Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

„Idėja Lietuvai“: telieka įgyvendinti atrinktas

Konferencijos pranešėjai buvo rodomi dideliame ekrane

Pernai rudenį Lietuvoje buvo pristatyta iniciatyva, suvienijusi, kaip skelbia jos iniciatoriai, Lietuvos žiniasklaidą, verslą ir visuomenę. Visi norintys galėjo siūlyti savo idėjas Lietuvai, kurios buvo paskelbtos viešame tinklapyje, o sulaukusios daugiausia susidomėjimo ir palaikymo buvo aptariamos iniciatyvoje dalyvaujančiose žiniasklaidos priemonėse, visoje šalyje organizuotose viešose diskusijose. Idėjų rinkimo etape, kuris vyko nuo 2017 m. rugsėjo 7 iki lapkričio 20 dienos, buvo pasiūlyta daugiau nei 1500 idėjų, kurios buvo priskirtos vienai iš 14 sričių: aplinkos apsaugai, energetikai, ekonomikai, krašto apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai, susisiekimui, sveikatos apsaugai, švietimui, mokslui, teisei, žemės ūkiui, vidaus reikalams, kitoms sritims. Žurnalistai iš įvairių žiniasklaidos priemonių, susivieniję į „Žurnalistų klubą“, rinko idėjas kalbindami žymius Lietuvos asmenis, skirtingų sričių profesionalus, ekspertus. Vėliau, nuo lapkričio 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d., vyko diskusijų apie idėjas etapas: didžiausiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose vyko gyvos diskusijos skirtingomis temomis, moderuojamos „Žurnalistų klubo“ narių. Jose dalyvavo miestų, rajonų valdžios atstovai, įtakingiausi sričių ekspertai. Idėjos buvo analizuojamos ir žiniasklaidos priemonių TV laidose, forumuose, radijo laidose, straipsniuose.

Skaičiuojama, kad per penkis iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ mėnesius buvo parašyti 402 jai skirti straipsniai, internete pasiekta 1 520 454 unikalių vartotojų, sukurtos 58 radijo laidos, radijo eteryje pasiekta beveik milijonas klausytojų, sukurtos 127 tiesioginės transliacijos ir reportažai, kurie peržiūrėti daugiau nei milijoną kartų.

Iš 1500 registruotų idėjų Lietuvai buvo atrinkta 30 idėjų, iš kurių galiausiai buvo renkamos trys svarbiausios pagal tris kriterijus – skaitomumą, idėjų panašumą, visuomenės reagavimą. Tai buvo daroma pasitelkus apklausų profesionalus, tyrimų agentūrą „Spinter tyrimai“ ir reitingavimo ekspertų žurnalą „Reitingai“. Žurnalas apklausė 600 įtakingiausiųjų šalies ekspertų ir profesionalų. Kiekvienoje iš trijų sričių respondentai rinko po vieną idėją, kuri, jų manymu, Lietuvai yra svarbiausia šiuo metu. „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą – buvo apklausta 1000 šalies gyventojų. Jie kaip ir ekspertai kiekvienoje iš trijų sričių rinko po vieną, jų vertinimu, Lietuvai svarbiausią idėją. Susumavus šių apklausų rezultatus buvo atspindėta bendra visuomenės nuomonė.

