Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius
Blogio imperija nugalima
(Tęsinys. Pradžia nr. 18,
19,
20,
21,
22)
|
Arkiv. Teofilius Matulionis
|
Po kelių paeiliui ėjusių vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymų absurdiški kaltinimai vėl tęsėsi. Šį kartą buvo mestas kaltinimas tais laikais vyskupams nepaklusus įkinkyti juos į kovą prieš partizanus vadinamąjį banditinį pogrindį. Atsisakiusius ar kaip nors bandžiusius nevykdyti tokių prašymų MGB iškart pripaišydavo jiems politinį nepaklusnumą ir netgi kovą su tankais atnešta tarybų valdžia. 1947 m. vasario 7 d. tardymas, sprendžiant iš protokolo, turėjo būti neilgas, tačiau jis vis dėlto tęsėsi keturias valandas pradėtas 20 valandą, o baigtas vidurnaktį, 24 valandą. Saugumietis Golicynas aiškinosi vyskupo nusikaltimus atsisakant rašyti ar skelbti laiškus, raginančius pasiduoti partizanus (banditus). Pirmas saugumiečio klausimas buvo suformuluotas klastingai: kodėl vyskupas draudė kunigams paskelbti bažnyčiose Vilniaus arkivyskupo Reinio ir prelato Jokubauskio laiškus, kviečiančius banditų formuočių dalyvius legalizuotis, t.y. pasitraukti iš kovos lauko. Tardomasis paaiškino, kad paprastai iš sakyklos skaitomi tik tos vyskupijos vyskupo arba visų Lietuvos vyskupų pasirašyti ganytojiški laiškai. Dėl to Reinio ir Jokubauskio laiškai, raginantys banditų formuočių dalyvius grįžti į taikų gyvenimą, Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose nebuvo skaitomi, nes visi kunigai žino laiškų skaitymo praktiką (vyskupas, matyt, galvoje turėjo tai, kad tie dvasininkai nepriklausė Kaišiadorių vyskupijai, todėl tos vyskupijos kunigai ir neprivalėjo, ir neturėjo įpareigojimo skaityti jų laiškų). Tada saugumietis metė jau tiesioginį kaltinimą vyskupui, esą jis pats asmeniškai draudė skaityti laiškus. Saugumiečio kaltinimas buvo įžūlus ir melagingas: Į jus kreipėsi kunigai, prašydami leidimo skaityti šiuos laiškus, bet jūs draudėte tai daryti. Vadinasi, jūs pats buvote nesuinteresuotas banditizmo likvidavimu Lietuvoje ir savo kunigams draudėte dirbti banditizmo likvidavimo darbą. Tačiau vysk. Matulionis dabar atsakė tiesiai (nors protokole, kaip galima suprasti, aiškinimo motyvai nebuvo užrašyti): Kiek prisimenu, į mane dėl leidimo perskaityti laiškus kreipėsi vienas ar du kunigai ir aš jiems neleidau to daryti, o jeigu dėl to būtų kreipęsi ir daugiau kunigų, aš vis tiek jiems būčiau neleidęs bažnyčiose skaityti arkivyskupo Reinio ir prelato Jokubauskio laiškų dėl anksčiau nurodytų motyvų. Tačiau saugumietis vis vien norėjo įrodyti, kad vyskupas draudė skaityti laiškus: O kokius kitus motyvus turėjote, drausdamas skaityti laiškus, skirtus banditizmui likviduoti? Toks kaltinimas kartu parodo, kad sovietinis saugumas iš vyskupo ir kitų vyskupų reikalavo padaryti tai, ko patys saugumiečiai tada nesugebėjo, likviduoti partizaninį pasipriešinimą (Kauno arkivyskupijos valdytojo prel. S. Jokubauskio kreipimasis buvo paskelbtas 1945 metų birželį, o kiek atsargesnis arkivysk. M. Reinio laiškas rugpjūtį). Tačiau vyskupas Matulionis aiškiai pasakė: Kitokių motyvų aš neturėjau. Tada saugumietis meta naują kaltinimą: Kodėl atsisakėte pats parašyti laišką, kviečiantį gaujų dalyvius grįžti į taikų gyvenimą? Tardomasis paaiškino, kad į šį klausimą jau atsakęs per vieną ankstesnį tardymą. Ir dar pridūrė: Bet kokius skelbimus bažnyčiose, smerkiančius banditizmą, aš vertinau kaip neradikalią priemonę kovojant su banditizmu. Dėl šių skelbimų pogrindžio dalyviai buvo tos nuomonės, kad dvasininkija tai daro spaudžiama sovietų valdžios, o ne savanoriškai. Be to, vyskupas sakė nenorėjęs prisiimti moralinės atsakomybės partizanams ir jų giminėms, nes nebuvo tikras, kad sovietų valdžia nenubaus tų, kurie būtų patikėję okupantais, prisistatydami MGB organams. Tuo tardymas tą dieną baigėsi.
|