietas, kur jo draugai žeminėse gyveno, kovojo ir daugelis žuvo“, – homilijoje sakė vyskupas. Jis priminė kad J. Būtėnas buvo gabus Linkuvos gimnazistas bei ateitininkas, mokėjo kelias užsienio kalbas, dar besimokydamas gimnazijoje rašė straipsnius į tuometinę spaudą, vėliau tapo puikiu apžvalgininku. Ir Vakaruose jį vertino kaip gabų žurnalistą. Vyskupas sakė, kad J. Būtėno jam ypač gaila, nes būdamas puikus apžvalgininkas jis turbūt daugiau galėjo padėti Lietuvai savo ugningu, tikinčio ir mylinčio Tėvynę žmogaus žodžiu. Pasak vyskupo, sunkiai suvokiama, kaip toks išsilavinęs žmogus iš Vakarų nusprendė skristi į Lietuvą ir iššokti su parašiutu. Jis negalėjo nurimti matydamas, kaip Lietuva žūsta, jis turėjo viltį, kad pasaulis išgirs mūsų tautos kančią. Jis meldėsi: „Tu leidai, Viešpatie, patirti mūsų tautai daug aukų, kada buvo griaunama mūsų tautos dvasia, gniaužiamas tikėjimas. Tu vienas, Viešpatie, žinai, kiek mūsų Tėvynės vaikų kankinių mirtimi mirė dėl Tavo ir Tėvynės laisvės kankinami kalėjimuose, kovodami savo žemėje, išblaškyti Sibiro taigose. Tu vienas žinai, kiek jų žuvo karo kovose prieš baisų pasaulio marą – bolševizmą. Amžinąjį atilsį suteik visiems kariams, kurie paaukojo savo gyvybes už savo brangią Tėvynę Lietuvą“. Pasak vysk. J. Kaunecko, šie žodžiai tinka ir jam, ir visiems žuvusiems partizanams. Deja, šiandien vis dar nežinome jo ir tūkstančių kitų partizanų kapų. Meldžiamės šiandien už juos ir prašome Dievo, kad atlygintų jų gyvenimo auką, nes nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už kitus atiduoti“, – sakė vyskupas ir gausiai susirinkusiems moksleiviams linkėjo būti savo krašto patriotais.

Žaizdos

Paminėjo Dalios Grinkevičiūtės gimimo metines

Rūta Janavičiūtė

Svečiai Dalios Grinkevičiūtės minėjime

LAUKUVA. Gegužės 27-ąją, šeštadienį, čia paminėtos 90-osios tremtinės, gydytojos, rašytojos ir atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) gimimo metinės. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis už D. Grinkevičiūtę, jos artimuosius ir visus žuvusiuosius tremtyje bei kovoje už mūsų valstybės laisvę. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Telšių vyskupas Jonas Boruta. Šv. Mišiose dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės vadovai bei tarybos nariai, Seimo nariai Jurgis Razma ir Monika Navickienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai iš kaimyninių rajonų. Po šv. Mišių minėjimo dalyviai ėjo prie 1951 metais nacionalizuoto tremtinių Stefanijos ir Juozo Milių namo, kuriame D. Grinkevičiūtė gyveno po atleidimo iš darbo. Susipažinus su ekspozicijomis, buvo šventinami 1941–1953 metų Laukuvos valsčiaus tremtinių atminimui skirti atstatyti kryžiai.

Motinų meilė ir malda pakeis pasaulį

Tarptautinio judėjimo „Motinos maldoje“ Lietuvos parapijų grupelių susitikimas

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

„Motinų maldoje“ susitikimo dalyvės. Kairėje – kan. Andriejus Sabaliauskas ir kun. dr. Darius Trijonis