Baigiamasis iniciatyvos akordas vyko vasario 1-ąją LITEXPO parodų rūmuose „Didžioji idėjų ir pokyčių konferencija“, dedikuota nacionalinei iniciatyvai „Idėja Lietuvai“. Konferencijos dalyvius ir visus Lietuvos žmones su valstybės atkūrimo šimtmečiu pasveikino kadenciją baigęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Džordžas Volkeris Bušas (George Walker Bush). Savo sveikinime  jis rašė: „Nuo 1918 metų lietuviai susidūrė su daug grėsmingų iššūkių. Jums teko patirti ir smarkiai nukentėti nuo dviejų didžiausių XX amžiaus rykščių – nacizmo ir komunizmo. Per šiuos sudėtingus dešimtmečius Lietuvos žmonės neleido svajonei apie laisvę pražūti“. Šis istorinis Lietuvai JAV prezidentas, kurio Vilniuje ištarti žodžiai gyvojoje atmintyje liko simboliu, kad grėsmės akivaizdoje niekada nebebūsime vieni, savo sveikinime teigė, kad Amerika didžiuojasi neapleidusi Lietuvos visus tuos metus ir dar labiau didžiuojasi dabar, kai Lietuva yra vėl laisva ir pati eina savarankišku keliu. JAV prezidentas Dž. V. Bušas, lankydamasis Lietuvoje 2002 metais, užtikrino dėl saugumo garantijų, kurias vėliau savo kalbose kartojo jo įpėdiniai, Vilniaus Rotušės aikštėje pasakydamas tokius žodžius: „Baigėsi ilga ir tamsi baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“. Praėjus daugiau nei 15 metų, dabar kreipdamasis į konferencijos dalyvius, kadenciją baigęs JAV vadovas teigia, kad įstojimas į NATO ir narystė Europos Sąjungoje pademonstravo Lietuvos žmonių troškimą įsilieti į laisvų šalių bendruomenę – mėgautis privalumais, tačiau kartu ir prisiimti atsakomybę už įsipareigojimus laisvei. Jis rašo stebįs, ką šaliai atneš antras jos valstybingumo šimtmetis, ir esąs tikras, kad abiejų šalių draugystė tęsis. „Tegu Dievas laimina Lietuvos žmones“, – prasmingus linkėjimus siuntė Dž. V. Bušas.

Svarbiausias tris idėjas pradėdami „Didžiąją idėjų ir pokyčių konferenciją“ paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Iš 1500 registruotų idėjų Lietuvai išrinktos šios:

dvigubos pilietybės įteisinimas,

mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų,

pagalba jaunoms šeimos įsigyjant būstus ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

Konferencijoje pristatydama idėją mokytojo profesiją paversti prestižine, šalies vadovė išreiškė palaikymą ir pasidžiaugė, kad būtent tokią idėją palaiko ir Lietuvos žmonės: „Ši idėja yra mūsų žmonių idėja, mūsų žmonių pasirinkimas. Turbūt kiekvienam iš mūsų mokytojas (kas jis bebūtų, ar tai buvo mūsų tėvai, ar šeima ir draugai, ar tai mokytojas, kurį pamatėme mokykloje, ar vėliau, kuris mus mokė, kaip dirbti, gyventi) išlieka kiekvienam svarbiausias“, – tvirtina D. Grybauskaitė.

Ji pabrėžė švietimo, kaip bene vienos svarbiausių šalies išlikimo sąlygų, svarbą: „Mokytojai visuomenėje – kaip lakmuso popierėlis. Ar mes suprantame, kad švietimas yra valstybės išlikimo pagrindas? Išsilavinusi tauta niekada nebus pavergta nei ginklu, nei žodžiu, nei šmeižtu, nei šantažu. Todėl investuoti į mokytoją ir švietimą – ne tik mūsų pareiga, bet ir mūsų ateitis“.

Pristatydamas antrąją idėją Seimo pirmininkas V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad turėti mokytojų neužtenka: „Mokytojas – puiki idėja, bet mokytojas privalo turėti, ką mokyti. Mes kalbame apie idėją įteisinti dvigubą pilietybę, (...) kalbame apie ateitį. Todėl ši idėja puikiai atrinkta. Idėjos šaknys jau buvo turbūt tada, kai buvo parašyta: „Lietuviai esame mes gimę, lietuviais norime mes būt“. V. Pranckietis užtikrino, kad įstatymo leidėjai išnaudojo visas galimybes, siekdami įgyvendinti šią idėją. Kaip teigia Seimo pirmininkas, dabar žodį turi tarti tauta.

