Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų – tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Būti vedamiems į tiesos pilnatvę

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovauja ekumeniniams mišparams Romos Šv. Pauliaus bazilikoje

Vienijanti krikšto malonė

Popiežius Pranciškus, neseniai lankydamasis su apaštaliniu vizitu katalikiškojo Lotynų Amerikos žemyno šalyse, ekumeninių susitikimų jose neturėjo, tačiau, sugrįžęs į Romą, vadovavo šiemetinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės (sausio 18–25 d.) uždarymo pamaldoms. Tradiciškai ji buvo užbaigta apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo iškilmės mišparais jam dedikuotoje Romos bazilikoje. Prieš ekumenines pamaldas Šventasis Tėvas kartu su kitais dviem pagrindiniais jų dalyviais – Stačiatikių Bažnyčios vadovo Konstantinopolio patriarcho atstovu Maltos metropolitu Genadijumi ir Anglikonų Bažnyčios vadovo Kenterberio arkivyskupo atstovu, iš Nigerijos kilusiu arkivyskupu Bernardu Ntahoturiu – pasimeldė prie šv. Pauliaus kapo. Kartu meldėsi ir Suomijos ekumeninė delegacija, sudaryta iš liuteronų ir katalikų hierarchų, kurie kaip ir kasmet buvo atvykę pagerbti tautos apaštalo ir kankinio vyskupo Henriko (liturginis minėjimas sausio 20 dieną) ir vėl buvo popiežiaus Pranciškaus priimti privačioje audiencijoje. Sausio 25 dieną Šv. Pauliaus bazilikoje vykusiuose ekumeniniuose mišparuose dalyvavo įvairių konfesijų tikintieji, įskaitant, kaip pranešama, Kauno kunigų seminarijos bendruomenės atstovus, kurie tuo metu lankėsi Romoje. Šventasis Tėvas, iškeldamas jo ekumeniniam mokymui svarbią Krikšto bendrystę siekiant krikščionių vienybės, homilijoje komentavo šiemetinės Maldos už krikščionių vienybę temą „Tavo dešinė, Viešpatie, yra nuostabi jėga“ (Iš 15, 6) pagal Išėjimo knygoje skelbiamą pranašo Mozės ir jo sesers Mirjamos giedotą „Pergalės giesmę“ (Iš 15, 1–21). Tai buvo padėka Dievui už Izraelio tautos išlaisvinimą iš Egipto faraonų nelaisvės stebuklingu žmonių pervedimu per persiskyrusią Raudonąją jūrą, kurioje izraelitus iš paskos viję priešai sugrįžusio vandens buvo paskandinti.

Tėvynės paaukojimas Marijai

Kun. Vytenis Vaškelis

2018 metų vasario 11 – oji yra istorinė diena, nes Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Lietuvos vyskupai bei kunigai, dalyvaujant tikintiesiems, gausiai atvykusiems iš įvairių šalies vietovių, aukos iškilmingas šv. Mišias, kurių metu mūsų Tėvynė bus paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai. Tai – artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečiui ypač aktualus tikėjimo išpažinimo ir liudijimo aktas, prisimenant, kad visi didieji bei mažieji mūsų gyvenimo įvykiai iš tiesų visada daugiau priklauso nuo Dievo Apvaizdos gailestingumo, o ne vien nuo mūsų žmogiškų pastangų.

Kai kurdami visuomenės gerovę pasikliaujame tik savo asmeniniais gebėjais, artėjame prie fiasko, nes ignoruojame Aukščiausiąjį ir Jo dievišką veikimą. Tada Jam suteikiame galimybę palikti mus savivalei, naikinančiai mūsų egzistencinę priklausomybę nuo Visagalio. O kai atsiskiriame nuo savo tikrosios tapatybės šaknų, neišvengiamai tolstame nuo To, kuris mus kiekvieną akimirką tik iš besąlygiškos meilės palaiko būtyje ir dėl begalinių Jėzaus mirties bei prisikėlimo iš numirusių nuopelnų mums trokšta suteikti amžinąjį malonės lobį Jame (plg. Ef 2, 7).