Telšiai. Gegužės 21 dieną nuo 11 val. į Telšių Katedrą rinkosi tarptautinio katalikiško judėjimo „Motinos maldoje“ grupelių narės iš visos Lietuvos. Tą dieną Telšiuose vyko nacionalinis šio judėjimo narių suvažiavimas. Iki 12 val. šv. Mišių Katedroje vyko katechezė, kurioje Telšių vyskupijos Katedros administratorius kun. teol. dr. Darius Trijonis kalbėjo apie parapiją: jos kilmę, struktūrą, uždavinius, nagrinėjo istorinę parapijų raidą. Kun. dr. D. Trijonis išryškino parapijų bendruomenių svarbą, tikinčiųjų atsakomybės būtinybę parapijos gyvenime, tokiu būdu vykdant paties Kristaus patikėtą tikintiesiems uždavinį – skelbti Evangeliją. Būtent parapijų bendruomenėse, maldos grupėse vyksta dvasinio augimo tikrovė, ir lektorius linkėjo klausytojams aktyviai dalyvauti parapijų veikloje ir gyventi tikėjimu bei meilės dvasia kasdienybėje ir parapijų maldos grupėse.

Nusigręžti nuo visko, kas atitraukia nuo Jo

Kun. Vytenis Vaškelis

Visada įsižiebia viltis, kai pašnekovas, turintis priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, atlieka išpažintį ir prašo, kad už jį pasimelstų. Ne kartą teko matyti, kaip tas pasiryžėlis dėl silpnos valios ir stiprios priklausomybės dažnai vėl įkrisdavo į priklausomybės duobę, bet jo neblėstantis noras (nepaisant atkritimų) kovojant su asmenine bėda, teikdavo tam tikrą pagarbą...

Gėrimės tais asmenimis, kurie atvirai įsileidžia į širdis Dievo veikimą ir iš tikrųjų daro viską, kad tik nebegrįžtų į priklausomybės vergovę. Jie reguliariai lanko Anoniminių narkomanų grupę, apmąsto Dievo žodį, per išpažintį atiduoda Viešpačiui savo kaltes, Jam dėkoja už naujo gyvenimo potyrius; kasdien stiprėja jų sielos bei kūno sveikata... Jiems tinka šie žodžiai: grumiasi su nuodėme priešindamiesi iki kraujų (Žyd 12, 4).

Akcija „Seinai ir Punskas kviečia Kauną ir Vilnių“

Laima Debesiūnienė

Punsko parapijos vikaras kun. Marius Talutis Algirdo Voleišio nuotraukos

Nenuilstantis lietuvybės puoselėtojas Gediminas Adlys savo kolegas, draugus ir bičiulius balandžio 29 dieną subūrė kelionei į Lenkiją, į Punską. Traukinys iš Kauno į Trakiškes išvyko 9 valandą ryto. Kelionė neprailgo: grupės vadovas ne kartą individualiai bendravo su savo bendrakeleiviais.

Trakiškės – senas kaimas: iki Trečiojo Žečpospolitos padalijimo priklausė Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei, pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos sutartį atiteko Lietuvai, o po 1920–1922 metų Lietuvos ir Lenkijos karo – Lenkijai. 1896–1898 metais nutiestas geležinkelis. 1949 metais lietuvių šeimos gyvuliniuose vagonuose buvo tremiamos į Vakarų Lenkiją. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atnaujintas geležinkelio susisiekimas tarp abiejų šalių, o joms prisijungus prie Šengeno sutarties tapo daug patogesnis.

Bažnytinių chorų šventė

Bažnytinių chorų šventė „Giesmių pynė Marijai“ Žagarių bažnyčioje

Jau ketvirtą kartą nedidelėje Žagarių kaimo (Lenkija) Šv. Baltramiejaus bažnyčioje gegužės 20 dieną vyko bažnytinių chorų šventė „Giesmių pynė Marijai“. Jos iniciatorius – Seinų lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius.

Tą dieną Šv. Mišias aukojo Seinų parapijos vikaras kun. Petras Gucevičius. Jis pakvietė tikinčiuosius pasimelsti už Lietuvos ateitį, už tai, kad mažėtų lietuvių emigracija. Šv. Mišiose grojo vargonai, giedojo mišrus Marijampolės miesto choras „Šešupė“ (vadovas – Pranas Pavilionis). Į nedidelę bažnytėlę susirinko ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, atvyko ir iš tolimesnių Lenkijos vietovių, Lietuvos, be to ir dalyvių buvo daug. Festivalyje dalyvavo lietuvių bažnytiniai chorai iš Suvalkų, Punsko, Seinų miestų, Žagarių kaimo choras ir iš Lietuvos – Prienų ir Marijampolės chorai.