Pristatydamas paskutinę, trečiąją, bet iš dviejų dalių sudarytą idėją, ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad tokia buvo žmonių valia: „Žmonių valia iš tikrųjų atsirado keturios idėjos, nes sujungti į vieną būtų sudėtinga. Pirmiausia, šeima yra mūsų valstybės pagrindas. Norint kurti šeimą reikia turėti tvirtą socialinį pagrindą. Taip susiklostė mūsų tradicijos, kad kiekvienas lietuvis nori turėti būstą, ir tai nėra paprasta. Manau, labai svarbu, kad kiekviena jauna šeima galėtų turėti savo būstą“. S. Skvernelio įsitikinimu, tai paskatintų žmones kurti šeimas, auginti vaikus. Jo nuomone, teigiamos įtakos tam turėtų ir antroji idėjos dalis – mažinti biurokratizmą. „Labai dažnai mūsų valstybę žudo biurokratija. Noras mažinti biurokratiją (...) rodo valstybės norą keistis. (...) Belieka palinkėti, kad skaitmeninė biurokratija neapraizgytų Lietuvos. Labai gerai, kad turime daug idėjų, bet labai svarbu ir įgyvendinti. Idėja – įgyvendinti idėjas“, – ragino S. Skvernelis. „Vyriausybės toks likimas, kad reikės visas idėjas vyriausybei įgyvendinti. Tai, manau, kad greičiausiai bent jau sprendimai bus priimti dėl gyvenamo būsto įsigijimo jaunoms šeimoms ir skatinimo įsigyti. Aš tikiuosi, kad liepos pirmąją dieną įsigalios reikalingi įstatymų pakeitimai ir mes turėsime koncepciją, kurią galėsime pradėti įgyvendinti“, – tikisi premjeras S. Skvernelis.

Apibendrintai galima pasakyti, kad idėjomis siekiama pakeisti valstybės švietimo sistemą, sumažinti emigraciją ir pagerinti valstybės ekonomiką bei finansus.

Užsienio prelegentai negailėjo pagyros žodžių Lietuvai. Demokratiją remiančio JAV Nacionalinio paramos demokratijai fondo (National Endowment for Democracy – NED) pirmininkas Karlas Geršmanas (Carl Gershman) įdomiai apžvelgė Lietuvos ir mūsų kaimynės Lenkijos istoriją, pasakojo susirinkusiems apie demokratiją kaip pokyčių variklį. Pasidžiaugęs Lietuvos demokratija ir pasveikinęs valstybę su šimtmečiu, K. Geršmanas išryškino mūsų istorines pergales: „Šiandien Lietuva švenčia 100-uosius savo nepriklausomybės metus, tačiau kova ginant laisvę prasidėjo gerokai anksčiau prieš 1918-uosius. Lietuva, kaip pafrontės valstybė, Vakarų šalimi tapo dar 1253-iaisiais, kai Mindaugą karaliumi karūnavo popiežius Inocentas IV. Nuo 1492-ųjų Lietuva nuolat 300 metų kariavo su Rusija, o LDK nešė katalikiškos Europos vertybių vėliavą. Nuo tų laikų bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė tapo iššūkiu Rusijos absoliutizmui, nes jūs sukūrėte demokratijos sistemą su renkamu parlamentu, tolerancija religijoms ir nepriklausomais teismais“. Jis pabrėžė, kad Lietuvos politinis apsisprendimas kyla būtent iš istorinės patirties, stengiantis išlikti politinės ir civilizacijų kovos tarp Europos ir Rusijos kontekste.