„Idėja Lietuvai“: telieka įgyvendinti atrinktas

Konferencijos pranešėjai buvo rodomi dideliame ekrane

Pernai rudenį Lietuvoje buvo pristatyta iniciatyva, suvienijusi, kaip skelbia jos iniciatoriai, Lietuvos žiniasklaidą, verslą ir visuomenę. Visi norintys galėjo siūlyti savo idėjas Lietuvai, kurios buvo paskelbtos viešame tinklapyje, o sulaukusios daugiausia susidomėjimo ir palaikymo buvo aptariamos iniciatyvoje dalyvaujančiose žiniasklaidos priemonėse, visoje šalyje organizuotose viešose diskusijose. Idėjų rinkimo etape, kuris vyko nuo 2017 m. rugsėjo 7 iki lapkričio 20 dienos, buvo pasiūlyta daugiau nei 1500 idėjų, kurios buvo priskirtos vienai iš 14 sričių: aplinkos apsaugai, energetikai, ekonomikai, krašto apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai, susisiekimui, sveikatos apsaugai, švietimui, mokslui, teisei, žemės ūkiui, vidaus reikalams, kitoms sritims. Žurnalistai iš įvairių žiniasklaidos priemonių, susivieniję į „Žurnalistų klubą“, rinko idėjas kalbindami žymius Lietuvos asmenis, skirtingų sričių profesionalus, ekspertus. Vėliau, nuo lapkričio 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d., vyko diskusijų apie idėjas etapas: didžiausiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose vyko gyvos diskusijos skirtingomis temomis, moderuojamos „Žurnalistų klubo“ narių. Jose dalyvavo miestų, rajonų valdžios atstovai, įtakingiausi sričių ekspertai. Idėjos buvo analizuojamos ir žiniasklaidos priemonių TV laidose, forumuose, radijo laidose, straipsniuose.

Kauno savivaldybė naikina katalikišką gimnaziją

Antradienį vykęęs piketas dėl katalikiškos Šv. Mato gimnazijos prie Kauno miesto savivaldybės Raimondo Kaminsko nuotrauka

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį pritarė siūlymui dėl inžinerinės krypties mokyklos steigimo patalpose, kur šiuo metu veikia katalikiška Šv. Mato gimnazija, taip atimdama iš jos galimybę toliau veikti. Pasinaudota tuo, kad panaudos sutartis su gimnazija, kurios steigėjas – Vilkaviškio arkivyskupija, vasarą nutrūksta, tad papildomų sprendimų priimti savivaldybei nereikės ir šis sprendimas atveria kelią Šv. Mato gimnazijos patalpose veiklą vykdyti KTU Inžinerijos licėjui, kurio steigėja – savivaldybė.

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos pateiktais duomenimis, gimnazijoje šiuo metu mokosi 454 vaikai, iš jų 80 – ikimokyklinio ugdymo klasėse. Iki perduodant gimnaziją arkivyskupijai, mokinių, pasak jo, buvo dvigubai daugiau. Savivaldybė teigia, kad jai pavaldžios mokymo įstaigos veikla šiose patalpose reikalinga siekiant gerinti švietimo kokybę. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė sakė, kad įsteigus mokykloje KTU Inžinerijos licėjų, norintys moksleiviai galės tęsti mokslą. Žurnalistams ji sakė: „Dėl mokytojų spręs licėjus, jeigu norės dirbti tie patys Šv. Mato mokyklos mokytojai, jie tikrai greičiausiai bus priimti, jei atitiks visus reikalavimus. Dėl tėvų, mokinių tai yra jų sprendimas, ar jie norės mokytis licėjuje, ar nenorės“. Taigi valdininkė pati prieštaravo savo ankstesniam teiginiui, kad ši gimnazija mokymosi lygiu yra atsilikusi. Sunku paaiškinti, kaip blogai dirbę pedagogai galės dirbti aukšto lygio švietimo įstaigoje. Jau dabar aišku, kad visi katalikiškoje gimnazijoje dabar besimokantys vaikai negalės ir toliau mokytis šioje mokykloje, nes savo veiklą čia pradėsiantis KTU Inžinerijos licėjus gali organizuoti stojamuosius egzaminus. Pristatydamas klausimą tarybos posėdyje ir paklaustas, kodėl nuspręsta „reorganizuoti“ katalikišką mokyklą, V. Mažeika nurodė ir tokią priežastį: „Panemunėje, Žemuosiuose Šančiuose, Rokuose, Vaišvydavoje, didžiulėje teritorijoje, šiuo metu mes neturime jokios savivaldybės gimnazijos“. Tai reiškia, kad vilkas norėdamas suėsti ėriuką, tai ir padarys.