Tautodailininko brandos darbų paroda

Rūta Averkienė

Algirdas Juškevičius savo darbų parodos atidaryme

VARĖNA. Kultūros centro parodų salėje atidaryta unikalaus kūrėjo – varėniškio tautodailininko, medžio drožėjo Algirdo Juškevičiaus – jubiliejinė išskirtinės brandos darbų paroda. Į atidarymą susirinkęs gausus būrys menininko kolegų bei draugų, varėniškių dar kartą turėjo galimybę įsitikinti, jog Algirdas turi Dievo dovaną prakalbinti medį, įpūsti jam gyvybės. Todėl kiekviena į rankas paimta Algirdo skobta skulptūra skleidžia šilumą, žavi individualia menine forma bei visumos darna. Kūrybinė Algirdo patirtis jau pasiekusi brandos amžių – medžio dirbinius, skulptūras jis kuria bene keturias dešimtis metų. Parodoje galima išvysti įvairių laikotarpių menininko darbų. Jo rankomis sukurti medžio darbai puošia ne tik Varėnos rajoną, bet ir Lietuvą, jais grožisi ir varėniškiai, ir svečiai. Be skulptūrų, jis kuria bareljefus, kaukes, gamina žaislus, baldus, drožia šaukštus, skobia kaušus. Menininkas yra surengęs dvidešimt autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, parengęs projektų, skirtų drožybos ir žaislininkystės amatų vystymui.

Rašymą palygino su malda

Bronius VERTELKA

29-asis G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureatas, Lietuvos Rašytojų sąjungos narys Algimantas Kaminskas

PUZINIŠKIS. Gegužės 10-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dvarelyje vyko jos vardu pavadintos literatūrinės premijos teikimo šventė. 29-uoju laureatu įvardintas žurnalistas, poetas, prozininkas, Lietuvos Rašytojų sąjungos narys Algimantas Kaminskas.

Premiją1983 metais įsteigė Panevėžio rajono Smilgių kolūkio valdyba. Iki 1990 metų jos laureatais tapo aštuoni Lietuvos rašytojai. Po šešerių metų pertraukos premija buvo atnaujinta Panevėžio rajono savivaldybės pastangomis. Nuo 2008 metų literatūrinę G. Petkevičaitės-Bitės premiją teikia Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Ji skiriama už grožinės literatūros – prozos ar publicistikos – kūrinį, kuris meniškai ir įtaigiai atspindi Lietuvos, ypač jos kaimo, gyvenimą, kelia moralines ir dvasines problemas, humanistines idėjas, kurios akivaizdžios G. Petkevičaitės-Bitės gyvenime ir kūryboje.

Sekminių piligrimystė į Vilnių

Aštuonioliktosios stoties vartai po didžiųjų pušų karūnomis

Vasara ne tik poilsio, linksmų pramogų bet ir dvasinės piligrimystės laikas. Pirmasis šių metų sekmadienis išaušo kaip dviguba – Tėvo dienos ir Sekminių – šventė, todėl pulkelis svėdasiškių išsirengė į piligrimystę – pasimelsti einant Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelius.

Pasak istorinių šaltinių, krikščioniškoje tradicijoje Kristaus kančios kelią Jeruzalėje primenančių Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelius 1663 metais įrengė vyskupas Jurgis Bialozoras. Tradiciškai čia prisiminti Kristaus kančią ir padėkoti, paprašyti Sekminėse Dievo pagalbos rinkdavosi lietuviai iš etnografinės Lietuvos bei tolimesnių vietų. Išlikę liudijimų, kaip XX amžiaus pradžioje į Vilniaus Kalvarijas pėsčiomis ėjo didelis būrys svėdasiškių. Eisenos priekyje kryžių nešė pamaldusis Nikodemas, dar du vyrai paskui jį žengė su nedidelėmis bažnytinėmis vėliavomis. Po savaitės sugrįžtančių savieji laukė ties parapijos riba, ties Šaltiniuose įrengtais garbės vartais. Susitikimo džiaugsmą ypač įsiminė Būtėnų vaikai, kurie buvo apdalinti iš Vilniaus atneštais riestainiais.