Buvęs Estijos ministras pirmininkas Tavis Roivas (Taavi Roiv) savo pranešimu visų pirma pakvietė dalyvius prisiminti gana netolimą visų trijų Baltijos šalių praeitį. „Aš pats esu gimęs 1979 metais. Mano amžiaus žmonės atsimena, kad tuo metu mūsų šalys buvo okupuotos, mūsų laisvės buvo ribojamos, galėjome keliauti tik kaimyninėse šalyse, prekybos galimybės buvo apribotos tik iki vienos zonos. Tai buvo pasaulis, kurio nebenorėtume matyti. Šiandien esame turtingiausios prekybos zonos, Europos Sąjungos, nariai, taip pat priklausome NATO, esame euro zonos nariai, sėkmingiausio pasaulio klubo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nariai. Mes turėtume savimi didžiuotis, kad tiek daug pasiekėme“, – sakė jis ir skaitė pranešimą, koks turėtų būti valstybės vaidmuo kuriant skaitmeninę visuomenę.

Izraelio nevyriausybinės organizacijos „Taglit“ arba „Birthright Israel“ vadovas Gidi Markas konferencijoje pristatė savo organizacijos patirtį, kaip pritraukti jaunus žydiškų šaknų turinčius žmones aplankyti Izraelį ir dar iki ten nebuvusius. Daugiausiai iš privačių turtingų rėmėjų lėšų finansuojamas „Brithright Israel“ remiamas Izraelio vyriausybės, kuri skyrė savo paramą ir ketvirtadalį lėšų. Nuo 20 mln. iki 150 mln. dolerių išaugęs organizacijos biudžetas leidžia tūkstančiams 18–26 metų jaunuolių pamatyti savo protėvių valstybę, susipažinti su vietos žmonėmis, užmegzti vertingų kontaktų, o gal net paskatinti investuoti. „Tikslas buvo paprastas: pritraukti juos į Izraelį. Tegu atvažiuoja, pamato, kokia tai šalis. Galbūt jie grįš, galbūt čia investuos? Būtent tai ir pasiteisino – pradėję nuo 2 tūkst. pernai jau turėjome per 600 tūkst. programos dalyvių, kurie skleisdami žodį arba investuodami jau atnešė 1,4 mlrd. dolerių“.

Iš Suomijos kilęs švietimo ekspertas ir profesorius dr. Pasis Salbergas (Pasi Sahlberg) pristatė Suomijos pamokas Lietuvai švietimo srityje ir supažindino, ko mes galime pasimokyti iš pažangios šios šalies švietimo sistemos. „Strateginė švietimo kryptis – šviesti ir parengti kūrėjus, kurie gali atrasti naujus dalykus, kurti. Tai – pagrindinis švietimo sistemos siekis. Reikia ne vartoti, o kurti naujus dalykus“, – Lietuvą mokė švietimo ekspertas P. Salbergas.

Tuo metu „ConnectIreland“ generalinė direktorė Džoana Merfi (Joanna Murphy) pateikė į Lietuvą gana panašios šalies – Airijos – sėkmės pavyzdį. „ConnectIreland“ mobilizavo pasaulio airių bendruomenę, kuri reklamuoja savo gimtąją šalį, į ją pritraukdama užsienio investuotojus. Prie „ConnectIreland“ klubo prisijungė 14 tūkst. žmonių, o po penkerių metų jų jau buvo 110 tūkst. „Pradžioje neturėjome nieko – nei įmonių, nei kontaktų. Mums reikėjo paramos šitai iniciatyvai, ir vienintelis būdas, kaip galėjome veikti, – sukelti kuo daugiau triukšmo, nusiųsti žinią visam pasauliui. Turėjome būti labai ambicingi, suvokti, kad kartu galime kažko pasiekti“, – pasakojo ji.

Danijos nacionalinės darbo rinkos ir įdarbinimo agentūros prie Darbo ministerijos generalinis direktorius Mortenas Binderas (Morten Binder) pristatė Danijos „flexicurty“ modelį kaip vieną iš laimingos visuomenės receptų.

