|
Paminklus nepriklausomybės kūrėjams stato jų giminaičiai
Vakar, vasario 8-ąją, Lietuvai netrukus minėsiant valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniuje, ant Neries kranto, buvo atidengtas paminklas Jonui, Antanui ir Petrui Vileišiams. Daug nepriklausomybei ir lietuvybei nusipelniusių brolių atminimą įamžinti ėmėsi jų palikuonys. O paminklo nepriklausomybės patriarchui Jonui Basanavičiui dar teks palaukti. Planuojama, kad jis galėtų būti pastatytas tik šių metų lapkričio 23 d., minint 167-ąsias šios iškilios asmenybės gimimo metines. Į paminklo atidengimo iškilmes iš JAV turėjo atvykti jauniausioji jau 97 metų sulaukusi Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė su dukra Silvija ir vaikaite Lina, buvusio Seimo nario ir aktyvaus lietuvių išeivijos veikėjo Kazio Bobelio našlė, J. Vileišio vaikaitė Dalia Bobelienė su sūnumi Algiu, P. Vileišio vaikaitis Petras Vileišis. Susirinkti turėjo ir gausus Vileišių giminaičių, gyvenančių Lietuvoje, būrys. Po visą pasaulį išsibarsčiusioje Vileišių giminėje idėja pastatyti savo garsiems protėviams paminklą Vilniuje, dėl kurio jie kovojo, sklandė daugybę metų. Prieš kelerius metus Vileišių palikuonys patys ėmėsi iniciatyvos paskelbti konkursą paminklui sukurti. Jam buvo pateikta net 60 darbų, iš jų atrinkti 45. Iš pateiktų idėjų konkurso komisija, kurioje dirbo architektai ir skulptoriai, išrinko skulptoriaus Regimanto Midvikio bei architektų Lino Krūgelio ir Ričardo Krištapavičiaus darbą. Broliai Vileišiai, susėdę prie bendro stalo, žiūri į Gedimino kalną ši idėja simbolizuoja ir pabrėžia glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, su Lietuva, dėl kurios jie labai daug nuveikė. Paminklo autorius skulptorius R. Midvikis nesulaukė jo atidengimo. Mirė 2015 metais, tačiau savo darbą buvo spėjęs pabaigti. Vienas iš J. Vileišio vaikaičių vilnietis verslininkas Gediminas Tursa, kurio iniciatyva buvo sutvarkytas Vileišių mauzoliejus Rasų kapinėse, kur ilsisi visi trys broliai ir dalis jų palikuonių, pasakojo, kad paminklo sukūrimas ir pastatymas T. Kosčiuskos gatvėje esančiame skverelyje, nuo kurio Neries pakrante galima pasiekti P. Vileišio statytus rūmus, kainavo daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Šias lėšas skyrė Vileišių giminės atstovai ir projekto rėmėjai. Skverui sutvarkyti ir paminklo pjedestalui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė per 105 tūkst. eurų.
Diskusijos dėl paminklo J. Basanavičiui Vilniuje tarp Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinio muziejaus ir koncerno MG Baltic, kuris žadėjo finansuoti jo sukūrimą, virė kelerius metus, tačiau rezultatų nedavė. J. Basanavičiaus amžininko skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus dar prieškariu sukurtas paminklo eskizas taip ir nebuvo išdidintas, nors verslininkai siekė, kad būtent juo būtų įamžintas nepriklausomybės patriarchas. Šio projekto nesėkmei įtakos turėjo ir prieštaringai vertinamas R. Jakimavičiaus kūrinys, ir vadinamasis politinės korupcijos skandalas, su kuriuo siejamas MG Baltic koncernas. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas sakęs, kad paminklas J. Basanavičiui bus atidengtas šių metų lapkričio 23 d., minint jo gimtadienį, priešais Nacionalinę filharmoniją, kur anksčiau buvo įsikūrę Miesto rūmai, o 1905 metais posėdžiavo Vilniaus Seimas. Anksčiau miesto savivaldybė skelbė, kad paminklas J. Basanavičiui bus nedidelis, iki trijų metrų aukščio, bet svarbus istorinis ir architektūrinis akcentas aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms ją apžiūrėti iš arti. Paminklo ir aikštės idėjos autoriai skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis bei Algirdas Rasimavičius pasirinko klasikinį portretinį figūrinį sprendimą. Sutvarkius aikštę priešais filharmoniją, vietoje buvusios automobilių statymo aikštelės bus sukurta nauja Senamiesčio viešoji erdvė. Planuojama pakeisti aikštės dangą, pasodinti želdinių ir įrengti modernų apšvietimą, pastatyti mažosios architektūros elementų. Paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkst. eurų, aikštės sutvarkymas apie 300 tūkst. eurų.
© 2018 XXI amžius
|