Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Paminėjo ilgametį kleboną, bažnyčios atstatytoją

Prie lentos prel. Antanui Maskeliūnui atminti prisiminimais dalijasi dekanas kan. Donatas Jasulaitis, dešinėje – kun. Artūras Vaškevičius

Rajono meras Edgaras Pilypaitis su Šakių rajono Garbės piliečio prel. A. Maskeliūno regalijomis

SINTAUTAI. Sausio 13-ąją Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo bažnyčioje, minint pirmąsias mirties metines, prisimintas jos atstatytojas, Šakių rajono Garbės pilietis, garbės prelatas Antanas Maskeliūnas (193 03 19–1954 12 19–2017 01 11), čia darbavęsis beveik 40 metų, nuo 1971 06 24 iki 2010 08 26. Šv. Mišias už prelatą aukojo Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, vicedekanas, Šakių ir Plokščių klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius ir Sintautų klebonas kun. Artūras Vaškevičius. Jis kvietė melstis ir už pirmąjį mūrinės bažnyčios statybos Sintautuose iniciatorių ir organizatorių kun. Vincentą Paulionį, priminė Sintautų parapijos istoriją ir iš čia kilusius dvasininkus, kvietė parapijiečius pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį melstis už buvusį parapijos kleboną prel. A. Maskeliūną.

Šv. Mišias pradėjęs kan. D. Jasulaitis sakė, kad prelatas Antanas buvo kaip Dievo dovana Sintautų parapijai. Prabėgus metams parapija iš netekties, išsiskyrimo skausmo įėjo į vilties gyvenimą. Dekanas sakė, kad naujasis parapijos klebonas nori įnešti į parapijos veiklą gyvumo, tikėjimo sustiprėjimo dvasios. Taip atsiskleidžia ir žmogaus, ir Bažnyčios gyvenimo amžinumas. „Viskas eina ratu, skausmą keičia džiugesys, nerimą – viltis, abejones – tikrumas. Jo šiandien labai reikia ne tik prisimenant ir minint prelato Antano Maskeliūno mirties metines, bet ir šiandien, Laisvės gynėjų dieną, kur irgi skausmas, netektys turėjo atnešti viltį ir tikrumą“, – šv. Mišių pradžioje sakė dekanas kan. D. Jasulaitis.

Šakių ir Plokščių klebonas kun. V. A. Matusevičius pamoksle kalbėjo apie svarbiausią prel. A. Maskeliūno misiją – skiepyti meilę parapijiečių širdyse. Jam buvo labai svarbu atstatyti bažnyčią, tačiau daug svarbiau – kurti Bažnyčią žmogaus širdyje ir kvietė tokią jo, prelato, misiją tęsti.

Kunigas siūlė surinkti atsiminimus apie prel. A. Maskeliūną, kad apie jo pašaukimą kunigystei galėtų išgirsti daugiau žmonių“, – kalbėjo kun. V. A. Matusevičius.

2015 metais prel. A. Maskeliūnui, tada gyvenusiam Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, buvo suteiktas Šakių rajono Garbės piliečio vardas, o pasveikinti jį važiavo tuometinis rajono meras Juozas Bertašius, šįkart irgi dalyvavęs šv. Mišiose. Todėl sausio 13 dieną dabartinis rajono meras Edgaras Pilypaitis Garbės piliečio prel. A. Maskeliūno regalijas įteikė saugoti dabartiniam Sintautų klebonui. Meras sakė, kad Sintautų parapija yra išskirtinė, nes iš šio krašto kilo kelios dešimtys kunigų ir kitų šviesuolių, nemažai jų dalyvavo rezistencijoje. E. Pilypaitis džiaugėsi, kad šiems žmonėms atminti Sintautų bažnyčioje yra įrengtos atminimo lentos prel. A. Maskeliūno rūpesčiu. „Simboliška, kad Garbės piliečio regalijose pavaizduota kolona, primenanti ir šios bažnyčios altorių laikančias kolonas. Kiekvienas galime ir turime būti kolona, kuri paremtų ir išlaikytų Tėvynės skliautus. Tik tada ateina garbė, pripažinimas ir įvertinimas“, – kalbėjo meras.

Tą šeštadienį Garbės piliečio prel. A. Maskeliūno regalijos padėtos prie bažnyčios atstatymo 20-mečiui pagamintos ir jam atminti skirtos lentos, kurią papuošė ir prelato nuotrauka. Atminimo lentą pašventinęs kan. D. Jasulaitis prisipažino, kad jis su prelatu Antanu bendravo beveik 30 metų ir įdėmiai sekė Sintautų bažnyčios atstatymo darbus. „Prelatas buvo orus, pasitempęs, gal mažai kalbantis. Bet jei pasakyčiau statistiką, kiek knygose užfiksuota jo krikštų, santuokų, tai nustebtumėte. Tačiau prelatas buvo nepaprastai jautrus žmogus, ne kartą esu jo akyse matęs ašaras. Prisimenu ir 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius, kai atvažiavau pas jį pasitarti, jis dūsaudamas kalbėjo, kad vis dėlto jie ryžosi...“ – prisiminimais dalijosi kan. D. Jasulaitis. Jis pasakojo, kad prelatas mėgdavęs sakyti esąs dzūkas. O tai yra žmonės nuo smėlynų, paprasti, neturtingi ir kuklūs, nedrąsūs ir visko gailisi, labai dažnai dėl visko verkia. Kanauninkas sakė dažnai prelatą matydavęs vaikščiojantį jau po atstatytos bažnyčios šventorių, apsiavusį sunkiais žieminiais batais. „Taip švelniai, kiek ilgesingai jis žvelgdavo į bažnyčios sienas, bokštus. Aš kartą paklausiau: atrodo, prelate, jau viskas sutvarkyta – į ką jūs taip žiūrite? Prelatas atsakė, jog, kai mato, kad viskas sutvarkyta, gali pasidžiaugti darbu ir dėkoti Viešpačiui, kad davė jėgų ir sveikatos visa tai atlikti“, – pasakojo kan. D. Jasulaitis.

Pabaigoje šv. Mišių dalyviai sugiedojo Lietuvos himną – „Tautišką giesmę“.

Aukšti atstatytos Sintautų bažnyčios bokštai ir gražus vidus ateities kartoms liudys apie prel. A. Maskeliūno nuveiktą darbą.

Sintautietis Juozas Juška parengė fotografijų stendą, kuriose užfiksuotos akimirkos iš prel. A. Maskeliūno buvimo Šakių žemėje.

Robertas BUCKUS

Juozo JUŠKOS nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“