Dieninę idėjų ir pokyčių konferencijos dalį užbaigė žurnalisto Andriaus Tapino moderuojama diskusija „Kodėl lietuviai užprogramuoti būti sėkmingi“. Apie tai diskutavo Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atkūrimo akto signataras prof. Vytautas Landsbergis, istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas, Lietuvos studentų komandos, nugalėjusios Pasaulio sintetinės biologijos konkurse, nariai ir Dakaro ralio lenktynininkai Antanas Juknevičius bei Darius Vaičiulis.

Konferencijoje kalbėjęs pirmasis Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sakė, kad tarp idėjų Lietuvai svarbiausia yra Lietuvos idėja, o visos kitos sutelpa į ją. Paprašytas įvertinti atrinktas iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ idėjas, profesorius iš trijų išskyrė vieną, jo nuomone, svarbiausią, kurią pasiūlė dar papildyti. V. Landsbergis gyvai ir išraiškingai įvertino mokytojo profesiją, kaip būtiną savyje talpinti pašaukimą, – tik tada mokytojas atliks savo misiją Lietuvai. (V. Landsbergio mintis pateiksime kitame „XXI amžiaus“ numeryje.)

Kai 1988-ųjų vasarą kažkas labai atsargiai pradėjo kelti trispalvę, ar kas nors galėjo patikėti, kad po 30 metų Lietuvos trispalvė kabos ne tik virš Amerikos vėliavos, bet ir aukščiau už okupantės – Rusijos – vėliavą? Tokį klausimą kėlė istorikas Alfredas Bumblauskas, rodydamas 2013 metų pasaulio plaukimo čempionato Barselonoje nuotrauką, kai plaukikė Rūta Meilutytė aplenkė amerikietę ir rusę. Išties – Lietuvos vėliava tada pakilo aukščiausiai. „Tai, mano įsitikinimu, yra Lietuvos istorijos stebuklas“, – pabrėžė istorikas. Jis akcentavo tris Lietuvos istorijos laikotarpius, kai, jo žodžiais kalbant, vyko didžiausi Lietuvos stebuklai, o jų apžvalgą pradėjo nuo Vytauto Didžiojo laikų, lygindamas mūrinių pilių santykį LDK ir kaimynystėje. LDK anuomet turėjo 16 mūrinių pilių, Vokiečių ordinas – 160. Eilinė vokiečių pilis tuomet užėmė 72 tūkst. kubinių metrų, o lietuvių, pavyzdžiui, Trakų pilis, – 34 tūkst. Taigi, pilių LDK ne tik buvo 10 kartų mažiau – jos buvo ir bent dvigubai mažesnės. Kaip pasakojo istorikas, prie vienos iš tokių vidutinių Vokiečių ordino pilių, išlikusių iki šių dienų, susitikęs lietuvių delegaciją jis sulaukė paprasto klausimo, kaip mes sugebėjome atsilaikyti, jau nekalbant apie laimėjimą Žalgirio mūšyje. „Vytauto valdymo pabaigos laikais, 1430 metais, Lietuva jau turėjo sunkiąją raitiją, mokyklas, rašto industriją (Vytauto kanceliarija rašė, išskyrus lietuvių kalbą, penkiomis kalbomis), turėjo miestus – pamažu formavosi tai, ką vadiname riterio ūkiu“, – pasakojo A. Bumblauskas, šį laikotarpį įvardijęs kaip proveržį, kuris vėliau padėjo pasiekti tokių pergalių kaip Žalgirio mūšis. Kaip antrąjį Lietuvos stebuklą istorikas įvardijo Lietuvių tautinį atgimimą XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje ir vėliau vykusį suklestėjimą tarpukariu. „Jie sukūrė tokią revoliuciją, kuri padarė stebuklą. Jie Lietuvą lydėjo aiškiu keliu“, – kalbėjo A. Bumblauskas. Kaip lietuvybės plitimo įrodymą jis pademonstravo rinkimų rezultatų žemėlapį, kuriame Vilniaus kraštas gerokai išsiskyrė iš likusios, istoriko žodžiais, jablonskinės, Lietuvos. Pastaroji už lenkiškas partijas nebalsavo, o Vilniaus kraštas lenkiškas partijas palaikė labai aktyviai. Kaip didžiausią anuometinį pasiekimą jis įvardijo Lietuvos švietimo sistemos su privalomu pradiniu mokymu susiformavimą 1927 metais. „Pirmą sykį lietuvių kalba yra pagrindinė Lietuvos kalba ir lietuviai iš principo tampa raštinga tauta“, – akcentavo istorikas. Anot jo, tuomet suklestėjo architektūra, eksportas – Lietuva tapo 5-ąja šalimi pagal sviesto eksportą Europoje, o saldainių gamyba netgi aplenkė Ameriką. Taip pat išskirtinę vietą tarpukariu užėmė nederamai pamirštama aviacija. „Steponą Darių ir Stasį Girėną mes dar paprastai žinome. Tačiau kažkaip mažai kalbame apie Antaną Gustaitį ir jos „ANBO“ (Antanas nori būti ore) lėktuvą, jo ekspediciją, kai „ANBO“ lėktuvas apskrido 12 Europos sostinių“, – pasakojo A. Bumblauskas. Pasak jo, „ANBO“ lėktuvui pakilti į kilometro aukštį trukdavo 50 sekundžių, kai kitiems panašiems lėktuvams prireikdavo minutės. Tarp prieškario pasiekimų jis įvardijo ir Lietuvos krepšininkų bei krepšininkių pasiekimus ir moterų išvaizdą, kuri pasikeitė taip, kad sunku buvo atskirti lietuvaitę nuo prancūzės. Naujausias Lietuvos stebuklas, pasak istoriko, prasidėjo 1988-aisiais. „Pirmą sykį Lietuva tapo pasaulio istorijos faktu. Nei Vytauto, nei Antano Smetonos laikais ji tokia nebuvo, tokia tapo tik naujausioji Lietuva, nes Amerikos kongresas, abieji Rūmai, pripažino, kad Kovo 11-oji išardė Sovietų Sąjungą“, – sakė A. Bumblauskas. Kaip vėlesnius pasiekimus, kuriems tokiu būdu buvo nutiestas kelias, jis akcentavo įstojimą į Europos Sąjungą ir į NATO. „Juk stebuklas, kad ant euro atsiradęs Vytis tą patį reiškia ir Kanaruose, Tenerifėje. A. Bumblausko manymu, svarbiausius proveržius visuomenėje daro tokių stebuklų visuma.

