Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

„Idėja Lietuvai“: telieka įgyvendinti atrinktas

Konferencijos pranešėjai buvo rodomi dideliame ekrane

Pernai rudenį Lietuvoje buvo pristatyta iniciatyva, suvienijusi, kaip skelbia jos iniciatoriai, Lietuvos žiniasklaidą, verslą ir visuomenę. Visi norintys galėjo siūlyti savo idėjas Lietuvai, kurios buvo paskelbtos viešame tinklapyje, o sulaukusios daugiausia susidomėjimo ir palaikymo buvo aptariamos iniciatyvoje dalyvaujančiose žiniasklaidos priemonėse, visoje šalyje organizuotose viešose diskusijose. Idėjų rinkimo etape, kuris vyko nuo 2017 m. rugsėjo 7 iki lapkričio 20 dienos, buvo pasiūlyta daugiau nei 1500 idėjų, kurios buvo priskirtos vienai iš 14 sričių: aplinkos apsaugai, energetikai, ekonomikai, krašto apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai, susisiekimui, sveikatos apsaugai, švietimui, mokslui, teisei, žemės ūkiui, vidaus reikalams, kitoms sritims. Žurnalistai iš įvairių žiniasklaidos priemonių, susivieniję į „Žurnalistų klubą“, rinko idėjas kalbindami žymius Lietuvos asmenis, skirtingų sričių profesionalus, ekspertus. Vėliau, nuo lapkričio 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d., vyko diskusijų apie idėjas etapas: didžiausiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose vyko gyvos diskusijos skirtingomis temomis, moderuojamos „Žurnalistų klubo“ narių. Jose dalyvavo miestų, rajonų valdžios atstovai, įtakingiausi sričių ekspertai. Idėjos buvo analizuojamos ir žiniasklaidos priemonių TV laidose, forumuose, radijo laidose, straipsniuose.

Paminklus nepriklausomybės kūrėjams stato jų giminaičiai

Vakar, vasario 8-ąją, Lietuvai netrukus minėsiant valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniuje, ant Neries kranto, buvo atidengtas paminklas Jonui, Antanui ir Petrui Vileišiams. Daug nepriklausomybei ir lietuvybei nusipelniusių brolių atminimą įamžinti ėmėsi jų palikuonys. O paminklo nepriklausomybės patriarchui Jonui Basanavičiui dar teks palaukti. Planuojama, kad jis galėtų būti pastatytas tik šių metų lapkričio 23 d., minint 167-ąsias šios iškilios asmenybės gimimo metines. Į paminklo atidengimo iškilmes iš JAV turėjo atvykti jauniausioji – jau 97 metų sulaukusi – Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė su dukra Silvija ir vaikaite Lina, buvusio Seimo nario ir aktyvaus lietuvių išeivijos veikėjo Kazio Bobelio našlė, J. Vileišio vaikaitė Dalia Bobelienė su sūnumi Algiu, P. Vileišio vaikaitis Petras Vileišis. Susirinkti turėjo ir gausus Vileišių giminaičių, gyvenančių Lietuvoje, būrys. Po visą pasaulį išsibarsčiusioje Vileišių giminėje idėja pastatyti savo garsiems protėviams paminklą Vilniuje, dėl kurio jie kovojo, sklandė daugybę metų. Prieš kelerius metus Vileišių palikuonys patys ėmėsi iniciatyvos paskelbti konkursą paminklui sukurti. Jam buvo pateikta net 60 darbų, iš jų atrinkti 45. Iš pateiktų idėjų konkurso komisija, kurioje dirbo architektai ir skulptoriai, išrinko skulptoriaus Regimanto Midvikio bei architektų Lino Krūgelio ir Ričardo Krištapavičiaus darbą. Broliai Vileišiai, susėdę prie bendro stalo, žiūri į Gedimino kalną – ši idėja simbolizuoja ir pabrėžia glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, su Lietuva, dėl kurios jie labai daug nuveikė. Paminklo autorius – skulptorius R. Midvikis – nesulaukė jo atidengimo. Mirė 2015 metais, tačiau savo darbą buvo spėjęs pabaigti. Vienas iš J. Vileišio vaikaičių – vilnietis verslininkas Gediminas Tursa, kurio iniciatyva buvo sutvarkytas Vileišių mauzoliejus Rasų kapinėse, kur ilsisi visi trys broliai ir dalis jų palikuonių, pasakojo, kad paminklo sukūrimas ir pastatymas T. Kosčiuskos gatvėje esančiame skverelyje, nuo kurio Neries pakrante galima pasiekti P. Vileišio statytus rūmus, kainavo daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Šias lėšas skyrė Vileišių giminės atstovai ir projekto rėmėjai. Skverui sutvarkyti ir paminklo pjedestalui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė per 105 tūkst. eurų.

Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą

Sausio 15-ąją į sostinės gatves išriedėjo autobusai, kuriuos papuošė įsimintinos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintys. Socialiniu projektu „Atkurtai Lietuvai 100 – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami domėtis žmonėmis, kūrusiais Lietuvos istoriją.

„Šie autobusai su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintimis, kurios yra savotiškas kreipimasis į Lietuvos valstybės ateitį ir mus, ją kuriančius žmones, yra simboliška mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos pradžia. Likus vos mėnesiui iki didžiosios valstybės šventės į Vilniaus gatves išriedėję šie ypatingi autobusai bus savotiška Lietuvos istorijos ir literatūros pamoka ne tik keleiviams, vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Tai puikus būdas dalintis mūsų istorine praeitimi ir taip džiaugtis tuo, ką šiandien turime svarbiausią – laisvę“, – pasidžiaugė kultūros sritį kuruojantis Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.