Eterio balsai iš anapus

Kaip Vasario 16-osios aktas prasmuko pro vokiečių cenzūros žnyples

1918 m. vasario 22 d. „Lietuvos aido“ numerio pirmojo puslapio, kuriame paskelbtas Vasario 16-osios Aktas, faksimilė

Sovietų okupacijos metais lietuvių visuomenės veikėjai savo prisiminimus apie nepriklausomą Lietuvą galėdavo pateikti tik gyvendami emigracijoje, išeivių telkiniuose, ir į savo krašto žmones prabildami per užsienio radijo stotis. Viena iš tokių radijo stočių buvo „Amerikos balsas“, per ją savo prisiminimus apie Lietuvos kūrimą, jos gyvenimą, tautos darbus perduodavo lietuvių politikai, žurnalistai, visuomenės veikėjai. Čia pristatomas J. Pajaujo pasakojimas apie Vasario 16-osios Akto publikavimą „Lietuvos aide“ yra autentiškas žodinis dokumentas, pasakytas 1968 metais Vašingtone minint 50-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines ir transliuotas per „Amerikos balsą“ Lietuvai 1968 m. vasario 16 d. J. Pajaujis įdomiai pasakojo, kaip jis ir „Lietuvos aido“ redaktorius Petras Klimas laikraštyje slapta spausdino Vasario 16-osios deklaracijos tekstą, kaip tekstas buvo nugabentas į Berlyną ir paskelbtas pasauliui. J. Pajaujis prisiminė, kad „labiausiai dūko Obosto pareigūnai Lietuvoje, išvadinę Tarybą „akiplėšiška gauja“, karinis viršininkas „buvo net užsimojęs visą Tarybą suimti“. Tačiau, pasirodo, nepriklausomybės siekę lietuviai savo užtarėjų ir net gerbėjų turėjo ir tarp vokiečių. Pateikiame J. Pajaujo kalbos, transliuotos 1968 m. vasario 16 d. per „Amerikos balsą“, tekstą.

Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą

Sausio 15-ąją į sostinės gatves išriedėjo autobusai, kuriuos papuošė įsimintinos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintys. Socialiniu projektu „Atkurtai Lietuvai 100 – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami domėtis žmonėmis, kūrusiais Lietuvos istoriją.

„Šie autobusai su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintimis, kurios yra savotiškas kreipimasis į Lietuvos valstybės ateitį ir mus, ją kuriančius žmones, yra simboliška mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos pradžia. Likus vos mėnesiui iki didžiosios valstybės šventės į Vilniaus gatves išriedėję šie ypatingi autobusai bus savotiška Lietuvos istorijos ir literatūros pamoka ne tik keleiviams, vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Tai puikus būdas dalintis mūsų istorine praeitimi ir taip džiaugtis tuo, ką šiandien turime svarbiausią – laisvę“, – pasidžiaugė kultūros sritį kuruojantis Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