Trys Lietuvos ekonomistai iš skirtingų bankų susirinkusią publiką pradžiugino jungtiniu pranešimu „Idėjų įkvėpta ekonomika“. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakojo, ko Lietuva turėtų pasimokyti iš kitų šalių, kad jas pasivytų. „Iš tikrųjų per nepriklausomybės laikotarpį pasiekėme labai daug, prieš 20 metų mūsų ekonomika sudarė tik 30 proc. Vakarų Europos vidurkio, o dabar net 70 proc. Galime paploti sau. Būtent mūsų dėka mums pavyko šitą proveržį pasiekti. Jeigu išlaikysime pagreitį, tai 2030 metais pasivysime Vakarų Europą“, – teigė jis. SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė 30 iš 1500 siūlytų atrinktų idėjų. Jis džiaugėsi, kad iniciatyva „Idėja Lietuva“ suvienijo žmones, o valdžios atstovai negalės ignoruoti to, kas buvo pasiūlyta, nes tauta parodė, kad nori ir sugeba dalyvauti valstybės valdyme. „Mes nerasime vienos stebuklingos idėjos, nėra vienos idėjos, kuri išgelbėtų Lietuvą ir suteiktų didžiulį konkurencinį pranašumą, idėjų yra daugybė“, – sakė jis. Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis juokėsi, kad jam teko maloniausia ir sunkiausia užduotis, nes tenka pristatyti tris daugiausiai balsų gavusias, populiariausias ekonomines idėjas. „Sunkiausia, nes už dvi aš nebalsuočiau, bet čia tik mano nuomonė, – šmaikštavo ekonomistas. – Tiesą sakant, dvi iš tų idėjų yra kontroversiškos“. Vis dėlto jis džiaugėsi, kad tarp atrinktų idėjų pateko jo palaikoma idėja – skaitmenizuoti valstybės valdymą.

