|
Būti vedamiems į tiesos pilnatvę
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus vadovauja
ekumeniniams mišparams Romos
Šv. Pauliaus bazilikoje
|
Vienijanti krikšto malonė Popiežius Pranciškus, neseniai lankydamasis su apaštaliniu vizitu katalikiškojo Lotynų Amerikos žemyno šalyse, ekumeninių susitikimų jose neturėjo, tačiau, sugrįžęs į Romą, vadovavo šiemetinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės (sausio 1825 d.) uždarymo pamaldoms. Tradiciškai ji buvo užbaigta apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo iškilmės mišparais jam dedikuotoje Romos bazilikoje. Prieš ekumenines pamaldas Šventasis Tėvas kartu su kitais dviem pagrindiniais jų dalyviais Stačiatikių Bažnyčios vadovo Konstantinopolio patriarcho atstovu Maltos metropolitu Genadijumi ir Anglikonų Bažnyčios vadovo Kenterberio arkivyskupo atstovu, iš Nigerijos kilusiu arkivyskupu Bernardu Ntahoturiu pasimeldė prie šv. Pauliaus kapo. Kartu meldėsi ir Suomijos ekumeninė delegacija, sudaryta iš liuteronų ir katalikų hierarchų, kurie kaip ir kasmet buvo atvykę pagerbti tautos apaštalo ir kankinio vyskupo Henriko (liturginis minėjimas sausio 20 dieną) ir vėl buvo popiežiaus Pranciškaus priimti privačioje audiencijoje. Sausio 25 dieną Šv. Pauliaus bazilikoje vykusiuose ekumeniniuose mišparuose dalyvavo įvairių konfesijų tikintieji, įskaitant, kaip pranešama, Kauno kunigų seminarijos bendruomenės atstovus, kurie tuo metu lankėsi Romoje. Šventasis Tėvas, iškeldamas jo ekumeniniam mokymui svarbią Krikšto bendrystę siekiant krikščionių vienybės, homilijoje komentavo šiemetinės Maldos už krikščionių vienybę temą Tavo dešinė, Viešpatie, yra nuostabi jėga (Iš 15, 6) pagal Išėjimo knygoje skelbiamą pranašo Mozės ir jo sesers Mirjamos giedotą Pergalės giesmę (Iš 15, 121). Tai buvo padėka Dievui už Izraelio tautos išlaisvinimą iš Egipto faraonų nelaisvės stebuklingu žmonių pervedimu per persiskyrusią Raudonąją jūrą, kurioje izraelitus iš paskos viję priešai sugrįžusio vandens buvo paskandinti.
|
|
Tėvynės paaukojimas Marijai
Kun. Vytenis Vaškelis
2018 metų vasario 11 oji yra istorinė diena, nes Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Lietuvos vyskupai bei kunigai, dalyvaujant tikintiesiems, gausiai atvykusiems iš įvairių šalies vietovių, aukos iškilmingas šv. Mišias, kurių metu mūsų Tėvynė bus paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai. Tai artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečiui ypač aktualus tikėjimo išpažinimo ir liudijimo aktas, prisimenant, kad visi didieji bei mažieji mūsų gyvenimo įvykiai iš tiesų visada daugiau priklauso nuo Dievo Apvaizdos gailestingumo, o ne vien nuo mūsų žmogiškų pastangų. Kai kurdami visuomenės gerovę pasikliaujame tik savo asmeniniais gebėjais, artėjame prie fiasko, nes ignoruojame Aukščiausiąjį ir Jo dievišką veikimą. Tada Jam suteikiame galimybę palikti mus savivalei, naikinančiai mūsų egzistencinę priklausomybę nuo Visagalio. O kai atsiskiriame nuo savo tikrosios tapatybės šaknų, neišvengiamai tolstame nuo To, kuris mus kiekvieną akimirką tik iš besąlygiškos meilės palaiko būtyje ir dėl begalinių Jėzaus mirties bei prisikėlimo iš numirusių nuopelnų mums trokšta suteikti amžinąjį malonės lobį Jame (plg. Ef 2, 7).
|
|
|