Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Gyvenimo audrose nepalūžęs

Antanas POCIUS

(Tęsinys. Pradžia nr. 46, 47, 48, 49, 50; 2018 m. nr. 1, 2, 3, 4, 5)

A.Biliūno-Džiugo padirbto P. Paulaičio laikino liudijimo faksimilė (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41180/3, t. 1, p. 269-3)

Jurbarko partizanų rinktinės vadai P. Paulaitis-Aidas ir jo pirmasis pavaduotojas Vladas Gudavičius-Radvila to susitikimo metu iškeltai partizanų jungimosi į apygardą idėjai pritarė, pažadėjo dalyvauti būsimajame partizanų vadų susitikime. 1946 m. rugpjūčio 21 d. stambesnių partizanų junginių vadų pasitarime buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda, patvirtinti laikinieji JKA nuostatai, o 1946 m. rugsėjo 12 d. rinktinių atstovų susirinkime buvo svarstomos apygardos veiklos ir vadovybės išrinkimo problemos. JKA vadu vieningai buvo išrinktas aviacijos leitenantas Juozas Kaspervičius-Visvydas, Angis, Šilas, JKA štabo Organizacijos skyriaus viršininku paskirtas raseiniškis Petras Bartkus Rimgaila, Žadgaila ir Informacijos skyriaus – Petras Paulaitis-Aidas, Barkus. Jis kartu tapo ir apygardos pogrindinio laikraščio Laisvės varpas redaktoriumi. Ūkio skyriui vadovauti paskirtas iš Šilalės valsčiaus kilęs mokytojas Jonas Jokubauskas-Merkys, Skroblas.

Prieškario kūrėjai

Vinco Vilkaičio jaunystės publicistika

Sausio 18 dieną Žemdirbystės institute (Akademija, Kėdainių r.) paminėtos profesoriaus Vinco Vilkaičio (1892 01 16 Kybartuose – 1943 01 19 Trofimovske) – mokslininko, buvusio Žemės ūkio akademijos rektoriaus (1934–1940), Augalų apsaugos stoties steigėjo (1927–1940), eksperimentinės fitopatologijos pradininko Lietuvoje, Akademijos sodybos šeimininko, kūrėjo – 75-osios mirties tremtyje metinės. V. Vilkaitis 1912–1914 metais studijavo Peterburgo universitete, 1917–1921 metais buvo Marijampolės gimnazijos mokytojas, 1925 metais baigė Berlyno universitetą. 1925–1941 metais buvo Žemės ūkio akademijos Botanikos katedros vedėjas, 1934–1940 metais – rektorius; profesorius (1927). 1927 metais Žemės ūkio akademijoje (prie Dotnuvos) įsteigė Augalų apsaugos stotį ir iki 1939 metų jai vadovavo. V. Vilkaitis paskelbė darbų apie javų kūles ir rūdis, runkelių, linų, vaismedžių ir uogakrūmių ligas; šie darbai sudarė pagrindą vėlesniems tų augalų ligų tyrinėjimams Lietuvoje. 1935 metais suorganizavo Žemės ūkio akademijos mokslininkų personalo kolektyvą Kamanų (Akmenės r.), vėliau – Šepetos (Kupiškio r.) pelkėms tirti. Paskelbė darbų iš žemės ūkio fitopatologijos, parazitinės mikologijos, straipsnių apie botanikos dėstymą vidurinėje mokykloje, išvertė ir parašė vadovėlių vidurinei mokyklai. 1941 metais buvo ištremtas į Jakutiją, prie Laptevų jūros, ten po pusantrų metų mirė. V. Vilkaičio vardas 1989 metais įamžintas paminkle Lietuvos agronomams-tremtiniams Akademijos parke.

Tautos šventovės atstatymo autorius

A†A doc. Antanas Algimantas Sprindys (1928 02 28–2018 01 30)

Sausio 30 dieną mirė ilgametis Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios Atstatymo komiteto narys, Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo autorius, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelio atkūrimo ir buvusių paminklų atstatymo iniciatorius, žymus Lietuvos architektas, docentas Antanas Algimantas Sprindys.

Jis gimė 1928 m. vasario 28 d. Šiauliuose, inteligentų šeimoje. Nuo 1934 metų mokėsi Šiaulių pradžios mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1943–1946 metais Mažeikių gimnazijoje ir Viekšnių vidurinėje mokykloje. Gimnazistui ėjo septyniolikti metai, kai Antrojo pasaulinio karo grėsmių akivaizdoje įstojo į Telšių kunigų seminariją. Tikslo tapti kunigu neturėjęs, piešimui gabus jaunuolis nuo 1946 metų studijavo Kauno valstybinio universiteto architektūros fakultete, o studijas baigė 1952 metais Kauno politechnikos institute. Nuo 1952 metų architektas darbavosi Kaune, 1976–1987 metais buvo Kauno miesto vyr. architektas. Dar studijų metais Algimantas pradėjo projektuoti, dirbo pas architektus Kazimierą Šešelgį, Jokūbą Perą, Adolfą Lukošaitį. Jis prisidėjo prie įvairių projektų, užsakymų, nuo kurių gaudavo šiokį tokį atlygį, taip padėdamas pragyventi ir tėvams. Pats Algimantas norėjo būti grafiku, bet tėvai patarė rinktis architektūrą, nes dailininkai mažai uždirba.

Istorikas, mecenatas, kunigaikštis

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenė paskelbė, kad gruodžio 29 dieną Oksforde mirė Bibliotekos geradarys kunigaikštis Mykolas Giedraitis. „Jo asmenyje netekome didžio Žmogaus, Mecenato ir nuoširdaus, ištikimo, išmintingo Bičiulio“, – rašoma  Vrublevskių bibliotekos pranešime spaudai.

Mykolas Giedraitis (Michał Giedroyć), LDK senos kunigaikščių giminės palikuonis, gimė 1929 m. Lobzove prie Derečino (dabartinėjė Baltarusijoje), Lenkijos senatoriaus Tadeušo Giedraičio (Tadeusz Giedroyć) ir Anos Šostakovskos (Anna Szostakowska) šeimoje. 1939 metais Raudonajai Armijai užėmus rytines tuometinės Lenkijos rytines sritis, Sovietų Sąjungos saugumas suėmė T. Giedraitį ir jį 1941 metais sušaudė Červenėje. 1940 metais žmona Ana su dukterimis ir sūnumi buvo deportuota į Sibirą, o 1942 metais iš ten su gen. V. Anderso armija evakavosi į Iraną. 1946 metais šeima emigravo į Didžiąją Britaniją. M. Giedraitis Londono universitete studijavo aeronautiką ir taikomąją matematiką, įgijo aviacijos inžinieriaus diplomą. Londone jis vedė Rozmary Kampston (Rosemary Cumpston), su kuria išaugino sūnų ir tris dukras.