Konferenciją užbaigė iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ autorių apdovanojimai. Už svarbiausių idėjų Lietuvai įgyvendinimą apdovanojimas įteiktas „Žmogui-idėjai Lietuvai“ – prof. Vytautui Landsbergiui. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, faktiniam Lietuvos vadovui lemtingu šaliai metu padėkota už drąsą turėti idėjų ir siekti jų įgyvendinimo. „Labai norėčiau, kad tas ąžuolo lapas būtų visada gyvas. Žaliuos Lietuvoje ąžuolai, nepamirškime to tikėjimo, gyvenkime juo, būkime Lietuvoje, kurkime Lietuvą, nes save tada kuriame ir kažkas esame“, – atsiimdamas ąžuolo lapo formos apdovanojimą kalbėjo prof. V. Landsbergis.

Apdovanojimai taip pat įteikti žurnalistei Justinai Ilkevičiūtei, populiariausiai iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ televizijos laidai – LRT televizijos laidai „Labas rytas, Lietuva“. Net du apdovanojimai įteikti kategorijoje iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ balsas. Jie iškeliavo į LRT radijo ir „Žinių radijo“ rankas. Šių radijo stočių dėka jų kasdienių laidų dalimi tapusios idėjos Lietuvai pasiekdavo tautiečių ausis, kad ir kur šie bebūtų – automobilyje, darbe ar namuose. „Žinių radijo“ žurnalistas Ridas Jasilionis kalbėjo, kad jie radijuje jau keliolika metų organizuoja diskusijas ir taip jaučiasi prisidedantys prie Lietuvos kelio ryškinimo ir idėjų gryninimo. Už nuopelnus iniciatyvai „Idėja Lietuvai“ buvo apdovanotas žurnalistas Edmundas Jakilaitis (jis ir vedė visą konferenciją), vadintas iniciatyvos žmogumi orkestru: jis buvo vaizdas, balsas ir idėja viename. E. Jakilaitis pabrėžė, kad viską darė ne dėl apdovanojimų, nors juos gauti, žinoma, malonu. Be to, jis pridūrė, kad nepamirš savo siūlytos šaulių idėjos ir dės pastangas, kad ji vis tiek būtų įgyvendinta, nors ir nebuvo išrinkta. Už žodžio laisvės idėjos gynimą apdovanojimas skirtas DELFI specialiajam korespondentui Dainiui Sinkevičiui. Už proveržio idėjų skleidimą apdovanotas portalo „15min.lt“ žurnalistas Ugnius Antanavičius. Apdovanojimas už iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ vaizdą skirtas fotomenininkui Mariui Jovaišai.

* * *

Konferencija buvo organizuota ir koordinuota labai išradingai ir subtiliai. Jos organizatorius ir vedėjus, ypač E. Jakilaitį, galima tik pagirti. Įdomiai kalbėjo užsienio prelegentai, išradingai pasisakė ir Lietuvos atstovai. Tarp atskirų konferencijos dalių kavos pertraukos ar pietų pertrauka bei pabaigtuvių „furšetas“ vykdavo operatyviai ir glaustai, nepaisant didelio dalyvių skaičiaus (nors jų galėjo būti ir daugiau). Vaišės ir jų organizavimas tikrai buvo įspūdingi, reikia pasakyti, siekė pasaulinį lygį. Pertraukų metu galima buvo betarpiškai pabendrauti su verslo atstovais, politikais (kurių buvo per mažai tokiam įspūdingam renginiui), žurnalistais. Todėl dabar telieka įgyvendinti išrinktas geriausias idėjas Lietuvai.

© 2018 „XXI amžius“