Prieškario kūrėjai

Vinco Vilkaičio jaunystės publicistika

Sausio 18 dieną Žemdirbystės institute (Akademija, Kėdainių r.) paminėtos profesoriaus Vinco Vilkaičio (1892 01 16 Kybartuose – 1943 01 19 Trofimovske) – mokslininko, buvusio Žemės ūkio akademijos rektoriaus (1934–1940), Augalų apsaugos stoties steigėjo (1927–1940), eksperimentinės fitopatologijos pradininko Lietuvoje, Akademijos sodybos šeimininko, kūrėjo – 75-osios mirties tremtyje metinės. V. Vilkaitis 1912–1914 metais studijavo Peterburgo universitete, 1917–1921 metais buvo Marijampolės gimnazijos mokytojas, 1925 metais baigė Berlyno universitetą. 1925–1941 metais buvo Žemės ūkio akademijos Botanikos katedros vedėjas, 1934–1940 metais – rektorius; profesorius (1927). 1927 metais Žemės ūkio akademijoje (prie Dotnuvos) įsteigė Augalų apsaugos stotį ir iki 1939 metų jai vadovavo. V. Vilkaitis paskelbė darbų apie javų kūles ir rūdis, runkelių, linų, vaismedžių ir uogakrūmių ligas; šie darbai sudarė pagrindą vėlesniems tų augalų ligų tyrinėjimams Lietuvoje. 1935 metais suorganizavo Žemės ūkio akademijos mokslininkų personalo kolektyvą Kamanų (Akmenės r.), vėliau – Šepetos (Kupiškio r.) pelkėms tirti. Paskelbė darbų iš žemės ūkio fitopatologijos, parazitinės mikologijos, straipsnių apie botanikos dėstymą vidurinėje mokykloje, išvertė ir parašė vadovėlių vidurinei mokyklai. 1941 metais buvo ištremtas į Jakutiją, prie Laptevų jūros, ten po pusantrų metų mirė. V. Vilkaičio vardas 1989 metais įamžintas paminkle Lietuvos agronomams-tremtiniams Akademijos parke.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Paminėjo ilgametį kleboną, bažnyčios atstatytoją

Prie lentos prel. Antanui Maskeliūnui atminti prisiminimais dalijasi dekanas kan. Donatas Jasulaitis, dešinėje – kun. Artūras Vaškevičius

SINTAUTAI. Sausio 13-ąją Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo bažnyčioje, minint pirmąsias mirties metines, prisimintas jos atstatytojas, Šakių rajono Garbės pilietis, garbės prelatas Antanas Maskeliūnas (193 03 19–1954 12 19–2017 01 11), čia darbavęsis beveik 40 metų, nuo 1971 06 24 iki 2010 08 26. Šv. Mišias už prelatą aukojo Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, vicedekanas, Šakių ir Plokščių klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius ir Sintautų klebonas kun. Artūras Vaškevičius. Jis kvietė melstis ir už pirmąjį mūrinės bažnyčios statybos Sintautuose iniciatorių ir organizatorių kun. Vincentą Paulionį, priminė Sintautų parapijos istoriją ir iš čia kilusius dvasininkus, kvietė parapijiečius pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį melstis už buvusį parapijos kleboną prel. A. Maskeliūną.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Paminėjo 100-ąsias bažnyčios statytojo mirties metines

Procesija į senąsias Tverų kapines. Dešinėje – klebonas kun. doc. dr. Saulius Stumbra

TVERAI. 1918 m. sausio 30 d. čia mirė Žemaičių vyskupijos kanauninkų kapitulos narys, dekanas ir kanauninkas Juozapas Niūniava – Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statytojas. Ji pastatyta 1897 metais. Prabėgus 100 metų, vasario 4 dieną, Tverų šventovėje rinkosi dabartiniai parapijos gyventojai, svečiai ir garbūs kraštiečiai, velionio kunigo artimieji. Sveikindamas susirinkusiuosius parapijos klebonas doc. dr. Saulius Stumbra džiaugėsi, jog sulaukę garbingų svečių, gražiai susirinkę į šią iškilmę, už pastatytą Tveruose bažnyčią nuoširdžiai dėkojame jos statytojui kan. Juozapui Niūniavai.

Apeigoms vadovavo prel. dr. Juozas Šiurys. Homilijoje garbus svečias akcentavo, kaip svarbu yra statyti bažnyčią ne tik iš plytų ar medienos, bet svarbu, kad ji būtų pastatyta žmogaus gyvenime. Garbus kanauninkas J. Niūniava pastatė sau paminklą – didžiausią medinę bažnyčią Lietuvoje, kurioje jau 120 metų renkasi Dievo tauta sekmadienio maldai, ateina krikštui, santuokai, čia neša savo mirusiuosius, išgyvena savo gyvenimo džiaugsmus ir skausmus prie malonėmis garsaus Dievo Motinos paveikslėlio. Anot pamokslininko, mums tenka uždavinys rūpintis, kad Dievo namai būtų gražūs, kad jie kviestų ir vienytų visus.